Kaip Šilutės verslininkai pasitinka eurą?

Diena, kai turėsime eurą, išauš šį ketvirtadienį – 2015 m. sausio 1 d. Stambiosios verslo įmonės turėjo daugiau resursų ruošiantis šiam pokyčiui, o smulkiesiems verslininkams tai sukėlė nemažai galvos skausmo.
Apie tai, kaip jie pasiruošę sutikti eurą, pakalbinome keletą smulkiojo verslo atstovų.

Parduotuvės „1000 smulkmenų“ savininkas Jonas Jasas prekybą planuoja atnaujinti sausio 5 dieną.

Pirmosiomis dienomis nedirbs
Jono Jaso įmonei „Jonaiva“ priklausančią parduotuvę „1000 smulkmenų“ žino visi šilutiškiai, kuriems tų smulkmenų prisireikia. Dar prieš porą mėnesių Jonas mąstė, kaip dirbs pirmosiomis 2015 metų dienomis, įvedus eurą.
Tuomet jis kalbėjo, kad nenori tapti valiutos keitykla ir greičiausiai porą pirmųjų naujų metų savaičių paatostogaus. Likus kelioms dienoms iki metų pabaigos, jo nuomonė šiek tiek pasikeitė. „Pirmąją 2015 metų savaitę greičiausiai nedirbsime. Pradėsime nuo sausio 5 dienos. Niekada nesu daręs tokių „išeiginių“, bet šį sykį nedirbsime. Iš dalies dėl euro įvedimo. Pailsėsime, gal parduotuvėje pasitvarkysime. Grąžos iš stambių sumų eurais neturiu. Smulkioms įmonėms sunku sukaupti didelius kiekius nevartojamų lėšų“, – kalbėjo parduotuvės savininkas.
Jis mano, kad žmonės turėjo pakankamai laiko apsirūpinti eurais ir yra pasiruošę pasitikti pinigų reformą. Manė, kad, norėdami atsikratyti litų, žmonės paskutinėmis metų dienomis daugiau pirks, tačiau tokių tendencijų nepastebėjo. Gal šilutiškiai nesukaupė pinigų pertekliaus?
„Gyvenimas parodys, kaip bus, bet manau, kad iš pradžių eurais mokės tik nedaugelis“, – pirmadienį spėliojo verslininkas.

Viešbučio ir restorano „Gilija“ administratorė Aurelija Sakalauskaitė rodė prietaisą eurams tikrinti ir konvertuoti, kurio prireiks nuo pirmųjų 2015 m. minučių.

Po vidurnakčio – eurai
Keturių žvaigždučių restorane ir viešbutyje „Gilija“ laisvų vietų Naujų metų sutiktuvėms jau seniai nebėra. Kartu su 2015-aisiais švenčiantieji čia pasitiks ir į Lietuvą įžengiantį eurą, mat po vidurnakčio bus atsiskaitoma jau Europos Sąjungos valiuta.
Pasak savininkės Virginijos Pikelienės, tam jie yra neblogai pasiruošę. Įsigijo specialių eurų tikrinimo ir konvertavimo aparatą, o prieš šventę iš banko atveš užsakytą grynųjų eurų kiekį. Anot V. Pikelienės, jie paskaičiavo, kad daugiausiai prireiks smulkių, ypač 5 eurų monetų. Į tai atsižvelgė ir su banku sudarydami sutartį.
„Glijoje“ galima mokėti ir mokėjimo kortele, tik V. Pikelienė abejoja, ar veiks bankų kompiuterinės sistemos, nes jau dabar ne visomis elektroninės bankininkystės paslaugomis pavyksta pasinaudoti. Kainos eurais restorano valgiaraštyje jau rašomos seniai. Virginija Pikelienė mano, kad jos „negražios“. Kadangi kainos nekito, jas perskaičiavus į eurus, patogios suapvalintos sumos litais, eurais išėjo nelyginės.
„Ypač didelių nepatogumų pasiruošimas eurui nesukėlė. Turėsime visi labai atidžiai skaičiuoti. Ir mes, ir klientai. Bijome klaidų, stengsimės jų išvengti, bet kaip bus, taip bus“, – sakė V. Pikelienė.

Grožio salone „Aurasoma“ pirmą Naujųjų metų savaitę gali būti tuščia.

Ji pastebėjo dar vieną įdomų dalyką. Moteris pasakojo, kad neseniai peržiūrinėjo senus dokumentus ir rado senųjų darbo sutarčių, sudarytų beveik prieš dešimtmetį. Tada, neseniai įvedus litą, infliacija buvo menka ir žmonės uždirbdavo vos po kelis šimtus litų. Ji pastebi, kad dabar, atsiskaitant eurais, atlyginimai atrodys panašiai kaip tuomet.
Naujieji 2015 metai verslininkei atneša ir gerų naujienų – pridėtinis vertės mokestis viešbučiams sumažės nuo 21 iki 9 proc. Ji tikisi, kad tai teigiamai atsilieps viešbučio gyventojų srautams.
Neturės darbo
Grožio salone „Aurasoma“ besidarbuojanti Sonata Kojelienė sakė, kad pirmą naujųjų 2015 metų savaitę nedirbs. Nori pailsėti po prieššventinio darbymečio, be to ir užsakymų nėra. Dėl euro įvedimo jokių nepatogumų neįžvelgia. Ji mano, kad kai vėl pradės dirbti, žmonės eurų jau turės pakankamai, o jeigu prireiks, pinigų pasikeisti nubėgs į čia pat esantį banką ar prekybos centrą. „Daugelis eurui jau pasiruošę. Pasitaikė, kad klientai, kuriuos kirpau namuose, jau siūlė atsiskaityti eurais, ypač vyresni žmonės. Jie labai rūpestingi ir pasiruošia iš anksto“, – sakė S. Kojelienė.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite