Ką liudys akmuo Žalgirio gatvėje?

Trečiadienį Šilutės r. savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo valdybos atstovais, atvykusiais aptarti Žalgirio gatvėje buvusio paminklo sovietų kariams, dabar – tik didžiulio akmens, likimo. Švėkšna, Žemaičių Naumiestis pasirūpino įamžinti tremtinių atminimą, Šilutėje tokio ženklo nėra.

Pokalbį pradėjęs meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad akmuo Žalgirio gatvėje, kur iš Šilutės miesto važiuojama į Pagrynius, netoli tilto per Šyšą, tebestovi, seniūnija sutvarkė aplinką, tad reikia idėjos, kam galėtų būti skirtas perdarytas atminimo ženklas, koks užrašas ir ką ant jo turėtų skelbti. Aktyvūs diskusijoje buvo mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kiti specialistai.
Politiniams kaliniams ir tremtiniams atstovavo Šilutės filialo vadovė Regina Tamošauskienė, jos pavaduotojas Antanas Mitkus ir valdybos narė Ona Kuskienė.

Savivaldybėje diskutuota, kokiu paminklu galėtų tapti šis Šilutėje stovintis akmuo.

Antrus metus filialui vadovaujanti R. Tamošauskienė pakeitė dešimtmetį rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikla besirūpinusį Antaną Balvočių. Anot A. Mitkaus, yra buvę net 1500 narių, vėliau skaičiuota 500, o dabar gal bus likę 350. Šie žmonės – aktyvūs, veiklūs, ištvėrę tremtis, lagerius, kalėjimus. Jiems, akivaizdu, labai rūpi Šilutės ir rajono reikalai, nuo okupacinių režimų nukentėjusių šio krašto gyventojų atminimo įamžinimas.

A. Mitkus teiravosi: „Tai ką darome su tuo akmeniu Žalgirio gatvėje? Vieta matoma, daug kas pravažiuoja.“ Verta priminti, kad akmuo turėjo lentelę su užrašu, jog paminklas skirtas „kariams išvaduotojams“. Lentelės neliko, tik akmuo tebestovi.

Istorikas A. Gečas priminė Šilutės krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį, o ir gatvės pavadinimas – Žalgirio. Meras įsiterpė, jog tam skirtas ženklas stovi Savivaldybės prieigose. A. Mitkus išsakė pageidavimą įamžinti tremtinių atminimą. Juk nemažai jų sugrįžo, padėjo atstatyti nuniokotą šį kraštą. R. Tamošauskienė patikino, kad Šilutės Darbininkų kvartalas (Šilutėje) yra tremtinių pastatytas. Įsiterpė V. Griškevičienė priminusi, jog tremtiniams būsią dėmesio ir tvarkant Macikų lagerio teritoriją. Tačiau sutiko, kad tai – ne Šilutė, o A. Mitkus sakė, jog lagerio istorija su tremtinių likimais menkai susijusi. Tokiai nuomonei pritarė vicemeras S. Šeputis.
Aiškėjo, jog Šilutėje norima įamžinti būtent tremtinių atminimą, tuo tarpu akmuo Žalgirio gatvėje turėjo kitokį užrašą, skirtą „išvaduotojams“, kurie 50 metų nesusiprato išeiti…

A. Gečas sutiko, kad tremtinių atminimas svarbu, tačiau ir krašto vietiniai gyventojai labai nukentėjo, po karo tapo pabėgėliais, buvo pažeminti, nepasitraukę į Vokietiją, savose sodybose vietos neberado, jose apsigyveno atvykėliai. Todėl vertėtų įamžinti tremtinių ir nukentėjusių vietos gyventojų atminimą – tarsi suvienyti juos. Anot A. Gečo, juk buvo asmenų, kurie turėjo Lietuvos pilietybę ir dėl to nukentėjo. A. Gečo nuomone, nuo totalitarinių režimų nukentėjusių yra daug.

Tęsdama mero mintį, V. Griškevičienė sakė, kad meno žmonės iš Telšių pagelbėtų: galbūt akmuo būtų apjuostas metalo konstrukcijomis su tautiniu raštu juosta, viršuje su simboliniu paukščiu, kaip laisvės simboliu. V. Pozingis abejojo, ar tokiam paminkliniam ženklui tinka ta pati vieta Žalgirio gatvėje, gal pasirinkus H. Šojaus, Šilutės mecenato, parką?
Žinoma, čia vietų autobusams gal ir nebūtų, tačiau statyti paminklą kitur? Tam nepritarta. Mat Savivaldybė planuoja sutvarkyti parką šalia Šyšos upės, gal paminklo teritorijoje ir medžius sutvarkytų. Čia meras neištvėrė: „Apie medžius geriau nekalbėti…“

Pirmasis susitikimas baigėsi sutarimu, kad paminklo vietos nekeis, jis galėtų būti Žalgirio gatvėje. Idėja – įamžinti nuo totalitarinių režimų nukentėjusiųjų atminimą. Koks būtų užrašo tekstas, teks susitarti. Kitame susitikime bus pristatytas siūlomo paminklo vaizdas, galbūt ir užrašo tekstas. Anot A. Gečo, galbūt tiktų šviesios atminties šilutiškio Petro Jakšto žodžiai, bet ne „sausas“ užrašas, o paminklas turi būti toks, kad masintų prieiti, pasižiūrėti, perskaityti, kas parašyta. S. Šeputis priminė, jog reikės parengti vietos sutvarkymo projektą. Apie galimas išlaidas nutylėta. Tikėtina, kad tuo pasirūpins Savivaldybė.

Susitikime neužsiminta, jog pasiūlymų galėtų teikti ir Šilutės miesto bei rajono gyventojai. Tikėtina, kad Savivaldybė mielai juos priimtų.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • Keistoka

    Keistoka, kodėl Šilutės meras, vieno žaliausių Lietuvos miestų savivaldos vadovas, nenori kalbėti apie medžius. Jaučiasi kaltas ir todėl jam sunku šią temą judinti? Ar paaugliškai įsižeidęs, kad ne visi miestiečiai trinkeles laiko tinkamiausia investicija į šilutiškių ateitį (šniojant net sveikus medžius ir švaistant ES pinigus atrodymui, o ne ateities projektavimui)? Ponas mere, psichologai jau senokai yra paskleidę žinią, kad reikia (ir sveika) kalbėtis apie tai, kas svarbu. O dėl to akmens irgi keistoka – buvo sovietinis, taps tautinis. Nors… nieko čia naujo. Ir dar: labai subtilus teksto autorės kalbėjimas – ypač paskutinis sakinys, kuris pradedamas viltingu žodžiu TIKĖTINA. Belieka uždainuoti: Aš tikiu, tikėk ir tu mūsų laimės žvaigždeee…

  • Anonimas

    Išvežt tą akmenį iš ten! Tai sovietinis palikimas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Devyniasdešimtmetis Rychardas Genutis – tikras šišioniškis

Duris svečiams atvėrė pats jubiliatas Rychardas su dukra Angelika, su kuria kartu gyvena jau šešerius metus. Susėdome pasikalbėti prie židinio, kuriame smagiai kūrenosi ugnis. Žvilgsnis į praeitį „Aš pats negaliu patikėti, kad man jau tiek metų Dievulis atseikėjo. Jaučiuosi taip, kaip prieš 30 metų. Mūsų visų gyvenimas nebuvo lengvas, nors teko ir pasimokyti, ir mėgstamą darbą dirbau, kartu su žmona Zelma du vaikus užauginome, turime būrį anūkų ir proanūkių“, – kalbėjo jubiliatas. Pasakodamas apie savo jaunystę, prisiminė, kad gyveno Usėnuose,

Žemaičių Naumiestyje – susisiekimo ministro patarėjo vizitas

Žemaičių Naumiestyje įvyko susisiekimo ministro patarėjo Jaroslavo Kaminskio, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Dalios Rudienės, Administracijos specialistų, Nacionalinės žemės tarnybos atstovų bei seniūnijos gyventojų susitikimas. Vizito metu buvo ieškoma sprendimo būdų, kaip padėti šalia rekonstruojamo kelio Žemaičių Naumiestis–Šilutė gyvenantiems žmonėms. Pagrindinė gyventojų išsakyta problema – kelio rekonstrukcijos projekte, tiesiant pėsčiųjų-dviračių taką, nenumatyta įrengti privažiavimo iki kai kurių gyventojų turimų sklypų. Prašoma atlikti projekto korektūrą ir įrengti vieną nuovažą.

Seniūnui Alfonsui Šepučiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio” apdovanojimas

Minint Vietos savivaldos dieną sostinėje „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Taip pat buvo pagerbti trys labiausiai savivaldai nusipelnę asmenys. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui buvo įteikti „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai. Šiemet garbus „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimas įteiktas Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. „Šiandien Auksinės krivūlės iškeliaus ten, kur pastebimos ryškiausios iniciatyvos ir pastangos žmonių gerovei kurti. Pasidžiaukime drauge su jais ir visi siekime dar daugiau. Dėkoju visiems už pastangas gražinti savo

Duotas startas Šilutės baseino statybai

Antradienį be didelių iškilmių, bet su dovanomis prie būsimojo sporto ir sveikatingumo komplekso su baseinu Rusnės g. 10A, Šilutėje, paskelbta, jog pradedama rekonstruoti vaiduokliu virtusį pastatą. Šiemet darbams gauta 1 mln. Eur, bendra statybų vertė – per 6,5 milijono. Visus darbus planuojama užbaigti gal po dvejų su puse metų. Kol rinkosi kuklios šventės dalyviai, šio rašinio autorė pasivaikščiojo po vaiduokliu virtusį pastatą. Prieš daug metų šį pastatą su krepšinio sale, daugybe įvairių kitų patalpų Šilutės rajono savivaldybė perėmė iš tuometės