Kaip jaunimas Seimo narį „puolė“, o jis atsilaikė…

Vasario 1-osios pavakare Šilutėje surengtas Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos susitikimas su gyventojais skyrėsi nuo aštuonių susitikimų kaimuose. Mat Šilutėje vadovauti susitikimui ėmėsi jaunimas – politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ iniciatyvinės grupės narė Eglė Petrošiūtė. Suaugusiųjų susirinko kelios dešimtys. Pirmoje salės eilėje įsitaisė būrelis jaunimo.

Šilutės seniūnijos salėje jaunimas užėmė vietas pirmoje eilėje.

Priminė savo nuostatas

Artėjančio Lietuvos valstybės 100-mečio proga Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda trispalvę vėliavą padovanojo jaunimui, priėmė Eglė Petrošiūtė, o  Šilutės seniūnijos bendruomenei skirtąją – seniūnas Raimondas Steponkus.

„Linkiu, kad Vasario 16-oji būtų linkima, nuostabi, viltinga šventė. Visados ieškokime gyvenime to, kas mus jungia, o ne kas skiria. Aš to principo laikausi ir Seime. Dirbu Kaimo reikalų komitete, kuriame vyksta ginčų, diskusijų, o jau plenariniame Seimo posėdyje mes būname vieningi, balsuojame kaip susitarę, kaip naudingiau didesniajai visuomenės daliai. Seime visose partijose turiu draugų, bendraminčių, bičiulių. Esu pozityvus žmogus, vertinu kiekvieno kolegos požiūrį, nes kiekvienas turi savo gyvenimo patirties. Esu taip išauklėtas, kad apie kitus atsiliepiu pagarbiai, gerbiu jų nuomonę, supratimą, jeigu nepritariu, nebalsuoju už man nepriimtiną nuostatą. Jeigu mūsų (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – red. paaiškinimas) frakcijoje susitariama, balsuoju ir palaikau šį kolektyvinį susitarimą. Problemų į Seimą nusivežiau tiek, kad į jaučio odą nesurašytum. Nuo mūsų potvynių, gamtosaugos, kelių, gatvių, žemės reikalų, melioracijos ir viso kito. Lazdele mostelėjus, visko nesutvarkysi, nes daugelis bėdų kaupėsi dešimtmečiais. Nesistebiu, kad ne visi mano kolegos Seime supranta žemupio potvynius, polderius. Esu dėkingas žurnalistams, jų medžiaga pasinaudoju aiškindamas, kokiomis sąlygomis gyvena Šilutės krašto žmonės. Pernai pavasarį mes su Kaimo reikalų komiteto nariais buvome atvykę į Šilutės karštą. Iš čia visi išsivežė kitokį supratimą. Nuomonė, kad Šilutės krašte gamta viską sureguliuos, nėra teisinga. Užsienyje esu matęs, kaip tvarko vandens telkinius, upes, jų pakrantes, kanalus, polderius, pylimus. Turime turtą, jį reikia saugoti, tvarkyti“, – kalbėjo A. S. Nausėda.

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda ir susitikimui vadovavusi jaunimo atstovė Eglė Petrošiūtė.

Kaip egzaminavo Eglė

Pirmasis klausimas buvo Eglės: „Kodėl Seimo narys balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios plačiai nuskambėjo?“

Į tai A. S. Nausėda atsakė klausimu jaunimui, ar jiems didelė problema dabar įsigyti alkoholio? Priminsime, parduodama tik turint 20 metų bei vyresniems, sutrumpintas prekybos laikas. „Gal jaunimas neužimtas, bet kad vaikams jau pakišama narkotikų… Ir alkoholio reklama, ir plati svaigalų pasiūla juk kažkam buvo naudinga. Tai – verslas.  Mes norime užauginti sveiką, visiškai stiprią, morališkai tvirtą kartą. Už tai ir balsavau“, – toks buvo Seimo nario atsakymas su priminimu, kad tarpukariu prekyba alkoholiu buvęs valstybės monopolis. Iš alkoholio visos pajamos tekdavo valstybei, tačiau niekas neskatino girtauti. Esą alkoholio pagaminimas tėra menka dalis toje kainoje, kurią žmogus pirkdamas moka.

„Pats negeriu, kitiems nedraudžiu, bet ir nesiūlau. Alkoholio reklama – nėra nekaltas dalykas“, – pastebėjo A. S. Nausėda.

„Kodėl balsavote prieš gydytojų rezidentų atlyginimų didinimą?“ – toliau klausė Eglė.

Nusistebėjęs, kad klausimas suformuluotas neteisingai, Seimo narys atsakė: „Gydytojai rezidentai gauna stipendiją ir atlyginimą. Pinigų maišas nėra begalinis. Jiems atlyginimus pakels nuo liepos 1 dienos – taip sutarta. Yra gydytojas Edgaras Padimanskas, gal jis daugiau pasakytų?“Seimo narys kreipėsi į Šilutės ligoninės gydytoją urologą Edvardą Padimanską..

„Buvau rezidentas, pats praėjau tuos etapus tada, kai stipendijos rezidentas negavo iš viso. 2002 metais Klaipėdos ligoninėje mano rezidento atlyginimas buvo 398 litai. Ir žmona buvo rezidentė, mes per mėnesį uždirbdavome nepilnus 800 litų. Sumoki buto nuomos mokesčius, dar komunalinius mokesčius… Mus, rezidentus, remdavo tėvai. Iki 30 metų. Kai pradėjau dirbti gydytoju, man buvo 31 metai. Nemanau, kad dabar rezidentai gyvena prasčiau negu teko man. Pradėjau antrinę urologo rezidentūrą, atlyginimo nebuvo, buvo tik stipendija. Kai atsirado galiausiai ir rezidento atlyginimas, ir stipendija, tuomet jau gyvenome labai gerai. Penkerius metus ėmiau budėjimų ligoninėse, kad šiaip taip išgyventume. Manau, kad rezidentų algų kėlimas turi būti susietas su visų gydytojų algų kėlimu. Kitaip atsiranda priešprieša. Vertinant mokslo trukmę, atsakomybę, gydytojų atlyginimai yra maži. Tačiau didinimas turi būti nesupriešinantis, o nuoseklus“, – sakė gydytojas E. Padimanskas.

Eglės atsakymai neįtikino. Ji vėl klausė, kodėl A. S. Nausėda balsavo nekelti rezidentams atlyginimų, o pakelti – prokurorams. Seimo narys paaiškino, kad prokurorams atlyginimai ne padidinti, bet atstatytas buvęs jų dydis. „Kodėl balsavote?“ – tebekartojo Eglė, o  Seimo narys atsakė elgęsis valstybiškai ir paklausė: „O kur visi buvome 28 metus, kodėl tų atlyginimų nepakėlė? Vos metus esame valdžioje, o jau pasipylė kaltinimai…“

„Į šį klausimą neatsakėte“, – šią temą vainikavo Eglė, salėje nuvilnijo juokas…

Eglė pranešė, kad bus išdalinti lepeliai, kas nedrįs klausi viešai, gali parašyti… Eglei parūpo LRT veiklos tyrimas, kodėl Seimo narys „atsitraukė ir nekovojo, kad pastatytų estakadą…“ A. S. Nausėda atsakė, kad estakada bus pastatyta šiemet: „Jūs, mieloji, gal būtumėte su plakatais išėjusi. Aš padariau taip, kaip naudingiausia“.

Eglė nenusileido dėl „banalybės“ su alkoholio draudimais, tuomet iš salės vyras jos pasiteiravo, ar yra buvusi kaime, ar matė, kaip auga vaikai prasigėrusiose šeimose… Plojimai buvo skirti ne Eglei.

Belieka pastebėti, kad jaunimas diskusijai su Seimo nariu nebuvo tinkamai pasiruošęs.

Pasibaigus susitikimui, šis vaikinas Seimo nariui Alfredui Stasiui Nausėdai pasiūlė daugiau dėmesio skirti vaikų ir jaunimo užimtumui. Tai tikrai būtų naudinga.

Kiti klausimai

Rusniškis dainininkas Valdas Lacko teiravosi, ar kelyje į Rusnę tvarkant kelią bei statant estakadą bus iškirsti pakelės medžiai. Seimo narys atsakė, kad teks iškirsti, nes kelias platės, rasis pėsčiųjų ir dviratininkų takas, tad turi būti garantuotas saugus eismas.

„Vėliau bus galima tartis, kur tų medelių pasodinus. Lietuvos šimtmečio proga galime rasti vietą ir pavasarį pasodinti 100 ąžuoliukų“, – kalbėjo A. S. Nausėda, atsakęs ir įvairius kitus klausimus.

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Taip pat skaitykite