Ką švęsime ir minėsime 2020 metais?

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai, be kita ko, svarstė ir 2020 metų rajono strateginių kultūros renginių sąrašą. Ekonomikos ir finansų komitetas be diskusijų nusprendė teikti šį sprendimo projektą svarstyti Savivaldybės tarybai. Jame – 33 įvairios šventės, datų minėjimai, balandžio pabaigoje Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka pakvies ir į kas trejus metus rengiamą tarptautinę vaikų knygos mugę „Kviečia baltos knygų burės“.

33 šių metų strateginiams Šilutės rajono kultūros renginiams Savivaldybės taryba buvo paskyrusi 65 400 Eur. Dar 77 424 Eur teko mėgėjų meno kolektyvams.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Skobienė „Pamariui“ sakė, kad tiek pinigų renginių organizatoriai ir mėgėjų meno kolektyvai gavo iš Savivaldybės biudžeto. Tačiau įstaigos, organizacijos teikė projektus Lietuvos kultūros tarybai, kuri šiemet paskyrė dar 88 710 Eur. Ne vieną projektą finansavo Kultūros ministerija.
Dosniai beveik visus strateginius renginius paremia krašto verslininkai ir verslo atstovai iš visos Lietuvos.

Norma ar prabanga?
Verslo įmonės dažnai moka už Lietuvos scenos žvaigždžių koncertus. Jau įprasta, kad kurios nors seniūnijos šventė baigiasi koncertu, kuriame pasirodo net 2-3 atlikėjai ar grupės…

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai didelė prabanga. Tačiau būtent ši vakarinė šventės programa sutraukia daugiausia žiūrovų ne tik iš vietos seniūnijos, bet kartais ir viso Šilutės rajono.

„Pamariui“ pastebėjus, kad rajone yra šeimų, kurios per vasarą apvažiuoja beveik visų seniūnijų šventes, pamato 20-30 dainininkų ar grupių pasirodymus… nemokamai, iš bendruomenių aktyvo teko išgirsti: „Tai ir gerai. Juk bilietai į koncertus gana brangūs – visur nenuvažiuosi, o ir kaimo žmonėms to reikia…“

Šilutės miesto šventė 2018 m. Nuotrauka iš Petro Skutulo archyvo.

Tiesa, visų seniūnijų vasaros šventėse pasirodo ir rajono mėgėjų meno kolektyvai: kapelos, ansambliai, folkloro ar šokių kolektyvai. Tokiems kolektyvams skiriamas finansavimas naujai programai parengti ir sudaromas pasirodymų renginiuose metų sąrašas. Tiesa, pastebime, kad vietinių kolektyvų koncertai žiūrovus mažiau domina. Nebent, kai koncertuoja vaikai ir jaunimas, didžiausią dėmesį rodo jų artimieji… Prie scenos susiburia didelis būrys fotografuojančių tėvų. Vis dėlto mėgėjų meno kolektyvų programos vertos didelio dėmesio ir pagyrimo. Juk žmonės dainuoja, groja, šoka, vaidina ne už atlygį, tam skirdami savo laisvalaikį.
Pasakyti, kiek šiemet kainavo surengti, tarkim, visų rajono vienuolikos seniūnijų šventes, kol kas nežinoma. Kiek verslininkai, ūkininkai prisideda, geriausiai žino tik seniūnijų švenčių organizatoriai – vietos bendruomenės. O už rėmėjų paramą atsiskaityti neprivalu. Savivaldybei atsiskaitoma tik už panaudotas biudžeto lėšas.

Anot J. Skobienės, kitų metų strateginiams kultūros renginiams bei mėgėjų meno kolektyvams norima didesnio finansavimo iš Savivaldybės biudžeto. Mat prekės ir paslaugos brangsta, be to, radosi naujų mėgėjų meno kolektyvų.

Savivaldybės taryba tvirtina strateginių renginių sąrašą, o tvirtindama rajono biudžetą atskiru sprendimu skiria lėšų kiekvienam iš tų renginių.
2020 metų strateginiai renginiai
Šiame sąraše 33 renginiai suskirstyti į keturias grupes, skelbiami pavadinimai, data, organizatoriai.

Valstybines šventes ir minėtinų datų renginius organizuoja kultūros įstaigos, pasitelkusios švietimo įstaigas, seniūnijas, bendruomenes ir kt. Tai Laisvės gynėjų diena, Klaipėdos krašto diena, Valstybės atkūrimo diena, o artėjanti Kovo 11-oji bus ypatinga Nepriklausomybės atkūrimo diena – garbingas trisdešimtmetis. Dar Gedulo ir vilties diena, Valstybės diena, Juodojo kaspino diena (atmintina data), Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (atmintina diena). Į šios grupės strateginius renginius patenka ir atskirai seniūnijose minimos valstybės šventės ir kitos istorinės datos.

15 renginių sudaro tradicinių sąrašą: tai Šilutės miesto šventė ir analogiškos kitų seniūnijų šventės, taip pat „Pamario pora“, kurią organizuoja šokių klubas „Lūgnė“, Bikavėnuose – „Grajikit, Bikavos žiogeliai“, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos bendruomenių renginys ir Ūkininkų šventė. Į tradicinių renginių sąrašą patenka Hermano Zudermano gimimo diena – Vokiečių kultūros diena bei kalėdinių renginių ciklas.
Penki renginiai suplanuoti kaip profesionalaus meno regioniniai, respublikiniai ar tarptautiniai.

Tai Tarptautinė vaikų knygos mugė „Kviečia baltos knygų burės“, Saugų muzikos festivalis „Muzikos malūnas“, Kintų muzikos festivalis, tarptautinis dailės pleneras „Nuo Indijos iki Rusnės“ ir meno laboratorija „Pamario ženklai“ Kintuose.

Keturi renginiai skirti krašto žinomumui garsinti. Tai „Rusnės festivalis“, Lietuvos kultūros kelias „Vėtrungių kelias“, Žuvienės virimo čempionatas, kurio vieta, kaip nurodyta sąraše, bus tikslinama, o data palikta ta pati – rugsėjo 5 d. Nors sklandė kalbų, kad Žuvienės virimo čempionatą galima būtų jungti su gegužės pabaigoje vykstančia Šilutės miesto švente, toks sumanymas nesvarstomas. Ir kitais metais suplanuota šventė Švėkšnoje „Mes už šviesą“.

Tikėtina, kad kitų metų renginius turėtų išskirti Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 30-metis.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus