Justino Marcinkevičiaus poezija, dainos ir muzika

„Yra tiktai tėvynė“ – taip pavadintas vakaras buvo surengtas Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Literatūrinę – muzikinę programą, kurioje skambėjo Justino Marcinkevičiaus dramų, poemų fragmentai, eilėraščiai, dainos poeto eilėraščių tekstais, atliko aktorius Petras Venslovas, dainavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė, grojo Kauno valstybinio choro koncertmeisterė, pianistė Beata Vingraitė.

Kauno valstybinio choro koncertmeisterė, pianistė Beata Vingraitė. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė, aktorius Petras Venslovas ir bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Iki šimtmečio – 85 dienos
Simboliška, kad ši literatūrinė – muzikinė programa bibliotekoje buvo atlikta tuo metu, kai visa Lietuva skaičiuoja dienas iki Lietuvos jubiliejaus. Nors bibliotekoje apie tai tą vakarą nebuvo kalbėta, bet eilės skambėjo dar prasmingiau.
Pasiklausyti J. Marcinkevičiaus eilių dar prieš 17 val. susirinko gausus būrys šilutiškių. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Dalia Pupšytė pristatė svečius. Niekas nepasakojo poeto biografijos, įdomiausių gyvenimo faktų, neprisiminė, kokias knygas poetas yra išleidęs, su kokiais žmonėmis jam teko bendrauti – valandą laiko skambėjo tik eilės, dainos ir muzika.
„Pasauli, kur tu vedi mane?“
Justino Marcinkevičiaus eilių nesumaišysi su niekuo. Iki paskutinės gyvenimo minutės poetas mylėjo Lietuvą. Kalbėjo apie ją paprastai, kasdieniškai, iškilmingai, drąsiai. Jis taip mylėjo žmones, gimtą sodžių, lauką, žydintį sodą, paukščius…
Klausydamiesi aktoriaus Petro Venslovo skaitomų eilių, tarsi ėjome kartu su poetu per gyvenimą, kuris yra šalia, nestovi vietoje, bet kažkodėl taip skauda, sopulinga ir graudu…
„Lig mirties įklimpau, lig mirties tame moly. / Amžinai paskendau, amžinai toje kalboje. / Pirmoji, bet jau paskutinė ta meilė pirmoji: / Lietuva (aguona šimtaakė) – ak, mano sapnas po ja…/ Sukrovė gyvenimas žiedą man, gailų žiedą sukrovė. / Prabudęs, nuskinu jį ir džiūti į knygą dedu. / – skambėjo ramus aktoriaus Petro Venslovo balsas.
Vilniaus universiteto profesorė Viktorija Daujotytė yra pasakiusi: „J. Marcinkevičiaus kūryba dvinarė, dvipolė: galima sakyti, kad vienas jos polių priklauso tautai ir jos struktūroms (kultūrinėms bei valstybinėms), antrasis – žmogaus atskirumui, savęs ieškojimui tėvynėje, kalboje, gamtoje“. Nebelieka ir ką bepridurti.
Šilutėje esame buvę
Svečiai prisiminė, kad Šilutėje jau yra buvę prieš kelerius metus. Įsiminė, kad tada buvo sausio 13-oji, labai šalta, o Mintaro (gerai prisiminė tą retą vardą) kabinete buvo labai šilta ir daugybė gėlių. Gerdami arbatą prisiminėme, kad šio lituanisto, poeto, puikių literatūrinių kompozicijų su savo mokiniais kūrėjo Mintaro Smelevičiaus jau nebėra su mumis.
Solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė paatviravo, kad po tokių susitikimų, kai skaitomos poeto J. Marcinkevičiaus eilės, kai ji dainuoja poeto tekstais, ji sugrįžta į namus tarsi apsivaliusi sielą – švari ir lengva.
Aktorius P. Venslovas J. Marcinkevičiaus eiles sakė skaitantis nuo pat 1975 metų, kaip brangią relikviją vežiojasi J. Marcinkevičiaus knygelę su tais metais įrašytu poeto autografu.

Renginyje dalyvavo gausus būrys šilutiškių, poezijos mėgėjų.

Skambėjo gražios dainos Justino Marcinkevičiaus žodžiais. Solistė Giedrė Juknevičiūtė–Beinarienė ne vienam ir ašarą išspaudė…
Eilėraštis „Oi, užkilokit vartelius…“, tapęs beveik tautine giesme, taip pat skambėjo tą vakarą. O susitikimo pabaigoje visi sustoję ir susikibę rankomis traukė lietuvių liaudies dainą ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
Pusantros valandos prabėgo nepastebimai. Eilės, dainos ir muzika priminė, kokia turtinga, skambi ir graži mūsų kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, tėvai ir kuria kalbame mes.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus