Kad neužkibtume

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra perspėjęs, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje.

Vilija BUTKUVIENĖ, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Vilija BUTKUVIENĖ, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Rudenį surengtame Klaipėdos universiteto renginyje žurnalistams, studentams ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius, dr. Vincentas Vobolevičius labai suprantamai paaiškino propagandos galią: „Žiniasklaida politinėje sistemoje – tarsi tepalai automobiliui. Jeigu jame tepalų nėra – jis ilgainiui nustoja važiuoti, jeigu pastarieji pilami ne ten, kur jiems priklauso, automobilis taip pat prastai veikia. Tepalai, kurie yra pilami teisingai, automobilį padaro efektyvų, tačiau ne visi jie vienodi – yra automobilių, kurie griauna.“ Niujorko universitete ir Manhatano koledže dėstęs specialistas svarstė, jog beprotišku tempu gyvenantys žmonės paprasčiausiai neturi laiko kritiškai analizuoti informaciją, kurią dažnu atveju vartotojai tiesiog „praryja“. Propagandai kelius atveria ir žmonių polinkis pritarti tai informacijai žiniasklaidoje, kuri sutampa su jų pačių nuomone, požiūriu ar įsitikinimais.

Propaganda – subtilus menas, kurį Rusija yra įvaldžiusi meistriškai. „Dezinformacija pateikiama gražiausioje savo formoje – pramoginių laidų formatu ar koncertų pavidalu“, – įspėja V. Vobolevičius. Pavyzdžiui, humoristinėse laidose būtinai pašiepiamas politinis kontekstas – vienas kitas juokelis apie Jungtines Amerikos Valstijas, kuris niekam neleis suabejoti Rusijos valdžios galybe. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodytų pavojinga, jeigu žiniasklaidos skleidžiama propaganda liktų tarp Rusijos sienų – tokius veiksmus būtų galima laikyti šalies vidaus politikos reikalu. „Problema atsiranda dėl to, kad turinys bandomas eksportuoti į buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas, be to, propaganda skleidžiama plačiais mastais, siekiant paveikti ir Vakarų valstybes“, – įsitikinęs ekspertas.

Savaitraščio „Vakarų Lietuva“ rubrikose „Istorijos neištrinsi“, „Koks aš, tokia ir Lietuva“, „Nuomonė“ skatiname mūsų regiono žmonių pilietinę savivoką. Tam, kad neužkibtume ant propagandinio kabliuko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite