Tag Archives: kainos

Transporto techninės apžiūros kainos šiemet nedidės, o kai kurios netgi mažės

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir / arba infliacijos / defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis. Pagal 2024 m. kovo mėnesį

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Daugiau nei penktadaliu mažės gamtinių dujų kainos

Keičiasi gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus, kurie įsigalios nuo  š. m. balandžio 1 d. „Sutartinai dirbant pavyko pasiekti, kad dujų kainos gyventojams būtų perskaičiuojamos dabar, o ne liepą. Rinkoje jos mažėja, matydami kainų pokyčius rinkoje inicijavome pokalbius su VERT ir su „Ignitis“. Paraleliai dirbame su teisiniais dokumentais, kad rinkos reguliuotojas galėtų lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius rinkoje – t. y. kainas tvirtinti ne dukart per metus ir remdamasis prognoze,

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatė UAB „Šilutės vandenys“ bazines paslaugų kainas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi UAB „Šilutės vandenys“ 2022 m. faktines bei planuojamas būtinąsias sąnaudas, vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute, nustatė 3,41 Eur/m3 (be PVM) bazinę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Įsigaliojus naujoms kainoms, gyventojų mokėjimai už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas sudarys 1,53 proc. namų ūkio pajamų, tai yra neviršys leistinos 4 proc. ribos. Centralizuota geriamojo vandens tiekimo paslauga šiuo metu naudojasi apie 66,1 proc., nuotekų tvarkymo paslauga – apie 58,0 proc. Šilutės

Apsilankyti Šilutės muziejaus „Kalėdų senelio kambaryje“ kainuos brangiau?

Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar papildžius Šilutės Hugo Šojaus muziejaus teikiamų paslaugų sąrašą edukacija „Valgiai buvo šventi“ bei pakeitus edukacinės programos „Kalėdų Senelio kambaryje“ kainą. Savivaldybės Tarybos išimtinė kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas nustatymas. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu buvo nustatytos Šilutės Hugo Šojaus muziejaus teikiamų paslaugų kainos. Lapkričio 6 d. gautas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus raštas, kuriame

Klimato kaita – ne tik ekstremalūs karščiai, bet ir kylančios maisto produktų kainos

Šylantis klimatas ir toliau muša rekordus. Po istoriškai šilčiausių 2022-ųjų, panašu, kad 2023-ieji taip pat įeis į istoriją kaip rekordiniais karščiais pasižymėję metai – Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnybos duomenimis, po karščiausios pasaulyje šių metų vasaros sekė toks pat rekordiškai šiltas rugsėjis. Klimato kaita kelia iššūkių ne tik vaisių ir daržovių augintojams, bet ir gamintojams – vis garsiau kalbama apie ekstremalių orų pokyčių įtaką ekonomikai bei maisto produktų kainoms. Pasak Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslininko

Pieno supirkimo kainas kelia didėjantys pieno sudėties rodikliai, atsigaunantis eksportas

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje po beveik pusmetį trukusio mažėjimo pradėjo didėti. Pieno supirkimo kainai šalyje įtaką rugsėjį darė dėl sezoniškumo piene pradėję didėti baltymų bei riebalų kiekio rodikliai, atsigavimo ženklus siunčiančia ir eksporto rinkos, teigia Egidijus Simonis, pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas. Jis aiškina, kad pieno kainų svyravimas priklauso nuo sezoniškumo – kiekvieną pavasarį ir vasarą primelžiama daugiau pieno, bet jame mažėja baltymų ir riebalų santykis, dėl ko atitinkamai mažėja žaliavos supirkimo kaina. Rudenį ir žiemą atvirkščiai – pieno

Nuo liepos 13 d. įsigalios naujos maksimalios techninės apžiūros kainos

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) informuoja, kad nuo liepos 13 d. transporto priemonių savininkai už privalomosios techninės apžiūros paslaugą mokės pagal naujus įkainius. Nuo 2020 m. techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir / arba infliacijos / defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis. Pagal šių metų Valstybės duomenų agentūros pateiktus naujausius

PRICER.LT prekių palyginimas: „Pilos“ prieš „Ryto“ varškės sūrelį su razinomis. Ar nusipelnėme mokėti daugiau?

Norisi kažko skanaus, saldaus, bet nesinori permokėti? Panagrinėsime klasikinius desertus, varškės sūrelius – Lidl Pilos ir Pieno Žvaigždžių Rytas. Kainos Kainas lyginsim mažiausias neakcines: Pilos varškės sūrelis su razinomis 100 g – 0,79 Eur Rytas varškės sūrelis su razinomis 100 g – 0,88 Eur Jei lyginsime su įprasta kaina – skirtumas 0,09 Eur, už kilogramą – 0,9 Eur. Už „Rytą“ tenka mokėti 11 proc. brangiau nei „Pilos“. Sudėtys Žiūrime sudėtis – ar labai skiriasi? Esminiai sudėties skirtumai – tai, kad

Nuo sausio 1 d. brangsta vanduo

AB „Šilutės vandenys“ paskelbė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnio 23 punktu, (tai yra pasikeitus  elektros ir (arba) dujų tarifų įkainių vidutiniam pokyčiui, kuris viršija 30 proc.) ir 2022 m. lapkričio 25 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“, patvirtintos naujos UAB „Šilutės vandenys“ paslaugų kainos (be PVM). Šios kainos įsigalios 2023 m.

Šilutės rajono savivaldybės taryba pritarė šildymo branginimui

Spalio 27 d. įvyko  Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame, be kitų reikalų, priimti du sprendimai dėl UAB „Šilutės šilumos tinklai“. Rugsėjį gavus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos raštą „Dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo“, pakeistas su tuo susijęs Šilutės r. savivaldybės tarybos šių metų vasario 24 d. priimtas sprendimas. Pagal minėtų teisės aktų pakeitimus galutinės šilumos kainos skaičiavimuose bus taikoma vidutinė svertinė kuro kaina, apskaičiuojama atsižvelgiant į atitinkamos rūšies kuro struktūrą atitinkamą mėnesį. Minėtais pakeitimais atsisakoma fiksuotos kuro struktūros šilumos kainos

Mažiausiai už šildymą mokės ir Šilutės gyventojai

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O šilutiškiai mokės už šilumą bene pigiausiai. Spalio mėnesio duomenimis, mažiausiomis šildymo kainomis gali džiaugtis Utenos (7,15 ct/kWh) ir Šilutės (8,26 ct/kWh) gyventojai. Tuo tarpu didžiuosiuose Lietuvos miestuose šių metų šildymo sezono startas yra vidutiniškai dvigubai brangesnis, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, šilumos kilovatvalandės kaina yra didesnė beveik tris kartus. Anot Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenų, tarp didžiųjų šalies

Šilutėje prasidėjo labai brangus šildymo sezonas (atnaujintas ir papildytas)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis įsakymu paskelbė, kad spalio 3 d. pradedamas švietimo įstaigų šildymo sezonas. Pernai šildymo sezonas centralizuotai tiekiant šilumą rajone prasidėjo spalio 11 dieną ir truko iki šių metų gegužės 2 d. Kaip beskaičiuotumei, pusę metų teks šildytis. Šis šildymo sezonas bus neregėto brangumo. Savivaldybės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ paskelbė, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį kainuos net 8,27 ct (su 9 proc. PVM – 9,01 ct). Prieš metus kainavo 4,83 ct

Lietuvos banko vadovas apie siūlymus „įšaldyti“ elektros kainas

Prezidentūrai ragina kitais metais užfiksuoti dabartinio lygio elektros kainas. Į tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad vertinat tokio pobūdžio subsidijas būtina atsižvelgti į jų efektyvumą, poveikį ekonomikai ir kainą. Jis atkreipia dėmesį, kad aukštos energetikos kainos taip pat vaidina savo vaidmenį – skatina spartesnį perėjimą prie atsinaujinančių išteklių. Koks sprendimas geriausias? „Velnias slypi detalėse. Neturime pamiršti, kad iš principo aukštesnės energetikos kainos skatina perėjimą prie žalesnių, tvaresnių energijos šaltinių. Iš kitos pusės, didžiulės kainos pradeda neigiamai veikti

Vandens tiekimas brangs kartais

Šalies žiniasklaida viešina Lietuvos vandens tiekėjų žinią: už centralizuotai tiekiamą vandenį teks mokėtis kelis kartus brangiau. Kai tokios elektros kainos, toks pranešimas neturėtų būti naujiena. Itin smarkiai augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą brangins kartais, Lietuvos radijo laidoje paskelbtas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pranešimas. Smarkiai didėjančios sąnaudos ir augantys įmonių nuostoliai kelia nerimą, ypač savivaldybių valdomoms įmonėms, nes dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, tačiau nuostoliai prislėgs regionus. Didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Lietuviai perka Lenkijoje kaip ir prieš pandemiją

Lietuvių pirkimo apimtys Lenkijoje pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė mastus, siekusius priešpandeminį lygį, socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį pranešė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas. „Anot Lenkijos statistikos departamento, 2022 m. I ketv. lietuviai išleido 242 mln. zlotų (52 mln. eurų). Kaip ir daugelis tikėjomės, apsipirkimų vertė Lenkijoje tiesiog grįžo arti į tą lygį, buvusį prieš pandemiją, tačiau nieko daugiau (tiesa, PVM tarifas maistui ir degalams sumažintas nuo vasario 1 d.)“, – feisbuke rašo T. Povilauskas. „Beje, per metus lietuvių išlaidos Lenkijoje augo

ESO: Ką reikėtų žinoti apie kompensavimo tvarką

Vyriausybei pirmadienį patvirtinus elektros ir dujų kainų kompensavimo tvarką, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sulaukia vis daugiau klausimų, kaip ji bus taikoma. Į dažniausiai gyventojams kylančius klausimus atsako ESO Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila. Pradėkime nuo bene dažniausiai užduodamo klausimo: kokio dydžio kompensacija bus taikoma? Vartotojui svarbu žinoti tai, kad kompensacijos dydis priklauso nuo pasirinkto elektros energijos tiekėjo pasiūlytos kainos už 1 elektros energijos kilovatvalandę (kWh). Pritaikius kompensaciją kaina negali būti mažesnė nei 24 ct/kWh, o taikoma kompensacija didesnė nei 9

Rekordinė infliacija privers veržtis diržus

Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 16,8 proc. Kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo išaugusios degalų ir šilumos kainos, taip pat brangstantys maisto produktai bei kai kurios paslaugos. Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango: net 37,9 proc. – būsto išlaikymas: vanduo, elektra, dujos ar kitas kuras. Taip pat 23,1 proc.

Tapti vairuotoju kainuos brangiau: „Regitra“ nuo gegužės 1 d. keičia egzaminų kainas

Valstybės įmonė „Regitra“ nuo šių metų gegužės 1 d. keičia teorijos ir praktikos egzaminų kainas, kurios nekito nuo 2009-ųjų, skelbiama pranešime. Teorijos egzamino kaina jau daug metų išlieka nepakitusi, o nuo gegužės pirmosios ji šiek tiek ir mažėja iki 10 Eur. Tam įtakos turėjo tai, jog patobulinus egzaminavo procesą pavyko pasiekti, kad per vieną valandą teorijos egzaminą gali laikyti daugiau žmonių. Brangsta praktikos egzaminas Toliau pranešime skelbiama, kad su praktikos egzaminų kaina situacija kitokia. Anot pranešėjų, įtaką šios paslaugos augusiai

Norfa akcijos: kasdien atrenkami patys geriausi pasiūlymai

Šiandien turime galimybę kasdien pasinaudoti įvairiomis akcijomis ir kitais ypatingais pasiūlymais, todėl pinigų taupymas gali būti gerokai efektyvesnis nei bet kada anksčiau. Norfa akcijos pirkėjus visada džiugina ypatingai žemomis prekių kainomis, tad nieko keisto, kad norintys sutaupyti pinigų neretai renkasi būtent šio prekybos tinklo parduotuves. Galima būti užtikrintiems, kad „Norfa“ parduotuvėse visada bus galima rasti pačių geriausių prekių kainų, taigi, apsipirkimo metu bus išleidžiama gerokai mažiau pinigų.   Patogiose vietovėse įsikūrę prekybos centrai Visai nesvarbu, kur jūs gyvenate, tikėtina, kad

Šilutėje šiluma brangsta ne taip drastiškai, kaip sostinėje

Šilutės šilumos tinklų bendrovės tiekiama šiluma butų gyventojams šiemet kainuoja tik beveik 2 centais brangiau už kilovatvalandę negu tuo pat metu pernai. Nuo 4,6 ct pakilo iki 6,45 ct/kWh.  Nežiūrint šio kilimo, šiluma mūsų mieste tebėra viena iš pigiausių Lietuvoje. Pigesne šiluma mėgaujasi tik Šilalės, Tauragės, Varėnos, Utenos, Mažeikių gyventojai. Tiesa, šiluma gali kažkiek pabrangti nuo balandžio mėnesio, mat Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos bazinę kainą 3 metų reguliavimo periodui. Galutinę šilumos kainą turės

Energetikos ministerija pateikė siūlymų dėl artėjančio šildymo sezono kainų

Įvertinusi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktą informaciją, Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei apibendrinimus dėl artėjančio šildymo sezono. Juose kaip viena iš galimybių reguliuoti šilumos kainas nurodoma Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta dvinarė kainodara, apie kurią vartotojai nėra pakankamai informuoti. „Šilumos tiekėjai turėtų sudaryti sąlygas rinktis atsiskaitymo už šildymą būdus, kurie leistų mokėjimą išdėstyti tolygiau per visus metus, išvengiant kontrastų tarp žiemos ir vasaros sąskaitų. Tokia dvinarė kainodara leistų sumažinti šildymo sąskaitas apie 15 proc. šaltuoju metų laiku“, – sako energetikos viceministrė Inga

Kainų šuolis gyventojų laukia nuo liepos, kai brangs elektra ir dujos

Ekonomistams perspėjant, kad vasarą, pabrangus elektrai ir dujoms, laukia dar spartesnis vartojimo prekių bei paslaugų kainų kilimas, gyventojai pokyčius mato savaip: kainų šuolį jie pajuto gerokai anksčiau.   Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija praėjusią gegužę sudarė 3,6 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 1,2 proc. Bet gyventojai kainų pokyčius mato kiek kitaip. Jų nuomone, per praėjusius metus kainos pakilo 11,6 proc., o per būsimus 12 mėnesių jos esą gali šoktelėti dar labiau. Tokį šalies gyventojų vertinimą Statistikos departamentas užfiksavo praėjusią gegužę.

Spręs, ar suteikti Vyriausybei teisę prireikus nustatyti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas

Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarstys Teisingumo ministerijos siūlymą suteikti Vyriausybei teisę valstybės lygio ekstremalios situacijos metu prireikus nustatyti būtinų prekių ir paslaugų kainas. Projektu siūloma numatyti valstybės lygio ekstremaliojoje situacijoje gyventojams, institucijoms ar ūkio subjektams būtinų prekių ar paslaugų kainų ir prieinamumo monitoringą. Jį vykdytų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Dokumentuose teigiama, kad, nustačius būtinų prekių ir paslaugų trūkumą ar gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų piktnaudžiavimą susiklosčiusia ekstremalia situacija siekiant gauti nepagrįstų pajamų ar pelno, VVTAT apie tai informuotų valstybės

R. Karbauskis: imsimės visų įmanomų priemonių, kad kainos prekybos tinkluose nekiltų

„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis palaiko premjero Sauliaus Skvernelio poziciją riboti prekybos tinklų darbo laiką savaitgaliais. Pasak R. Karbauskio, tai yra viena iš reguliavimo priemonių, kad kainos prekybos tinkluose nekiltų. Pasak „valstiečių“ lyderio, valstybė negali tiesiogiai kontroliuoti maisto bei tam tikrų prekių kainų prekybos tinkluose, bet yra kitų priemonių – tai riboti prekybos tinklų darbą savaitgaliais, o šeimos bei smulkiesiems verslams leisti dirbti. „Aš manau, kad premjeras šitais pareiškimais reaguoja į tai, kad Vyriausybė imsis priemonių. Seimas, aišku, patvirtins tas priemones,

Numatomas kainų šuolis kelia didelį nerimą

Numatomas kainų šuolis Lietuvoje kelia didelį nerimą, nes, nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga sparčiausiai Europoje, Lietuvoje skurdas ne tik nemažėja, bet net ir auga, rašoma Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ išplatintame pranešime. Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, Statistikos departamento informaciją primena sąjunga. „Daugelio prekių kainos jau yra pasiekusios Europos Sąjungos vidurkį ir net jį viršija. Kaip rodo paskutiniai tyrimai,

Šalyje didėja grūdų supirkimo kainos

Liepos pabaigoje Lietuvoje didėjo daugelio grūdų supirkimo kainos. Tiesa, rapsų supirkimo kaina kiek sumažėjo.  Kaip skelbiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje „AgroRinka“, Lietuvos grūdų įmonės minimu laikotarpiu kviečius supirko vidutiniškai po 168,67 euro už toną. Palyginti su kaina, buvusia prieš metus, ji padidėjo 13,02 proc. Tuo metu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami po 155,54 euro už toną – per metus kaina pakilo 17,85 proc. Kvietrugių supirkimo kaina siekė 150,60 euro už toną ir buvo 31,82 proc.