Ką liudys akmuo Žalgirio gatvėje?

Trečiadienį Šilutės r. savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo valdybos atstovais, atvykusiais aptarti Žalgirio gatvėje buvusio paminklo sovietų kariams, dabar – tik didžiulio akmens, likimo. Švėkšna, Žemaičių Naumiestis pasirūpino įamžinti tremtinių atminimą, Šilutėje tokio ženklo nėra.

Pokalbį pradėjęs meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad akmuo Žalgirio gatvėje, kur iš Šilutės miesto važiuojama į Pagrynius, netoli tilto per Šyšą, tebestovi, seniūnija sutvarkė aplinką, tad reikia idėjos, kam galėtų būti skirtas perdarytas atminimo ženklas, koks užrašas ir ką ant jo turėtų skelbti. Aktyvūs diskusijoje buvo mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kiti specialistai.
Politiniams kaliniams ir tremtiniams atstovavo Šilutės filialo vadovė Regina Tamošauskienė, jos pavaduotojas Antanas Mitkus ir valdybos narė Ona Kuskienė.

Savivaldybėje diskutuota, kokiu paminklu galėtų tapti šis Šilutėje stovintis akmuo.

Antrus metus filialui vadovaujanti R. Tamošauskienė pakeitė dešimtmetį rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikla besirūpinusį Antaną Balvočių. Anot A. Mitkaus, yra buvę net 1500 narių, vėliau skaičiuota 500, o dabar gal bus likę 350. Šie žmonės – aktyvūs, veiklūs, ištvėrę tremtis, lagerius, kalėjimus. Jiems, akivaizdu, labai rūpi Šilutės ir rajono reikalai, nuo okupacinių režimų nukentėjusių šio krašto gyventojų atminimo įamžinimas.

A. Mitkus teiravosi: „Tai ką darome su tuo akmeniu Žalgirio gatvėje? Vieta matoma, daug kas pravažiuoja.“ Verta priminti, kad akmuo turėjo lentelę su užrašu, jog paminklas skirtas „kariams išvaduotojams“. Lentelės neliko, tik akmuo tebestovi.

Istorikas A. Gečas priminė Šilutės krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį, o ir gatvės pavadinimas – Žalgirio. Meras įsiterpė, jog tam skirtas ženklas stovi Savivaldybės prieigose. A. Mitkus išsakė pageidavimą įamžinti tremtinių atminimą. Juk nemažai jų sugrįžo, padėjo atstatyti nuniokotą šį kraštą. R. Tamošauskienė patikino, kad Šilutės Darbininkų kvartalas (Šilutėje) yra tremtinių pastatytas. Įsiterpė V. Griškevičienė priminusi, jog tremtiniams būsią dėmesio ir tvarkant Macikų lagerio teritoriją. Tačiau sutiko, kad tai – ne Šilutė, o A. Mitkus sakė, jog lagerio istorija su tremtinių likimais menkai susijusi. Tokiai nuomonei pritarė vicemeras S. Šeputis.
Aiškėjo, jog Šilutėje norima įamžinti būtent tremtinių atminimą, tuo tarpu akmuo Žalgirio gatvėje turėjo kitokį užrašą, skirtą „išvaduotojams“, kurie 50 metų nesusiprato išeiti…

A. Gečas sutiko, kad tremtinių atminimas svarbu, tačiau ir krašto vietiniai gyventojai labai nukentėjo, po karo tapo pabėgėliais, buvo pažeminti, nepasitraukę į Vokietiją, savose sodybose vietos neberado, jose apsigyveno atvykėliai. Todėl vertėtų įamžinti tremtinių ir nukentėjusių vietos gyventojų atminimą – tarsi suvienyti juos. Anot A. Gečo, juk buvo asmenų, kurie turėjo Lietuvos pilietybę ir dėl to nukentėjo. A. Gečo nuomone, nuo totalitarinių režimų nukentėjusių yra daug.

Tęsdama mero mintį, V. Griškevičienė sakė, kad meno žmonės iš Telšių pagelbėtų: galbūt akmuo būtų apjuostas metalo konstrukcijomis su tautiniu raštu juosta, viršuje su simboliniu paukščiu, kaip laisvės simboliu. V. Pozingis abejojo, ar tokiam paminkliniam ženklui tinka ta pati vieta Žalgirio gatvėje, gal pasirinkus H. Šojaus, Šilutės mecenato, parką?
Žinoma, čia vietų autobusams gal ir nebūtų, tačiau statyti paminklą kitur? Tam nepritarta. Mat Savivaldybė planuoja sutvarkyti parką šalia Šyšos upės, gal paminklo teritorijoje ir medžius sutvarkytų. Čia meras neištvėrė: „Apie medžius geriau nekalbėti…“

Pirmasis susitikimas baigėsi sutarimu, kad paminklo vietos nekeis, jis galėtų būti Žalgirio gatvėje. Idėja – įamžinti nuo totalitarinių režimų nukentėjusiųjų atminimą. Koks būtų užrašo tekstas, teks susitarti. Kitame susitikime bus pristatytas siūlomo paminklo vaizdas, galbūt ir užrašo tekstas. Anot A. Gečo, galbūt tiktų šviesios atminties šilutiškio Petro Jakšto žodžiai, bet ne „sausas“ užrašas, o paminklas turi būti toks, kad masintų prieiti, pasižiūrėti, perskaityti, kas parašyta. S. Šeputis priminė, jog reikės parengti vietos sutvarkymo projektą. Apie galimas išlaidas nutylėta. Tikėtina, kad tuo pasirūpins Savivaldybė.

Susitikime neužsiminta, jog pasiūlymų galėtų teikti ir Šilutės miesto bei rajono gyventojai. Tikėtina, kad Savivaldybė mielai juos priimtų.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • Keistoka

    Keistoka, kodėl Šilutės meras, vieno žaliausių Lietuvos miestų savivaldos vadovas, nenori kalbėti apie medžius. Jaučiasi kaltas ir todėl jam sunku šią temą judinti? Ar paaugliškai įsižeidęs, kad ne visi miestiečiai trinkeles laiko tinkamiausia investicija į šilutiškių ateitį (šniojant net sveikus medžius ir švaistant ES pinigus atrodymui, o ne ateities projektavimui)? Ponas mere, psichologai jau senokai yra paskleidę žinią, kad reikia (ir sveika) kalbėtis apie tai, kas svarbu. O dėl to akmens irgi keistoka – buvo sovietinis, taps tautinis. Nors… nieko čia naujo. Ir dar: labai subtilus teksto autorės kalbėjimas – ypač paskutinis sakinys, kuris pradedamas viltingu žodžiu TIKĖTINA. Belieka uždainuoti: Aš tikiu, tikėk ir tu mūsų laimės žvaigždeee…

  • Anonimas

    Išvežt tą akmenį iš ten! Tai sovietinis palikimas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą