Juknaitiškiai neabejingi Mažosios Lietuvos kultūros paveldui

Juknaičių seniūnija pasirūpino iškirsti kapines gožusius krūmynus ir medžius – išvalė 9 senąsias kapinaites.

Kodėl būtent Juknaičių seniūnijoje vyko seminaras, į kurį buvo pakviesti Mažosios Lietuvos kapinių kultūros paveldo saugojimui neabejingi žmonės?
Gal todėl, kad Juknaičiuose yra užfiksuotos 49 senosios kapinaitės? O gal, kad kapinaites tvarkyti imasi seniūnija ir pagrindinės mokyklos mokiniai?
Seminare dalyvavo Klaipėdos regiono seniūnijų, bendruomenių atstovai, miškininkai, Kultūros paveldo departamento, Nemuno deltos regioninio parko specialistai, pedagogai.

Senosios evangelikų kapinės
Į kurį Mažosios Lietuvos kaimą beužsuktų atvykėlis iš svetur, jo akį patraukia nedidelės, medžiais apžėlusios kalvelės. Tai amžinojo poilsio vietos – senosios evangelikų liuteronų kapinaitės. Tokių kalnelių yra prie kelių, vidury laukų, miškuose.
Senosios evangelikų liuteronų kapinės yra Mažosios Lietuvos kultūros paveldo kompleksinis objektas, muziejus po atviru dangumi. Kryžiai, antkapiniai paminklai, įrašai, epitafijos atspindi evangelikų bendruomenės laidojimo ir atminimo įamžinimo papročius.
Kai po Antrojo pasaulinio karo savo namus priversti palikti vietos gyventojai pasitraukė į Vakarus, o jų sodybose apsigyveno iš kitų regionų atvaryti ar atbėgę žmonės, evangelikų kapinės apžėlė žole ir apaugo medžiais. Buvo laikai, kai jas niekieno nedrausminami niokojo piktavaliai. Dešimtmečius vyko krašto tautinės ir kultūrinės tapatybės naikinimas.

Architekto Martyno Purvino pasakojimas apie kaltinių kryžių tradiciją sudomino Juknaičių pagrindinės mokyklos mokytoją Rasą Gailiuvienę, seniūną Alfredą Gaubį.

Į kapinaites keturpėsčia
Kasmet vis daugiau entuziastų rūpinasi, kad nebeveikiančios Mažosios Lietuvos kapinės nepaskęstų šabakštynuose, išlikusieji antkapiai nesusmegtų į žemę, kad laikas ir piktavaliai nepasiglemžtų dar likusių praeities ženklų.
Išlikusi kapinių augmenija, antkapiniai paminklai, kryžiai, apvadai ir kita kapinių įranga tiriama architektūriniu, menotyriniu, istoriniu ir kultūrologiniu požiūriu. Prie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos įsteigta viešoji įstaiga „Augustana“ įgyvendina ilgalaikį projektą „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“, rūpinasi kapinėse išlikusių antkapinių paminklų apsauga, jų inventorizacija. Nuo 2012 m. organizuojamos ekspedicijos, kurių metu tvarkomos kapinaitės. Projektą parengęs vilnietis pedagogas Algirdas Šveikauskas džiaugiasi, kad ekspedicijoms gaunamas dalinis finansavimas iš Lietuvos kultūros rėmimo fondo.
Šią vasarą ekspedicijos buvo organizuotos į Juknaičių seniūnijoje esančias Girininkų, Paleičių, Šunelių evangelikų kapines. Ekspedicijos dalyviai nuvalė ir nudažė metalinius kryžius, tvoreles, vartus, braižė kapinių planus, fotografavo ir įamžino užrašus ant paminklų.

Prie vartelių į Girininkų kapines senųjų šio krašto Amžinojo poilsio vietų tvarkymo entuziastai Martynas Purvinas ir Algirdas Šveikauskas.

Pasak Juknaičių seniūno Alfredo Gaubio, šiemet pavyko sutvarkyti 9 kapinaites iš seniūnijoje užfiksuotų 49. Labiausiai užžėlusios, net neįžengiamos buvo didžiosios Šilininkų kapinaitės, esančios miške. Jos priminė neįžengiamas džiungles. Prasiskverbti pro menkaverčius krūmus, medžius teko benzininiais pjūklais, kirviais. Į kapinių tvarkymo darbus išskubėjo ne tik už socialines pašalpas atidirbantys seniūnijos gyventojai, kartu darbavosi ir seniūnas A. Gaubys, seniūnijos specialistė Natalija Domarkienė.
„Į kapinaites brovėmės tiesiog keturpėsti“, – pasakojo Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas architektas Martynas Purvinas. Jis šmaikštavo, kad prieš pradedant tvarkyti kapinaites reikėjo pasikviesti žiniasklaidininkus, parodyti, kaip ši vieta atrodė prieš tvarkant. Išvalytose kapinaitėse išryškėjo buvę betoniniai kapinių tvoros stulpai, laidojimo teritorija yra buvusi aptverta.
Girininkų kaimo kapinės
Kitaip atrodo ant aukštumos greta ežerėlio esančios Girininkų kapinės, kur palaidotas Ervinas Prūsas. Riboto laidojimo vieta aptverta, kapinaitės lankomos, tad čia jaučiama žmogaus ranka. Šią vasarą kapinėse triūsė projekto „Metalinių kryžių liuteronų kapinėse atnaujinimas ir priežiūra“ dalyviai. Atvėrus kapinaičių vartus, nustebina senas, virš kapų lanku palinkęs maumedis. Kituose medžiuose lizdus susisuko gandrai.
„Anksčiau buvęs didelis kaimas dabar beuri kelias sodybas. Gandrai nešė vaikelius visiems kaimo gyventojams, kurie Amžinojo poilsio atgulė šiose kapinaitėse“, – kalbėjo A. Šveikauskas. Ekspedicijos dalyviai atrado kapinaitėse unikalią porcelianinę antkapinę knygą. „Anuomet iš kapų niekas nieko nevogė. Net ant kito kapo nepernešdavo. Unikalus eksponatas perduotas saugoti Šilutės H. Šojaus muziejui“, – sakė A. Šveikauskas.

Pamario lygumoje ant kalvelės po medžiais – senosios kapinaitės.

Girininkų kapinėse aptikta 1910 metais Vokietijoje antkapių puošyboje vyravusių jugendo stiliaus elementų. Užrašas „Iki pasimatymo“ ar „Ilsėkis linksmai“ liudija evangelikų požiūrį į mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Šiose kapinėse aptiktas antkapis dekoruotas aguonomis, simbolizuojančiomis ramybę ir atsipalaidavimą.
Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas, architektas Martynas Purvinas patikino, kad Girininkų kapinės senos, jose laidota ne vieną šimtmetį, senuose dokumentuose jam tekę rasti, kad kaimas egzistuoja mažiausiai 300 metų.
Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskaitė pastebėjo, kad liuteronų evangelikų kapinėse nepamatysi katalikų mėgstamo gėlių darželio. Anaiptol – kapeliai nedideli, sodinamos daugiametės gėlės neužgožia kapo. Tai supaprastina jų priežiūrą.

Užrašas ant antkapio vokiečių kalba skelbia: „Iki pasimatymo“. Ant šono pavaizduoti aguonų žiedai.

Kapines tvarko ir mokiniai
Juknaitiškė pedagogė Rasa Gailiuvienė pasakojo, kaip Juknaičių pagrindinės mokyklos mokiniai ir visa bendruomenė tvarko senąsias kapines. Dukart per metus metus – atbundant gamtai pavasarį ir prieš Vėlines – skubama tvarkyti senąsias Juknaičių kapinaites. Seniūnijos darbininkai iškerta krūmus, nušienauja, jiems talkina vyresniųjų klasių mokiniai. Prieš Vėlines ant kapelių uždegamos žvakelės. Mokykla dalyvavo ir įgyvendinant VšĮ „Augustana“ projektą – talkininkai sutvarkė senąsias Vyžių kaimo kapines.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite