Ką liudys akmuo Žalgirio gatvėje?

Trečiadienį Šilutės r. savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo valdybos atstovais, atvykusiais aptarti Žalgirio gatvėje buvusio paminklo sovietų kariams, dabar – tik didžiulio akmens, likimo. Švėkšna, Žemaičių Naumiestis pasirūpino įamžinti tremtinių atminimą, Šilutėje tokio ženklo nėra.

Pokalbį pradėjęs meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad akmuo Žalgirio gatvėje, kur iš Šilutės miesto važiuojama į Pagrynius, netoli tilto per Šyšą, tebestovi, seniūnija sutvarkė aplinką, tad reikia idėjos, kam galėtų būti skirtas perdarytas atminimo ženklas, koks užrašas ir ką ant jo turėtų skelbti. Aktyvūs diskusijoje buvo mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kiti specialistai.
Politiniams kaliniams ir tremtiniams atstovavo Šilutės filialo vadovė Regina Tamošauskienė, jos pavaduotojas Antanas Mitkus ir valdybos narė Ona Kuskienė.

Savivaldybėje diskutuota, kokiu paminklu galėtų tapti šis Šilutėje stovintis akmuo.

Antrus metus filialui vadovaujanti R. Tamošauskienė pakeitė dešimtmetį rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikla besirūpinusį Antaną Balvočių. Anot A. Mitkaus, yra buvę net 1500 narių, vėliau skaičiuota 500, o dabar gal bus likę 350. Šie žmonės – aktyvūs, veiklūs, ištvėrę tremtis, lagerius, kalėjimus. Jiems, akivaizdu, labai rūpi Šilutės ir rajono reikalai, nuo okupacinių režimų nukentėjusių šio krašto gyventojų atminimo įamžinimas.

A. Mitkus teiravosi: „Tai ką darome su tuo akmeniu Žalgirio gatvėje? Vieta matoma, daug kas pravažiuoja.“ Verta priminti, kad akmuo turėjo lentelę su užrašu, jog paminklas skirtas „kariams išvaduotojams“. Lentelės neliko, tik akmuo tebestovi.

Istorikas A. Gečas priminė Šilutės krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį, o ir gatvės pavadinimas – Žalgirio. Meras įsiterpė, jog tam skirtas ženklas stovi Savivaldybės prieigose. A. Mitkus išsakė pageidavimą įamžinti tremtinių atminimą. Juk nemažai jų sugrįžo, padėjo atstatyti nuniokotą šį kraštą. R. Tamošauskienė patikino, kad Šilutės Darbininkų kvartalas (Šilutėje) yra tremtinių pastatytas. Įsiterpė V. Griškevičienė priminusi, jog tremtiniams būsią dėmesio ir tvarkant Macikų lagerio teritoriją. Tačiau sutiko, kad tai – ne Šilutė, o A. Mitkus sakė, jog lagerio istorija su tremtinių likimais menkai susijusi. Tokiai nuomonei pritarė vicemeras S. Šeputis.
Aiškėjo, jog Šilutėje norima įamžinti būtent tremtinių atminimą, tuo tarpu akmuo Žalgirio gatvėje turėjo kitokį užrašą, skirtą „išvaduotojams“, kurie 50 metų nesusiprato išeiti…

A. Gečas sutiko, kad tremtinių atminimas svarbu, tačiau ir krašto vietiniai gyventojai labai nukentėjo, po karo tapo pabėgėliais, buvo pažeminti, nepasitraukę į Vokietiją, savose sodybose vietos neberado, jose apsigyveno atvykėliai. Todėl vertėtų įamžinti tremtinių ir nukentėjusių vietos gyventojų atminimą – tarsi suvienyti juos. Anot A. Gečo, juk buvo asmenų, kurie turėjo Lietuvos pilietybę ir dėl to nukentėjo. A. Gečo nuomone, nuo totalitarinių režimų nukentėjusių yra daug.

Tęsdama mero mintį, V. Griškevičienė sakė, kad meno žmonės iš Telšių pagelbėtų: galbūt akmuo būtų apjuostas metalo konstrukcijomis su tautiniu raštu juosta, viršuje su simboliniu paukščiu, kaip laisvės simboliu. V. Pozingis abejojo, ar tokiam paminkliniam ženklui tinka ta pati vieta Žalgirio gatvėje, gal pasirinkus H. Šojaus, Šilutės mecenato, parką?
Žinoma, čia vietų autobusams gal ir nebūtų, tačiau statyti paminklą kitur? Tam nepritarta. Mat Savivaldybė planuoja sutvarkyti parką šalia Šyšos upės, gal paminklo teritorijoje ir medžius sutvarkytų. Čia meras neištvėrė: „Apie medžius geriau nekalbėti…“

Pirmasis susitikimas baigėsi sutarimu, kad paminklo vietos nekeis, jis galėtų būti Žalgirio gatvėje. Idėja – įamžinti nuo totalitarinių režimų nukentėjusiųjų atminimą. Koks būtų užrašo tekstas, teks susitarti. Kitame susitikime bus pristatytas siūlomo paminklo vaizdas, galbūt ir užrašo tekstas. Anot A. Gečo, galbūt tiktų šviesios atminties šilutiškio Petro Jakšto žodžiai, bet ne „sausas“ užrašas, o paminklas turi būti toks, kad masintų prieiti, pasižiūrėti, perskaityti, kas parašyta. S. Šeputis priminė, jog reikės parengti vietos sutvarkymo projektą. Apie galimas išlaidas nutylėta. Tikėtina, kad tuo pasirūpins Savivaldybė.

Susitikime neužsiminta, jog pasiūlymų galėtų teikti ir Šilutės miesto bei rajono gyventojai. Tikėtina, kad Savivaldybė mielai juos priimtų.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • Keistoka

    Keistoka, kodėl Šilutės meras, vieno žaliausių Lietuvos miestų savivaldos vadovas, nenori kalbėti apie medžius. Jaučiasi kaltas ir todėl jam sunku šią temą judinti? Ar paaugliškai įsižeidęs, kad ne visi miestiečiai trinkeles laiko tinkamiausia investicija į šilutiškių ateitį (šniojant net sveikus medžius ir švaistant ES pinigus atrodymui, o ne ateities projektavimui)? Ponas mere, psichologai jau senokai yra paskleidę žinią, kad reikia (ir sveika) kalbėtis apie tai, kas svarbu. O dėl to akmens irgi keistoka – buvo sovietinis, taps tautinis. Nors… nieko čia naujo. Ir dar: labai subtilus teksto autorės kalbėjimas – ypač paskutinis sakinys, kuris pradedamas viltingu žodžiu TIKĖTINA. Belieka uždainuoti: Aš tikiu, tikėk ir tu mūsų laimės žvaigždeee…

  • Anonimas

    Išvežt tą akmenį iš ten! Tai sovietinis palikimas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Artėja Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje organizuojamas vienuoliktasis Žuvienės virimo čempionatas. Pernai žuvienę ar žuvies sriubą istorinėje Šilutės Šilokarčemos aikštėje virė net 57 komandos. Koks bus tas vienuoliktasis Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas? Į šį „Pamario“ klausimą atsakė renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Marijus BUDRAITIS. „Datos nekeičiame – čempionatas vyksta pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiemet žuvienės katilai kunkuliuos rugsėjo 7 dieną, – sakė Marijus, primindamas, –  kaip ir pernai, čempionatas vyks istorinėje Šilutės vietoje, Šilokarčemos aikštėje, kurios tvarkymo darbai dar

Žvilgsnis iš mero kabineto

Į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Vytautas Laurinaitis buvo išrinktas 2003 m. Nuo 2014 m. liepos 2 d. – Savivaldybės meras: į šias pareigas pirmą kadenciją išrinko Taryba, praėjusią 4 metų kadenciją dirbo laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, tokia pat sėkmė lydėjo ir per šių metų savivaldos rinkimus. „Pamarys“ kalbino merą Vytautą LAURINAITĮ apie švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos reikalus, nes būtent šias sritis kuruoja meras, investicijos ir ūkio sritis jau antra kadencija tenka mero pavaduotojui. – Kai daugelis Savivaldybės darbuotojų dar

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar