Kad neužkibtume

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra perspėjęs, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje.

Vilija BUTKUVIENĖ, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Vilija BUTKUVIENĖ, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Rudenį surengtame Klaipėdos universiteto renginyje žurnalistams, studentams ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius labai suprantamai paaiškino propagandos galią: „Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų nėra – jis ilgainiui nustoja važiuoti, jeigu pastarieji pilami ne ten, kur jiems priklauso, automobilis taip pat prastai veikia. Tepalai, kurie yra pilami teisingai, automobilį padaro efektyvų, tačiau ne visi jie vienodi – yra automobilių, kurie griauna.“ Niujorko universitete ir Manhatano koledže dėstęs specialistas svarstė, jog beprotišku tempu gyvenantys žmonės paprasčiausiai neturi laiko kritiškai analizuoti informaciją, kurią dažnu atveju vartotojai tiesiog „praryja“. Propagandai kelius atveria ir žmonių polinkis pritarti tai informacijai žiniasklaidoje, kuri sutampa su jų pačių nuomone, požiūriu ar įsitikinimais.

Propaganda – subtilus menas, kurį Rusija yra įvaldžiusi meistriškai. „Dezinformacija pateikiama gražiausioje savo formoje – pramoginių laidų formatu ar koncertų pavidalu“, – įspėja V. Vobolevičius. Pavyzdžiui, humoristinėse laidose būtinai pašiepiamas politinis kontekstas – vienas kitas juokelis apie Jungtines Amerikos Valstijas, kuris niekam neleis suabejoti Rusijos valdžios galybe. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodytų pavojinga, jeigu žiniasklaidos skleidžiama propaganda liktų tarp Rusijos sienų – tokius veiksmus būtų galima laikyti šalies vidaus politikos reikalu. „Problema atsiranda dėl to, kad turinys bandomas eksportuoti į buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas, be to, propaganda skleidžiama plačiais mastais, siekiant paveikti ir Vakarų valstybes“, – įsitikinęs ekspertas.

Savaitraščio „Vakarų Lietuva“ rubrikose „Istorijos neištrinsi“, „Koks aš, tokia ir Lietuva“, „Nuomonė“ skatiname mūsų regiono žmonių pilietinę savivoką. Tam, kad neužkibtume ant propagandinio kabliuko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,