Kainų šuolis gyventojų laukia nuo liepos, kai brangs elektra ir dujos

Ekonomistams perspėjant, kad vasarą, pabrangus elektrai ir dujoms, laukia dar spartesnis vartojimo prekių bei paslaugų kainų kilimas, gyventojai pokyčius mato savaip: kainų šuolį jie pajuto gerokai anksčiau.  

Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija praėjusią gegužę sudarė 3,6 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 1,2 proc.

Bet gyventojai kainų pokyčius mato kiek kitaip. Jų nuomone, per praėjusius metus kainos pakilo 11,6 proc., o per būsimus 12 mėnesių jos esą gali šoktelėti dar labiau.

Tokį šalies gyventojų vertinimą Statistikos departamentas užfiksavo praėjusią gegužę. Tyrimas parodė, kad 15 proc. gyventojų įsitikinę, jog kainos, palyginti su buvusiomis prieš 12 mėnesių, yra daug aukštesnės.

Net 42 proc. apklaustųjų mano, kad kainos pastebimai aukštesnės ir tik 9 proc. gyventojų įsitikinę, kad jos liko tokios pat kaip prieš metus.

Paklausti, kaip kainos gali keistis per artimiausius metus, dauguma apklaustųjų nurodė, kad jos gali kilti 12,2 proc. Beje, panašios kainų šuolio prognozės buvo ir prieš metus.

Ekonomistai taip pat prognozuoja didesnę infliaciją, bet jų prognozės gerokai kuklesnės. SEB banko skaičiavimu, šiais metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą gali siekti 2,6 proc. Tokia pati ji esą turėtų būti ir kitąmet.

Specialistai įžvelgia rizikas

Vis dėlto SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pripažįsta, kad specialistai taip pat įžvelgia rizikas dėl galimos didesnės infliacijos.

„Ji gali būti ir didesnė nei tikimės, ypač jeigu žaliavų rinkos problemos nepavyks greitai išspręsti“, – neatmeta jis.

Anot T. Povilausko, didžiausią trumpalaikę įtaką infliacijai daro ir darys gerokai šoktelėjusios žaliavų kainos – tiek energetinių išteklių, tiek metalų. „Mažėjant karantino ribojimams ir įsibėgėjant ekonomikos aktyvumui, prasideda ir spartesnė paslaugų kainų infliacija. Prie to prisideda ir didėjančios darbo sąnaudos, ir įsibėgėjantys infliacijos lūkesčiai“, – teigė ekonomistas.

Kodėl gyventojų ir ekonomistų vertinimai dėl kainų kilimo gerokai prasilenkia? Kiek vartotojų nuomonė apie buvusias bei būsimas kainas atspindi realybę?

T.Povilauskas mano, kad gyventojai pervertina esamą situaciją ir tikisi pernelyg didelės infliacijos. „Akivaizdu, kad gyventojų lūkesčiai dėl didesnės infliacijos auga atsižvelgiant į tai, ką jie mato savo akimis ir ką girdi viešojoje erdvėje kalbant apie būsimą infliaciją“, – įsitikinęs SEB atstovas.

Paslaugų kainos šoktelėjo labiau

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad skelbiami duomenys apie metinę infliaciją, kuri gegužę siekė 3,6 proc., atskleidžia, kiek netiksliai gyventojai vertina kainų pokyčius. „Gyventojų suvokiama infliacija dažnai būna gerokai aukštesnė nei faktinė“, – teigia specialistė.

Anot I. Genytės-Pikčienės, nemaža dalimi prie tokio gyventojų įspūdžio apie kainas prisideda rečiau vartojamos paslaugos: „Jų kainų pokyčius žmonės pajunta ir įsimena geriau“.

Pasak ekonomistės, paslaugų kainų augimas Lietuvoje pastaraisiais metais chroniškai lenkia prekių kainų augimą. „Tai lemia sparčiai kylantis darbo užmokestis, nes teikiamų paslaugų kainodaroje būtent jis sudaro esminę sąnaudų dalį“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.

Kiek realu, kad dabartinės gyventojų prognozės dėl 12,2 proc. kainų kilimo galėtų išsipildyti? Ar tokiems kainų pokyčiams yra pagrindo?

Anot specialistės, šių ir kitų metų ekonomistų prognozės dėl vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio vidurkio yra gerokai kuklesnės, nes nemaža dalis dabar matomo žaliavų brangimo bus „sugerta“ pakeliui – verslo pridėtinės vertės grandinėje iki vartotojo. „Vis dėlto kainų kilimą tikrai pajusime ir jau jaučiame“, – neabejoja I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, kainų pokyčius jau pastebi tie, kurie, pavyzdžiui, ima remontuoti būstą ar perka korpusinius baldus, kurių kainos kyla ir dėl brangstančių medžiagų, ir dėl jų trūkumo, taip pat – dėl specialistų stygiaus. „Kiekvienoje pramonės srityje – nuo elektronikos iki automobilių – jaučiamas tam tikrų žaliavų ar detalių stygius, kuris trikdo ir net stabdo gamybą“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos banko ekonomistė Laura Mociūnaitė pastebi, kad paslaugų kainos pastaruoju metu kilo ir dėl išaugusių degalų kainų. Jas taip pat didina po karantino staiga išaugusi įvairių paslaugų paklausa bei sąnaudos, susijusios su asmens apsaugos priemonėmis.

Vis dėlto ekonomistė prognozuoja, kad, atslūgus perteklinei paklausai, paslaugų kainų augimas turėtų stabilizuotis.

Priešingai nei gyventojai, banko atstovė pastebi, kad Lietuvoje maisto kainos esą ir toliau nesikandžioja. „Balandžio mėnesį maisto prekes ir nealkoholinius gėrimus, kuriems skiriame apie penktadalį savo išlaidų, galėjome įsigyti netgi šiek tiek pigiau (0,1 proc.) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pigo mėsa, pieno produktai ir aliejus“, – Lietuvos banko pranešime atkreipia dėmesį ekonomistė.

Bet, anot L. Mociūnaitės, ateityje maisto kainoms didesnį poveikį gali turėti pasaulinėje maisto žaliavų rinkoje pučiantys vėjai, aukštyn kilstelėję ir maisto žaliavų kainas, taip pat – būsimas derlius, kurį numatyti kol kas sunku.

Nemenkas kainų šuolis gyventojų laukia nuo liepos, kai brangs elektra ir dujos. Daugumai vartotojų už elektrą teks mokėti vidutiniškai apie 8 proc. daugiau, o už dujas – 26–50 proc. daugiau.

Statistikos departamento duomenimis, kol kas gyventojų išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 1 proc., o per metus – maždaug tiek pat brango.

Iš viso gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, prekės bei paslaugos brango 0,6 proc. Daugiausia įtakos tam turėjo drabužių ir avalynės, spirituotų gėrimų, restoranų ir kavinių paslaugų, degalų ir tepalų, duonos ir grūdų produktų kainų padidėjimas.

Statistikos departamento inf. 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite