Ką liudys akmuo Žalgirio gatvėje?

Trečiadienį Šilutės r. savivaldybės vadovai susitiko su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo valdybos atstovais, atvykusiais aptarti Žalgirio gatvėje buvusio paminklo sovietų kariams, dabar – tik didžiulio akmens, likimo. Švėkšna, Žemaičių Naumiestis pasirūpino įamžinti tremtinių atminimą, Šilutėje tokio ženklo nėra.

Pokalbį pradėjęs meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad akmuo Žalgirio gatvėje, kur iš Šilutės miesto važiuojama į Pagrynius, netoli tilto per Šyšą, tebestovi, seniūnija sutvarkė aplinką, tad reikia idėjos, kam galėtų būti skirtas perdarytas atminimo ženklas, koks užrašas ir ką ant jo turėtų skelbti. Aktyvūs diskusijoje buvo mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Savivaldybės tarybos narys, Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Gečas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, kiti specialistai.
Politiniams kaliniams ir tremtiniams atstovavo Šilutės filialo vadovė Regina Tamošauskienė, jos pavaduotojas Antanas Mitkus ir valdybos narė Ona Kuskienė.

Savivaldybėje diskutuota, kokiu paminklu galėtų tapti šis Šilutėje stovintis akmuo.

Antrus metus filialui vadovaujanti R. Tamošauskienė pakeitė dešimtmetį rajono politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikla besirūpinusį Antaną Balvočių. Anot A. Mitkaus, yra buvę net 1500 narių, vėliau skaičiuota 500, o dabar gal bus likę 350. Šie žmonės – aktyvūs, veiklūs, ištvėrę tremtis, lagerius, kalėjimus. Jiems, akivaizdu, labai rūpi Šilutės ir rajono reikalai, nuo okupacinių režimų nukentėjusių šio krašto gyventojų atminimo įamžinimas.

A. Mitkus teiravosi: „Tai ką darome su tuo akmeniu Žalgirio gatvėje? Vieta matoma, daug kas pravažiuoja.“ Verta priminti, kad akmuo turėjo lentelę su užrašu, jog paminklas skirtas „kariams išvaduotojams“. Lentelės neliko, tik akmuo tebestovi.

Istorikas A. Gečas priminė Šilutės krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį, o ir gatvės pavadinimas – Žalgirio. Meras įsiterpė, jog tam skirtas ženklas stovi Savivaldybės prieigose. A. Mitkus išsakė pageidavimą įamžinti tremtinių atminimą. Juk nemažai jų sugrįžo, padėjo atstatyti nuniokotą šį kraštą. R. Tamošauskienė patikino, kad Šilutės Darbininkų kvartalas (Šilutėje) yra tremtinių pastatytas. Įsiterpė V. Griškevičienė priminusi, jog tremtiniams būsią dėmesio ir tvarkant Macikų lagerio teritoriją. Tačiau sutiko, kad tai – ne Šilutė, o A. Mitkus sakė, jog lagerio istorija su tremtinių likimais menkai susijusi. Tokiai nuomonei pritarė vicemeras S. Šeputis.
Aiškėjo, jog Šilutėje norima įamžinti būtent tremtinių atminimą, tuo tarpu akmuo Žalgirio gatvėje turėjo kitokį užrašą, skirtą „išvaduotojams“, kurie 50 metų nesusiprato išeiti…

A. Gečas sutiko, kad tremtinių atminimas svarbu, tačiau ir krašto vietiniai gyventojai labai nukentėjo, po karo tapo pabėgėliais, buvo pažeminti, nepasitraukę į Vokietiją, savose sodybose vietos neberado, jose apsigyveno atvykėliai. Todėl vertėtų įamžinti tremtinių ir nukentėjusių vietos gyventojų atminimą – tarsi suvienyti juos. Anot A. Gečo, juk buvo asmenų, kurie turėjo Lietuvos pilietybę ir dėl to nukentėjo. A. Gečo nuomone, nuo totalitarinių režimų nukentėjusių yra daug.

Tęsdama mero mintį, V. Griškevičienė sakė, kad meno žmonės iš Telšių pagelbėtų: galbūt akmuo būtų apjuostas metalo konstrukcijomis su tautiniu raštu juosta, viršuje su simboliniu paukščiu, kaip laisvės simboliu. V. Pozingis abejojo, ar tokiam paminkliniam ženklui tinka ta pati vieta Žalgirio gatvėje, gal pasirinkus H. Šojaus, Šilutės mecenato, parką?
Žinoma, čia vietų autobusams gal ir nebūtų, tačiau statyti paminklą kitur? Tam nepritarta. Mat Savivaldybė planuoja sutvarkyti parką šalia Šyšos upės, gal paminklo teritorijoje ir medžius sutvarkytų. Čia meras neištvėrė: „Apie medžius geriau nekalbėti…“

Pirmasis susitikimas baigėsi sutarimu, kad paminklo vietos nekeis, jis galėtų būti Žalgirio gatvėje. Idėja – įamžinti nuo totalitarinių režimų nukentėjusiųjų atminimą. Koks būtų užrašo tekstas, teks susitarti. Kitame susitikime bus pristatytas siūlomo paminklo vaizdas, galbūt ir užrašo tekstas. Anot A. Gečo, galbūt tiktų šviesios atminties šilutiškio Petro Jakšto žodžiai, bet ne „sausas“ užrašas, o paminklas turi būti toks, kad masintų prieiti, pasižiūrėti, perskaityti, kas parašyta. S. Šeputis priminė, jog reikės parengti vietos sutvarkymo projektą. Apie galimas išlaidas nutylėta. Tikėtina, kad tuo pasirūpins Savivaldybė.

Susitikime neužsiminta, jog pasiūlymų galėtų teikti ir Šilutės miesto bei rajono gyventojai. Tikėtina, kad Savivaldybė mielai juos priimtų.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • Keistoka

    Keistoka, kodėl Šilutės meras, vieno žaliausių Lietuvos miestų savivaldos vadovas, nenori kalbėti apie medžius. Jaučiasi kaltas ir todėl jam sunku šią temą judinti? Ar paaugliškai įsižeidęs, kad ne visi miestiečiai trinkeles laiko tinkamiausia investicija į šilutiškių ateitį (šniojant net sveikus medžius ir švaistant ES pinigus atrodymui, o ne ateities projektavimui)? Ponas mere, psichologai jau senokai yra paskleidę žinią, kad reikia (ir sveika) kalbėtis apie tai, kas svarbu. O dėl to akmens irgi keistoka – buvo sovietinis, taps tautinis. Nors… nieko čia naujo. Ir dar: labai subtilus teksto autorės kalbėjimas – ypač paskutinis sakinys, kuris pradedamas viltingu žodžiu TIKĖTINA. Belieka uždainuoti: Aš tikiu, tikėk ir tu mūsų laimės žvaigždeee…

  • Anonimas

    Išvežt tą akmenį iš ten! Tai sovietinis palikimas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikams – virtualios galimybės tapti jaunaisiais gamtos reindžeriais

Karantino laikotarpiu didėja susidomėjimas nemokama Jaunųjų gamtos reindžerių platforma. Joje – vaikams skirti žaidimai ir linksmos užduotys apie gamtą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę šioje platformoje apsilankė daugiau nei 27 tūkst. žmonių, užsiregistravo per 5,3 tūkst. vaikų. Užduotys skirtos 6-10 m. ir 11-14 m. vaikams. Jos suskirstytos į kategorijas pagal temas: aplinkosauga, vabzdžiai, žuvys, paukščiai ir kt. Spręsdami skirtingoms kategorijoms priklausančias užduotis, jaunieji gamtininkai renka ženklelius su kategoriją simbolizuojančiais piešinėliais ir, juos kaupdami, pereina į kitą

Pagėgiuose nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis

Kovo 29 d. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius socialiniame tinkle pranešė apie pirmąjį koronaviruso atvejį mieste.  Mėginys buvo paimtas Tauragės mobiliame punkte ketvirtadienį, o sekmadienį, kovo 29d., šią žinią patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pradėtas epidemiologinis tyrimas. V. Bendaravičius skelbia, kad asmuo, kuriam nustatyta COVID-19, taip pat ir pats pranešė savivaldybės atstovams. Šis asmuo turėjo kontaktą su galimai sergančiais COVID-19. Asmuo jaučiasi gerai, jokių COVID-19 ligos simptomų nejaučia, todėl laikysis saviizoliacijos namuose. Pagėgių savivaldybės taip pat paragino visuomenę vadovautis

Šiuo metu Lietuvoje nustatyti 484 koronavirusine infekcija užsikrėtę asmenys

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 484 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.  Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 484, per vakar dieną ištirti 1467 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti  9891 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai. SAM ragina žmones vadovautis medikų ir institucijų nurodymais, tai yra, maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant

Prekybos centrai ir vaistinės ribos dezinfekcinio skysčio ir medicininių kaukių pardavimus

Nuo šiol visose prekybos vietose rekomenduojama pagal galimybes riboti vienam gyventojui parduodamą dezinfekcinių priemonių, taip pat apsaugos priemonių – medicininių kaukių, respiratorių, pirštinių – kiekį taip, kad jos būtų prieinamos didesniam skaičiui gyventojų. Tokia tvarka numatyta sveikatos apsaugos ministro, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu. Parduotuvėse ir kitos prekybose vietose vienam pirkėjui vieno apsipirkimo metu rekomenduojama parduoti ne daugiau nei 50 vienetų medicininių kaukių, ne daugiau nei 1 litrą dezinfekcinio skysčio, ne daugiau nei 10 vienetų respiratorių