Kaip jaunimas Seimo narį „puolė“, o jis atsilaikė…

Vasario 1-osios pavakare Šilutėje surengtas Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos susitikimas su gyventojais skyrėsi nuo aštuonių susitikimų kaimuose. Mat Šilutėje vadovauti susitikimui ėmėsi jaunimas – politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ iniciatyvinės grupės narė Eglė Petrošiūtė. Suaugusiųjų susirinko kelios dešimtys. Pirmoje salės eilėje įsitaisė būrelis jaunimo.

Šilutės seniūnijos salėje jaunimas užėmė vietas pirmoje eilėje.

Priminė savo nuostatas

Artėjančio Lietuvos valstybės 100-mečio proga Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda trispalvę vėliavą padovanojo jaunimui, priėmė Eglė Petrošiūtė, o  Šilutės seniūnijos bendruomenei skirtąją – seniūnas Raimondas Steponkus.

„Linkiu, kad Vasario 16-oji būtų linkima, nuostabi, viltinga šventė. Visados ieškokime gyvenime to, kas mus jungia, o ne kas skiria. Aš to principo laikausi ir Seime. Dirbu Kaimo reikalų komitete, kuriame vyksta ginčų, diskusijų, o jau plenariniame Seimo posėdyje mes būname vieningi, balsuojame kaip susitarę, kaip naudingiau didesniajai visuomenės daliai. Seime visose partijose turiu draugų, bendraminčių, bičiulių. Esu pozityvus žmogus, vertinu kiekvieno kolegos požiūrį, nes kiekvienas turi savo gyvenimo patirties. Esu taip išauklėtas, kad apie kitus atsiliepiu pagarbiai, gerbiu jų nuomonę, supratimą, jeigu nepritariu, nebalsuoju už man nepriimtiną nuostatą. Jeigu mūsų (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – red. paaiškinimas) frakcijoje susitariama, balsuoju ir palaikau šį kolektyvinį susitarimą. Problemų į Seimą nusivežiau tiek, kad į jaučio odą nesurašytum. Nuo mūsų potvynių, gamtosaugos, kelių, gatvių, žemės reikalų, melioracijos ir viso kito. Lazdele mostelėjus, visko nesutvarkysi, nes daugelis bėdų kaupėsi dešimtmečiais. Nesistebiu, kad ne visi mano kolegos Seime supranta žemupio potvynius, polderius. Esu dėkingas žurnalistams, jų medžiaga pasinaudoju aiškindamas, kokiomis sąlygomis gyvena Šilutės krašto žmonės. Pernai pavasarį mes su Kaimo reikalų komiteto nariais buvome atvykę į Šilutės karštą. Iš čia visi išsivežė kitokį supratimą. Nuomonė, kad Šilutės krašte gamta viską sureguliuos, nėra teisinga. Užsienyje esu matęs, kaip tvarko vandens telkinius, upes, jų pakrantes, kanalus, polderius, pylimus. Turime turtą, jį reikia saugoti, tvarkyti“, – kalbėjo A. S. Nausėda.

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir susitikimui vadovavusi jaunimo atstovė Eglė Petrošiūtė.

Kaip egzaminavo Eglė

Pirmasis klausimas buvo Eglės: „Kodėl Seimo narys balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios plačiai nuskambėjo?“

Į tai A. S. Nausėda atsakė klausimu jaunimui, ar jiems didelė problema dabar įsigyti alkoholio? Priminsime, parduodama tik turint 20 metų bei vyresniems, sutrumpintas prekybos laikas. „Gal jaunimas neužimtas, bet kad vaikams jau pakišama narkotikų… Ir alkoholio reklama, ir plati svaigalų pasiūla juk kažkam buvo naudinga. Tai – verslas.  Mes norime užauginti sveiką, visiškai stiprią, morališkai tvirtą kartą. Už tai ir balsavau“, – toks buvo Seimo nario atsakymas su priminimu, kad tarpukariu prekyba alkoholiu buvęs valstybės monopolis. Iš alkoholio visos pajamos tekdavo valstybei, tačiau niekas neskatino girtauti. Esą alkoholio pagaminimas tėra menka dalis toje kainoje, kurią žmogus pirkdamas moka.

„Pats negeriu, kitiems nedraudžiu, bet ir nesiūlau. Alkoholio reklama – nėra nekaltas dalykas“, – pastebėjo A. S. Nausėda.

„Kodėl balsavote prieš gydytojų rezidentų atlyginimų didinimą?“ – toliau klausė Eglė.

Nusistebėjęs, kad klausimas suformuluotas neteisingai, Seimo narys atsakė: „Gydytojai rezidentai gauna stipendiją ir atlyginimą. Pinigų maišas nėra begalinis. Jiems atlyginimus pakels nuo liepos 1 dienos – taip sutarta. Yra gydytojas Edgaras Padimanskas, gal jis daugiau pasakytų?“Seimo narys kreipėsi į Šilutės ligoninės gydytoją urologą Edvardą Padimanską..

„Buvau rezidentas, pats praėjau tuos etapus tada, kai stipendijos rezidentas negavo iš viso. 2002 metais Klaipėdos ligoninėje mano rezidento atlyginimas buvo 398 litai. Ir žmona buvo rezidentė, mes per mėnesį uždirbdavome nepilnus 800 litų. Sumoki buto nuomos mokesčius, dar komunalinius mokesčius… Mus, rezidentus, remdavo tėvai. Iki 30 metų. Kai pradėjau dirbti gydytoju, man buvo 31 metai. Nemanau, kad dabar rezidentai gyvena prasčiau negu teko man. Pradėjau antrinę urologo rezidentūrą, atlyginimo nebuvo, buvo tik stipendija. Kai atsirado galiausiai ir rezidento atlyginimas, ir stipendija, tuomet jau gyvenome labai gerai. Penkerius metus ėmiau budėjimų ligoninėse, kad šiaip taip išgyventume. Manau, kad rezidentų algų kėlimas turi būti susietas su visų gydytojų algų kėlimu. Kitaip atsiranda priešprieša. Vertinant mokslo trukmę, atsakomybę, gydytojų atlyginimai yra maži. Tačiau didinimas turi būti nesupriešinantis, o nuoseklus“, – sakė gydytojas E. Padimanskas.

Eglės atsakymai neįtikino. Ji vėl klausė, kodėl A. S. Nausėda balsavo nekelti rezidentams atlyginimų, o pakelti – prokurorams. Seimo narys paaiškino, kad prokurorams atlyginimai ne padidinti, bet atstatytas buvęs jų dydis. „Kodėl balsavote?“ – tebekartojo Eglė, o  Seimo narys atsakė elgęsis valstybiškai ir paklausė: „O kur visi buvome 28 metus, kodėl tų atlyginimų nepakėlė? Vos metus esame valdžioje, o jau pasipylė kaltinimai…“

„Į šį klausimą neatsakėte“, – šią temą vainikavo Eglė, salėje nuvilnijo juokas…

Eglė pranešė, kad bus išdalinti lepeliai, kas nedrįs klausi viešai, gali parašyti… Eglei parūpo LRT veiklos tyrimas, kodėl Seimo narys „atsitraukė ir nekovojo, kad pastatytų estakadą…“ A. S. Nausėda atsakė, kad estakada bus pastatyta šiemet: „Jūs, mieloji, gal būtumėte su plakatais išėjusi. Aš padariau taip, kaip naudingiausia“.

Eglė nenusileido dėl „banalybės“ su alkoholio draudimais, tuomet iš salės vyras jos pasiteiravo, ar yra buvusi kaime, ar matė, kaip auga vaikai prasigėrusiose šeimose… Plojimai buvo skirti ne Eglei.

Belieka pastebėti, kad jaunimas diskusijai su Seimo nariu nebuvo tinkamai pasiruošęs.

Pasibaigus susitikimui, šis vaikinas Seimo nariui Alfredui Stasiui Nausėdai pasiūlė daugiau dėmesio skirti vaikų ir jaunimo užimtumui. Tai tikrai būtų naudinga.

Kiti klausimai

Rusniškis dainininkas Valdas Lacko teiravosi, ar kelyje į Rusnę tvarkant kelią bei statant estakadą bus iškirsti pakelės medžiai. Seimo narys atsakė, kad teks iškirsti, nes kelias platės, rasis pėsčiųjų ir dviratininkų takas, tad turi būti garantuotas saugus eismas.

„Vėliau bus galima tartis, kur tų medelių pasodinus. Lietuvos šimtmečio proga galime rasti vietą ir pavasarį pasodinti 100 ąžuoliukų“, – kalbėjo A. S. Nausėda, atsakęs ir įvairius kitus klausimus.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti