Kaip bus ugdomi vaikai šį rudenį?

Nuo rugsėjo 1-osios ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, laikantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymų. Vis tik naujus mokslo metus dauguma Lietuvos švietimo įstaigų vadovų pasitinka su nerimu. Ne išimtis ir Šilutės rajono mokyklų direktoriai. Atsižvelgiant į tai, kad šalyje kas parą fiksuojama vis daugiau užsikrėtimų koronaviruso infekcija, mokyklų vadovybė nuo rugsėjo 1-osios privalo užtikrinti vaikams saugų ugdymą.

Kokios bus taikomos priemonės, „Pamariui“ pasakojo Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė.

Mokysis vienoje klasėje

Aiškinama, kad asmenys, atlydintys mokinius, mokyklos darbuotojai, mokytojai bendrose uždarose erdvėse, pavyzdžiui, koridoriuose, valgyklose, mokytojų kambaryje, klasės renginiuose uždarose erdvėse dalyvaujantys suaugusieji turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kt. Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti jų sveikatos būklei.

Pasak D. Butvydienės, mokyklos per šią savaitę privalės kiekvienai mokinių klasei paskirti vieną konkrečią klasę, kurioje vyks visos pamokos, išskyrus technologijų ir gamtos mokslų dalykus. Gretimose klasėse taip pat mokytis bendraamžiai, kad būtų išvengta skirtingo amžiaus mokinių kontaktų. „Tai bus daroma visose mokyklose, bet yra kai kurių dalykų, pavyzdžiui, chemijos, gamtos mokslų pamokos, kur reikalinga įranga ir vienoje klasėje sėdint neįmanoma pasiekti visų ugdymo tikslų ir gerų rezultatų. Dėl to per šias pamokas teks išeiti į kitas“, – paaiškino D. Butvydienė. Ji pridūrė, kad po kiekvienos pamokos patalpos turės būti išvėdintos ir išvalytos. Jei mokymo priemone naudosis daugiau kaip vienas mokinys, jos taip pat privalės būti nuvalytos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo.

Pamokos – vienodu laiku

Visų svarbiausias uždavinys mokyklų vadovams – reguliuoti mokinių srautus, kad kuo mažiau susidurtų skirtingo amžiaus mokiniai. ŠMS ministerija pataria pamokas skirtingų klasių mokiniams pradėti skirtingu laiku. Pavyzdžiui, 5 klasių mokiniams pamokos galėtų prasidėti 9 val., 6 klasių – 8 val. Vis dėlto, anot D. Butvydienės, pamokos visiems mokiniams vyks vienodu laiku. Antraip iškiltų sunkumų dėl mokytojų darbo organizavimo.

„Tai sudėtinga. Mokyklos spręs individualiai pagal besimokančiųjų toje mokykloje skaičių. Galbūt kažkas ir galės taip daryti“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja. Pasak jos, tai būtų sudėtinga ir dėl mokinių, kurie gyvena kaime. Mat nemažai miesto mokyklose besimokančių vaikų atvežama autobusais. „Jei vežtume skirtingu laiku, kiek reikėtų autobusų! Tai neįskaičiuota į jokius finansus ir sunkiai įgyvendinama“, – kalbėjo D. Butvydienė.

Pro skirtingas duris

Į mokyklas vaikai pateks per kelis skirtingus įėjimus ir išėjimus. Tikimasi, kad ir į mokyklas vaikai keliaus skirtingu keliu, kuriuo arčiausiai jiems pasiekiama mokymosi vieta. „Tai svarbu, kad kilus infekcijai nereikėtų uždaryti visos mokyklos. Mokyklų vadovai vis dar svarsto ir apie ilgesnę pietų pertrauką“, – pastebėjo pašnekovė.

Baudų nebus

Tinkamai ir saugiai organizuoti ugdymą mokykloms bus nelengva užduotis, tačiau žada padėti ir Savivaldybės specialistai. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neketina taikyti nuobaudų. „Žinoma, nerealu, jog vaikų srautai nesimaišys, bet, kiek įmanoma darysime. Vis dar renkame informaciją apie mokyklas, kaip jie planuoja sumažinti mokinių srautus. Jeigu matysime, kad negerai planuoja – padėsime. Tikrai nebus stengiamasi bausti vadovų, jei nebus įvykdyti visi reikalavimai. Rekomenduosime ir pasistengsime padėti, kaip geriau padaryti. Susiorientuoti naujoje situacijoje padės ir sveikatos specialistai“, – teigė D. Butvydienė.

Pietaus ir klasėse

Dėl mokinių maitinimo organizavimo mokykloms siūloma, kad pavalgyti vaikai galės ir klasėse, maistą patiekus vienkartiniuose induose, arba mokyklos valgykloje, jeigu bus skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams. Valgykloje kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve.

„Tai dar sprendžiama, tačiau mokyklos yra labai skirtingos. Yra nuo 110 vaikų iki 800 vaikų. Rekomendacijų visoms mokykloms vienodų nepateiksime. Kiekviena įstaiga tai turi spręsti individualiai“, – sakė D. Butvydienė. Žinoma, mokyklos valgykloje turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos darbuotojams ir mokiniams laikytis tinkamos rankų higienos: tam tikslui turėtų būti šilto ir šalto vandens, prie kriauklių – skysto muilo, vienkartinių priemonių rankoms nusišluostyti.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite