Kaip jaunimas Seimo narį „puolė“, o jis atsilaikė…

Vasario 1-osios pavakare Šilutėje surengtas Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos susitikimas su gyventojais skyrėsi nuo aštuonių susitikimų kaimuose. Mat Šilutėje vadovauti susitikimui ėmėsi jaunimas – politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ iniciatyvinės grupės narė Eglė Petrošiūtė. Suaugusiųjų susirinko kelios dešimtys. Pirmoje salės eilėje įsitaisė būrelis jaunimo.

Šilutės seniūnijos salėje jaunimas užėmė vietas pirmoje eilėje.

Priminė savo nuostatas

Artėjančio Lietuvos valstybės 100-mečio proga Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda trispalvę vėliavą padovanojo jaunimui, priėmė Eglė Petrošiūtė, o  Šilutės seniūnijos bendruomenei skirtąją – seniūnas Raimondas Steponkus.

„Linkiu, kad Vasario 16-oji būtų linkima, nuostabi, viltinga šventė. Visados ieškokime gyvenime to, kas mus jungia, o ne kas skiria. Aš to principo laikausi ir Seime. Dirbu Kaimo reikalų komitete, kuriame vyksta ginčų, diskusijų, o jau plenariniame Seimo posėdyje mes būname vieningi, balsuojame kaip susitarę, kaip naudingiau didesniajai visuomenės daliai. Seime visose partijose turiu draugų, bendraminčių, bičiulių. Esu pozityvus žmogus, vertinu kiekvieno kolegos požiūrį, nes kiekvienas turi savo gyvenimo patirties. Esu taip išauklėtas, kad apie kitus atsiliepiu pagarbiai, gerbiu jų nuomonę, supratimą, jeigu nepritariu, nebalsuoju už man nepriimtiną nuostatą. Jeigu mūsų (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – red. paaiškinimas) frakcijoje susitariama, balsuoju ir palaikau šį kolektyvinį susitarimą. Problemų į Seimą nusivežiau tiek, kad į jaučio odą nesurašytum. Nuo mūsų potvynių, gamtosaugos, kelių, gatvių, žemės reikalų, melioracijos ir viso kito. Lazdele mostelėjus, visko nesutvarkysi, nes daugelis bėdų kaupėsi dešimtmečiais. Nesistebiu, kad ne visi mano kolegos Seime supranta žemupio potvynius, polderius. Esu dėkingas žurnalistams, jų medžiaga pasinaudoju aiškindamas, kokiomis sąlygomis gyvena Šilutės krašto žmonės. Pernai pavasarį mes su Kaimo reikalų komiteto nariais buvome atvykę į Šilutės karštą. Iš čia visi išsivežė kitokį supratimą. Nuomonė, kad Šilutės krašte gamta viską sureguliuos, nėra teisinga. Užsienyje esu matęs, kaip tvarko vandens telkinius, upes, jų pakrantes, kanalus, polderius, pylimus. Turime turtą, jį reikia saugoti, tvarkyti“, – kalbėjo A. S. Nausėda.

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir susitikimui vadovavusi jaunimo atstovė Eglė Petrošiūtė.

Kaip egzaminavo Eglė

Pirmasis klausimas buvo Eglės: „Kodėl Seimo narys balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios plačiai nuskambėjo?“

Į tai A. S. Nausėda atsakė klausimu jaunimui, ar jiems didelė problema dabar įsigyti alkoholio? Priminsime, parduodama tik turint 20 metų bei vyresniems, sutrumpintas prekybos laikas. „Gal jaunimas neužimtas, bet kad vaikams jau pakišama narkotikų… Ir alkoholio reklama, ir plati svaigalų pasiūla juk kažkam buvo naudinga. Tai – verslas.  Mes norime užauginti sveiką, visiškai stiprią, morališkai tvirtą kartą. Už tai ir balsavau“, – toks buvo Seimo nario atsakymas su priminimu, kad tarpukariu prekyba alkoholiu buvęs valstybės monopolis. Iš alkoholio visos pajamos tekdavo valstybei, tačiau niekas neskatino girtauti. Esą alkoholio pagaminimas tėra menka dalis toje kainoje, kurią žmogus pirkdamas moka.

„Pats negeriu, kitiems nedraudžiu, bet ir nesiūlau. Alkoholio reklama – nėra nekaltas dalykas“, – pastebėjo A. S. Nausėda.

„Kodėl balsavote prieš gydytojų rezidentų atlyginimų didinimą?“ – toliau klausė Eglė.

Nusistebėjęs, kad klausimas suformuluotas neteisingai, Seimo narys atsakė: „Gydytojai rezidentai gauna stipendiją ir atlyginimą. Pinigų maišas nėra begalinis. Jiems atlyginimus pakels nuo liepos 1 dienos – taip sutarta. Yra gydytojas Edgaras Padimanskas, gal jis daugiau pasakytų?“Seimo narys kreipėsi į Šilutės ligoninės gydytoją urologą Edvardą Padimanską..

„Buvau rezidentas, pats praėjau tuos etapus tada, kai stipendijos rezidentas negavo iš viso. 2002 metais Klaipėdos ligoninėje mano rezidento atlyginimas buvo 398 litai. Ir žmona buvo rezidentė, mes per mėnesį uždirbdavome nepilnus 800 litų. Sumoki buto nuomos mokesčius, dar komunalinius mokesčius… Mus, rezidentus, remdavo tėvai. Iki 30 metų. Kai pradėjau dirbti gydytoju, man buvo 31 metai. Nemanau, kad dabar rezidentai gyvena prasčiau negu teko man. Pradėjau antrinę urologo rezidentūrą, atlyginimo nebuvo, buvo tik stipendija. Kai atsirado galiausiai ir rezidento atlyginimas, ir stipendija, tuomet jau gyvenome labai gerai. Penkerius metus ėmiau budėjimų ligoninėse, kad šiaip taip išgyventume. Manau, kad rezidentų algų kėlimas turi būti susietas su visų gydytojų algų kėlimu. Kitaip atsiranda priešprieša. Vertinant mokslo trukmę, atsakomybę, gydytojų atlyginimai yra maži. Tačiau didinimas turi būti nesupriešinantis, o nuoseklus“, – sakė gydytojas E. Padimanskas.

Eglės atsakymai neįtikino. Ji vėl klausė, kodėl A. S. Nausėda balsavo nekelti rezidentams atlyginimų, o pakelti – prokurorams. Seimo narys paaiškino, kad prokurorams atlyginimai ne padidinti, bet atstatytas buvęs jų dydis. „Kodėl balsavote?“ – tebekartojo Eglė, o  Seimo narys atsakė elgęsis valstybiškai ir paklausė: „O kur visi buvome 28 metus, kodėl tų atlyginimų nepakėlė? Vos metus esame valdžioje, o jau pasipylė kaltinimai…“

„Į šį klausimą neatsakėte“, – šią temą vainikavo Eglė, salėje nuvilnijo juokas…

Eglė pranešė, kad bus išdalinti lepeliai, kas nedrįs klausi viešai, gali parašyti… Eglei parūpo LRT veiklos tyrimas, kodėl Seimo narys „atsitraukė ir nekovojo, kad pastatytų estakadą…“ A. S. Nausėda atsakė, kad estakada bus pastatyta šiemet: „Jūs, mieloji, gal būtumėte su plakatais išėjusi. Aš padariau taip, kaip naudingiausia“.

Eglė nenusileido dėl „banalybės“ su alkoholio draudimais, tuomet iš salės vyras jos pasiteiravo, ar yra buvusi kaime, ar matė, kaip auga vaikai prasigėrusiose šeimose… Plojimai buvo skirti ne Eglei.

Belieka pastebėti, kad jaunimas diskusijai su Seimo nariu nebuvo tinkamai pasiruošęs.

Pasibaigus susitikimui, šis vaikinas Seimo nariui Alfredui Stasiui Nausėdai pasiūlė daugiau dėmesio skirti vaikų ir jaunimo užimtumui. Tai tikrai būtų naudinga.

Kiti klausimai

Rusniškis dainininkas Valdas Lacko teiravosi, ar kelyje į Rusnę tvarkant kelią bei statant estakadą bus iškirsti pakelės medžiai. Seimo narys atsakė, kad teks iškirsti, nes kelias platės, rasis pėsčiųjų ir dviratininkų takas, tad turi būti garantuotas saugus eismas.

„Vėliau bus galima tartis, kur tų medelių pasodinus. Lietuvos šimtmečio proga galime rasti vietą ir pavasarį pasodinti 100 ąžuoliukų“, – kalbėjo A. S. Nausėda, atsakęs ir įvairius kitus klausimus.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų