Kainos tarpukario Lietuvoje

Pinigų muziejus – trumpai apie tai, kokios gi buvo kainos tarpukario laikais Lietuvoje?

Pateiksime tik keletą pavyzdžių pabrėždami, kad kainos pateiktos vidutinės ir skirtingais atvejais jos galėjo skirtis, bet bendrą vaizdą susidaryti galima. Būtinai palyginkite kainas su vidutinėm algom. 

Maisto kainos

Maisto prekių kainos 1937 m: 1 kg kiaulienos – 1,40 Lt, 1 kg jautienos – 0,65 Lt, 1 kg rūkyto kumpio – 1,85 Lt, 10 vnt. kiaušinių – 0,85 Lt, 1 l grietinės – 0,95 Lt, 1 l pieno – 0,15 Lt, 1 kg cukraus – 1 Lt, 1 kg bulvių – 0,04 Lt, 1 kg sviesto – 2,60 Lt, 1 kg juodos ruginės duonos – 0,25 Lt ir pan.

Tais pačiais metais darbinis arklys Lietuvoje kainavo 294 Lt, melžiama karvė – 157 Lt, riebus buliukas – 50 Lt, višta – 2,35 Lt, antis – 2,55 Lt.

Elektros kaina tais laikais buvo gana didelė, Belgijos kompanija turėjo monopolį ir reguliavo kainas, 1930-1932 m. jos svyravo nuo 1,20 Lt/kWh iki 1,35 Lt Lt/kWh. Po 1933 m. elektros boikoto kaina krito iki 0,87 Lt/kWh.

Maitintis tarpukariu, žinoma, buvo galima ir ne namie. Ypač  tuometinėje sostinėje, Kaune, buvo daug pirmos rūšies ir prastesnių restoranų ar kavinių (valgyklų). Pirmos rūšies restoranuose, pvz., „Metropolyje“, užsieninio vyno butelis 1938 m. kainavo 25-35 Lt, šampano – 75 Lt, konjako – 65-75 Lt, „Benediktino“ likeris – net 95 Lt. Pokylių metu konjako butelis arba kokteilis galėjo kainuoti iki 30 litų. Gana sotų patiekalą II rūšies restoranuose galėjai nusipirkti už 2,50-4,50 Lt. Bet paprastai II ir III rūšies restorane galėjai pavalgyti už 1,30-2,00 Lt. Ne miesto centre pavalgyti kainavo maždaug 25 proc. pigiau. Kavinėse už kavos puodelį imta prašyti 65-80 centų. Paprasta bandelė kainavo 40-60 centų. Kainos paprastose valgyklose buvo maždaug tokios: rūgęs pienas su grietine – 45 ct, varškė su grietine – 75 ct, virtos šviežios bulvės – 20 ct, apkeptos bulvės – 35 ct, sviestas – 15 ct, virtas kiaušinis – 15 ct, kiaušinienė – 40 ct, salotos („vinigretas“) – 50 ct.

Už kostiumą – 80 litų

Rūbų kainos taip pat nebuvo pačios mažiausios. Vyriško kostiumo kaina buvo apie 80 Lt, o pasiturintiems vyriškiams, kurie dalyvaudavo pokyliuose ir rengtis reikėdavo atitinkamai. Štai frakas galėjo kainuoti iki 500 Lt, lakuoti bateliai – 50 Lt. Moterims tankaus audinio suknelė kainuodavo nuo 9 Lt, bateliai pokyliams – nuo 40 Lt.

Norintiems pasipuošti, kainos buvo tokios: šilkinė vyriška nosinė galėjo kainuoti ir 20 Lt, moterims lūpdažis – 12 Lt, kvepalai – 40 Lt, pudra – 15 Lt, šilkinės kojinės – 10 Lt. Kirpėjo paslaugos vyrams kainavo apie 5 litus, moterims – iki 12 Lt.

Kultūrinėms pramogoms Kaune XX a. 4 deš. pinigų pataupyti taip pat reikėdavo. Apsilankymas kine atsieidavo nuo 1,60 Lt (paprastose vietose) iki 3,50 Lt ložėse, o spektakliai Valstybiniame teatre priklausomai nuo paties spektaklio ir vietos salėje kainavo nuo 50 ct iki 10 Lt. Norintys kultūringai, bet ramiai praleisti laiką galėdavo įsigyti knygų, kurios nebuvo labai brangios (kainavo nuo keliasdešimt centų). Už spaudą taip pat nereikėjo daug mokėti, populiariausi dienraščiai kainavo 30 ct, iliustruoti žurnalai – apie 1 Lt.

Benzinas pigus, automobilis – brangus

Keliaujantys autobusais XX a. 4 deš. Kaune mokėdavo nuo 20 ct iki 25 ct už stotelę, Lietuvoje – apie 7 ct/km. Turintys savo automobilį už benziną mokėjo 0,7- 0,8 ct/l (palyginimui, beveik 30 proc. didesnė kaina nei Latvijoje ar Estijoje). Tiesa, vėliau, 4 dešimtmečio pabaigoje dėl politinės situacijos Lietuvą ištiko kuro krizė ir kainos peršoko netgi 1 Lt žymą. O štai naują automobilį įsigyti galėdavo tikrai ne kiekvienas. „Ford“ markės automobiliai kainavo 7500 – 8000 Litų (iki dviejų Prezidento atlyginimų), „Plymouth“ markė netgi 16 000 Litų ir pan.

Įdomu, kad gana brangos prekės buvo naujas dviratis, kainavęs 300-600 litų ir užsienietiški, ypač „Philips“ markės radijo imtuvai, už kuriuos tekdavo pakloti nuo 500 iki 3000 ir net daugiau litų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite