Kad neužkibtume

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra perspėjęs, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje.

Vilija BUTKUVIENĖ, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Vilija BUTKUVIENĖ, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Rudenį surengtame Klaipėdos universiteto renginyje žurnalistams, studentams ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius labai suprantamai paaiškino propagandos galią: „Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų nėra – jis ilgainiui nustoja važiuoti, jeigu pastarieji pilami ne ten, kur jiems priklauso, automobilis taip pat prastai veikia. Tepalai, kurie yra pilami teisingai, automobilį padaro efektyvų, tačiau ne visi jie vienodi – yra automobilių, kurie griauna.“ Niujorko universitete ir Manhatano koledže dėstęs specialistas svarstė, jog beprotišku tempu gyvenantys žmonės paprasčiausiai neturi laiko kritiškai analizuoti informaciją, kurią dažnu atveju vartotojai tiesiog „praryja“. Propagandai kelius atveria ir žmonių polinkis pritarti tai informacijai žiniasklaidoje, kuri sutampa su jų pačių nuomone, požiūriu ar įsitikinimais.

Propaganda – subtilus menas, kurį Rusija yra įvaldžiusi meistriškai. „Dezinformacija pateikiama gražiausioje savo formoje – pramoginių laidų formatu ar koncertų pavidalu“, – įspėja V. Vobolevičius. Pavyzdžiui, humoristinėse laidose būtinai pašiepiamas politinis kontekstas – vienas kitas juokelis apie Jungtines Amerikos Valstijas, kuris niekam neleis suabejoti Rusijos valdžios galybe. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodytų pavojinga, jeigu žiniasklaidos skleidžiama propaganda liktų tarp Rusijos sienų – tokius veiksmus būtų galima laikyti šalies vidaus politikos reikalu. „Problema atsiranda dėl to, kad turinys bandomas eksportuoti į buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas, be to, propaganda skleidžiama plačiais mastais, siekiant paveikti ir Vakarų valstybes“, – įsitikinęs ekspertas.

Savaitraščio „Vakarų Lietuva“ rubrikose „Istorijos neištrinsi“, „Koks aš, tokia ir Lietuva“, „Nuomonė“ skatiname mūsų regiono žmonių pilietinę savivoką. Tam, kad neužkibtume ant propagandinio kabliuko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite