Ką reiškia būti spermos donoro vaiku?

Komentuodama pagalbinio apvaisinimo būdu, naudojant donoro spermą, pradėtų vaikų istorijas organizacijos „Them before Us“ įkūrėja ir vadovė Katy Faust (foto) teigia, kad daugelis jų, būtent donorą laiko savo tikruoju tėvu. Jie dažnai ilgisi savo tėvo ir nori jį pažinti, kad atrastų savo tapatybę.

Organizacija „Them before Us“ („Jie pirmiau mūsų“) yra JAV veikianti nevyriausybinė organizacija, įvairiais būdais siekianti, kad visuomenė atkreiptų didesnį dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria įvaikinti ar reprodukcinių technologijų pagalba pradėti vaikai.

„Dabar visuose šiuose (su įvaikinimu ir reprodukcinėmis technologijomis susijusiuose) politikos debatuose sakoma, kad suaugusieji yra aukos, jei jie negali gauti ko nori“, – teigia Katy Faust. Tačiau, anot jos, pamirštant vaikų poreikius dažnai aukomis lieka būtent jie.

Vienas iš būdų, kuriais organizacija „Them before Us“ stengiasi atkreipti dėmesį į šias problemas – viešinti realias užaugusių vaikų istorijas.

Pavyzdžiui, anonimiškai savo istorija pasidalinęs suaugęs spermos donoro sūnus sako: „Mano požiūriu, trečiąsias šalis įtraukianti reprodukcija nėra naujas būdas kurti šeimas; tai naujas būdas jas plėšyti į gabalus. Kaip ir Vergijos atveju, nevaisingumo versle yra daugybė pelno gavėjų, dideles sumas uždirbančių iš to, kad vaikai netenka savo tikrųjų tėvų. (…)“

Galėtų atrodyti, kad susilaukti vaikų reprodukcinių technologijų pagalba – beveik tas pat,  kas įsivaikinti. Tačiau, Katy Faust teigimu, tai – netiesa. Įsivaikinimo atveju vaikas susiduria su trauma – jis neteko savo tėvų. Būtent vaiko interesas yra svarbiausias. Būtent vaikui siekiama padėti, suteikti tai, ko vaikas neteko – šeimą. O reprodukcinių technologijų naudojimo atveju globėjai ir yra žaizdos sukėlėjai – vaikas neteko tėvo ar motinos tam, kad šių suaugusių žmonių norai būtų išpildyti. Todėl vaikams daug sunkiau užmegzti nuoširdų ryšį ir atvirai kalbėtis apie savo žaizdas. Anot Katy Faust, statistika taip pat rodo, kad reprodukcinių technologijų pagalba susilaukti vaikai prasčiau tvarkosi su trauma nei įsivaikinti. Pastarieji gali kalbėti apie savo žaizdas, nes jų globėjai nėra dėl to kalti, jie tik siekė jiems padėti.

Dar viena moteris, gimusi naudojant donoro spermą ir užauginta dviejų moterų, pasakoja: „Mano mamų šeimyninis moto buvo: „šypsokis ir apsimesk laimingas“. Bet nesijausdavau laiminga kiekvieną kartą atėjusi į draugės namus ir pamačiusi, kad ten viskas kitaip. Mano geriausios draugės tėtis buvo šauniausiais vyrukas. Jis juokaudavo ir buvo labai malonus, ir visada mus visur vesdavosi. Jis mūsų klausydavosi. Pavydėjau savo draugei, užrašiau žodį „tėvelis“ ant popieriaus lapo ir paslėpiau jį po pagalve. Norėjau turėti tėtį, kaip kad mano draugė turėjo!“

Katy Faust teigimu, lyčių balansas be galo svarbus augantiems vaikams. „Mamos ir tėčiai skirtingai auklėja, skirtingai žaidžia, skirtingai bendrauja, skirtingai sudrausmina, skirtingai paruošia vaikus gyvenimui“, – teigia ji.

Augdami su tėvu ir motina vaikai susidaro vaizdą tiek apie tai, kaip jie atrodys suaugę ir kokio priešingos lyties žmogaus turėtų ieškoti. Vaikai augantys be tėvo ar motinos, dažnai išgyvena „tėvo alkį“ ar „motinos alkį“ – intensyvų, karštą troškimą, kad šalia būtų dingęs tėtis ar mama. „Dvi mamos ar dešimt mamų niekada negali būti tėvu“, – teigia Katy Faust, pati užauginta dviejų homoseksualių moterų, o dabar aktyviai veikianti, kad visuomenė atkreiptų dėmesį į vaikų poreikius.

Panašių problemų sukelia ir surogatinė motinystė, kai iš dviejų žmonių lytinių ląstelių sukurtą vaiką išnešioja trečia moteris. Katy Faust pastebi, kad nors dažnai sakoma, kad surogacija yra gražus būdas padėti nevaisingoms poroms susilaukti kūdikio, toks požiūris ignoruoja vaiko poreikius. „Prieš gimstant, surogatinė motina yra vienintelė motina, kurią vaikas pažįsta, – teigia aktyvistė. – Surogatinė motinystė tyčia nutraukia šį nepakeičiamą motinos ir vaiko ryšį ir palieka ankstyvą žaizdą vaiko gyvenime.“

„Kai vaikai dėl sunkumų ar tragedijos praranda motiną, mes gedime, – sako Katy Faust. – Bet tyčia palikti tokią žaizdą yra neteisinga.

Surogacija niekada nebūna draugiška vaikams. Net jei gimęs tą pačią dieną vaikas atsiduria savo biologinių tėvų namuose, jie jam – tik du nepažįstamieji tarp septynių milijardų. Vaikas atpažįsta surogatinės motinos kūną.“

Žmonės nuo seniausių laikų susidurdavo su tėvo ar motinos praradimu. „Mes masiškai netekdavome tėvų, pavyzdžiui, karo metu, moterys dažnai mirdavo gimdydamos, bet modernios medicinos dėka šie praradimai dabar yra minimalūs, – sako Katy Faust. – Dabar vaikai netenka savo motinos ir tėvo todėl, kad suaugusiųjų troškimai laikomi svarbesniais nei fundamentalios vaikų teisės. Mes į tai reaguojame dviem būdais: kai vaikas praranda tėvą dėl tragiškų aplinkybių, guodžiame ir gedime kartu su vaiku. Leidžiame jiems prisiminti savo tėvą, esame kartu su jais ir pripažįstame, kad tai, kas įvyko – tragedija. Vaikams, kurie šiandien praranda teisę į motiną ar tėvą, nes suaugusiųjų troškimai iškeliami aukščiau jų teisių, sakoma: „tai yra progresas“. Iš tiesų, tai – neteisybė.“

Visą Katy Faust pranešimą išklausyti galite konferencijoje “Tarptautinė konferencija – Europos ateitis, šeima ir prigimtinės žmogaus teisės“, paskutinis pranešimas, arba tikslingai klausytis tik Katy Faust pranešimo lietuvių kalba „Vaiko teisės turi nulemti šeimos politiką“, originale anglų kalba The Rights of Children Must Determine Family Policy (Katy Faust).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės vizitas Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo bendroje edukacijoje ir diskusijoje su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos Carito, Meno ir sporto mokyklos neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei Pagėgių sav. neįgaliųjų draugijos atstovais, bibliotekos lankytojais. „Be galo malonu būti tarp aktyvių, skaitančių, mąstančių, socialiai atsakingų žmonių. Ačiū jums už tai, kad esate tie Vydūno įkvėpti spinduliai, nešantys ir dalijantys šviesą kitiems, ypatingai jaunimui. Tai be galo svarbu, tai kuria atvirą, drąsią ir tvirtą bendruomenę“, – sakė D. Nausėdienė.

Joninėms ant Rambyno kalno 140 metų

Šventas mūsų kalnas ir šita vieta – buvo taip per amžius, bus taip visada. Daug čia buvo švenčių, keitėsi laikai, o Rambynas žilas matė visa tai… Regimantas Šilinskas „Ant Rambyno“   Prieš 140 metų ant legendomis apipinto didingo Rambyno kalno pirmą kartą suskambo lietuviška daina, eilėmis ir scenarijų žodžiais prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, o susirinkę žiūrovai iš visos Lietuvos iki ryto klausėsi muzikos, juokėsi, verkė ir dainavo kartu. Buvo kartu. Ši šventė – gyvoji tradicija, o jos meninė ir kultūrinė

Vogė alkoholinius gėrimus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Nuo kovo 2 iki gegužės 2 dienos 38-erių metų vyras per 8 kartus iš parduotuvės Šilutėje pavogė alkoholinių gėrimų už 154 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1977 m., dėl socialiniame tinkle paskelbtos šmeižiančios informacijos apie jį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 11 d. vakare Saugose akivaizdžiai neblaivus (tikrintis neblaivumą atsisakė) vyras, gim. 1971 m., sužalojo 6 metais už save vyresnį vyrą. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į

Ant naujo pašto ženklo – pirmą sykį Klaipėdoje startuosiančios didžiųjų burlaivių lenktynės

Šiandien, birželio 14 d. Lietuvos paštas išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos didžiųjų burlaivių regata“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7. Didžiųjų burlaivių lenktynių „The Tall Ships Races“ starto uostu šįmet pirmą kartą istorijoje taps Klaipėda. Į Lietuvos uostamiestį birželio 27-30 d. suplauks didieji burlaiviai, o birželio 30-ąją iš Klaipėdos startavę burlaiviai lenktyniaus iki Helsinkio. Liepos 7 dieną jie

Taip pat skaitykite