Juknaitiškiai neabejingi Mažosios Lietuvos kultūros paveldui

Juknaičių seniūnija pasirūpino iškirsti kapines gožusius krūmynus ir medžius – išvalė 9 senąsias kapinaites.

Kodėl būtent Juknaičių seniūnijoje vyko seminaras, į kurį buvo pakviesti Mažosios Lietuvos kapinių kultūros paveldo saugojimui neabejingi žmonės?
Gal todėl, kad Juknaičiuose yra užfiksuotos 49 senosios kapinaitės? O gal, kad kapinaites tvarkyti imasi seniūnija ir pagrindinės mokyklos mokiniai?
Seminare dalyvavo Klaipėdos regiono seniūnijų, bendruomenių atstovai, miškininkai, Kultūros paveldo departamento, Nemuno deltos regioninio parko specialistai, pedagogai.

Senosios evangelikų kapinės
Į kurį Mažosios Lietuvos kaimą beužsuktų atvykėlis iš svetur, jo akį patraukia nedidelės, medžiais apžėlusios kalvelės. Tai amžinojo poilsio vietos – senosios evangelikų liuteronų kapinaitės. Tokių kalnelių yra prie kelių, vidury laukų, miškuose.
Senosios evangelikų liuteronų kapinės yra Mažosios Lietuvos kultūros paveldo kompleksinis objektas, muziejus po atviru dangumi. Kryžiai, antkapiniai paminklai, įrašai, epitafijos atspindi evangelikų bendruomenės laidojimo ir atminimo įamžinimo papročius.
Kai po Antrojo pasaulinio karo savo namus priversti palikti vietos gyventojai pasitraukė į Vakarus, o jų sodybose apsigyveno iš kitų regionų atvaryti ar atbėgę žmonės, evangelikų kapinės apžėlė žole ir apaugo medžiais. Buvo laikai, kai jas niekieno nedrausminami niokojo piktavaliai. Dešimtmečius vyko krašto tautinės ir kultūrinės tapatybės naikinimas.

Architekto Martyno Purvino pasakojimas apie kaltinių kryžių tradiciją sudomino Juknaičių pagrindinės mokyklos mokytoją Rasą Gailiuvienę, seniūną Alfredą Gaubį.

Į kapinaites keturpėsčia
Kasmet vis daugiau entuziastų rūpinasi, kad nebeveikiančios Mažosios Lietuvos kapinės nepaskęstų šabakštynuose, išlikusieji antkapiai nesusmegtų į žemę, kad laikas ir piktavaliai nepasiglemžtų dar likusių praeities ženklų.
Išlikusi kapinių augmenija, antkapiniai paminklai, kryžiai, apvadai ir kita kapinių įranga tiriama architektūriniu, menotyriniu, istoriniu ir kultūrologiniu požiūriu. Prie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos įsteigta viešoji įstaiga „Augustana“ įgyvendina ilgalaikį projektą „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“, rūpinasi kapinėse išlikusių antkapinių paminklų apsauga, jų inventorizacija. Nuo 2012 m. organizuojamos ekspedicijos, kurių metu tvarkomos kapinaitės. Projektą parengęs vilnietis pedagogas Algirdas Šveikauskas džiaugiasi, kad ekspedicijoms gaunamas dalinis finansavimas iš Lietuvos kultūros rėmimo fondo.
Šią vasarą ekspedicijos buvo organizuotos į Juknaičių seniūnijoje esančias Girininkų, Paleičių, Šunelių evangelikų kapines. Ekspedicijos dalyviai nuvalė ir nudažė metalinius kryžius, tvoreles, vartus, braižė kapinių planus, fotografavo ir įamžino užrašus ant paminklų.

Prie vartelių į Girininkų kapines senųjų šio krašto Amžinojo poilsio vietų tvarkymo entuziastai Martynas Purvinas ir Algirdas Šveikauskas.

Pasak Juknaičių seniūno Alfredo Gaubio, šiemet pavyko sutvarkyti 9 kapinaites iš seniūnijoje užfiksuotų 49. Labiausiai užžėlusios, net neįžengiamos buvo didžiosios Šilininkų kapinaitės, esančios miške. Jos priminė neįžengiamas džiungles. Prasiskverbti pro menkaverčius krūmus, medžius teko benzininiais pjūklais, kirviais. Į kapinių tvarkymo darbus išskubėjo ne tik už socialines pašalpas atidirbantys seniūnijos gyventojai, kartu darbavosi ir seniūnas A. Gaubys, seniūnijos specialistė Natalija Domarkienė.
„Į kapinaites brovėmės tiesiog keturpėsti“, – pasakojo Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas architektas Martynas Purvinas. Jis šmaikštavo, kad prieš pradedant tvarkyti kapinaites reikėjo pasikviesti žiniasklaidininkus, parodyti, kaip ši vieta atrodė prieš tvarkant. Išvalytose kapinaitėse išryškėjo buvę betoniniai kapinių tvoros stulpai, laidojimo teritorija yra buvusi aptverta.
Girininkų kaimo kapinės
Kitaip atrodo ant aukštumos greta ežerėlio esančios Girininkų kapinės, kur palaidotas Ervinas Prūsas. Riboto laidojimo vieta aptverta, kapinaitės lankomos, tad čia jaučiama žmogaus ranka. Šią vasarą kapinėse triūsė projekto „Metalinių kryžių liuteronų kapinėse atnaujinimas ir priežiūra“ dalyviai. Atvėrus kapinaičių vartus, nustebina senas, virš kapų lanku palinkęs maumedis. Kituose medžiuose lizdus susisuko gandrai.
„Anksčiau buvęs didelis kaimas dabar beuri kelias sodybas. Gandrai nešė vaikelius visiems kaimo gyventojams, kurie Amžinojo poilsio atgulė šiose kapinaitėse“, – kalbėjo A. Šveikauskas. Ekspedicijos dalyviai atrado kapinaitėse unikalią porcelianinę antkapinę knygą. „Anuomet iš kapų niekas nieko nevogė. Net ant kito kapo nepernešdavo. Unikalus eksponatas perduotas saugoti Šilutės H. Šojaus muziejui“, – sakė A. Šveikauskas.

Pamario lygumoje ant kalvelės po medžiais – senosios kapinaitės.

Girininkų kapinėse aptikta 1910 metais Vokietijoje antkapių puošyboje vyravusių jugendo stiliaus elementų. Užrašas „Iki pasimatymo“ ar „Ilsėkis linksmai“ liudija evangelikų požiūrį į mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Šiose kapinėse aptiktas antkapis dekoruotas aguonomis, simbolizuojančiomis ramybę ir atsipalaidavimą.
Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas, architektas Martynas Purvinas patikino, kad Girininkų kapinės senos, jose laidota ne vieną šimtmetį, senuose dokumentuose jam tekę rasti, kad kaimas egzistuoja mažiausiai 300 metų.
Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskaitė pastebėjo, kad liuteronų evangelikų kapinėse nepamatysi katalikų mėgstamo gėlių darželio. Anaiptol – kapeliai nedideli, sodinamos daugiametės gėlės neužgožia kapo. Tai supaprastina jų priežiūrą.

Užrašas ant antkapio vokiečių kalba skelbia: „Iki pasimatymo“. Ant šono pavaizduoti aguonų žiedai.

Kapines tvarko ir mokiniai
Juknaitiškė pedagogė Rasa Gailiuvienė pasakojo, kaip Juknaičių pagrindinės mokyklos mokiniai ir visa bendruomenė tvarko senąsias kapines. Dukart per metus metus – atbundant gamtai pavasarį ir prieš Vėlines – skubama tvarkyti senąsias Juknaičių kapinaites. Seniūnijos darbininkai iškerta krūmus, nušienauja, jiems talkina vyresniųjų klasių mokiniai. Prieš Vėlines ant kapelių uždegamos žvakelės. Mokykla dalyvavo ir įgyvendinant VšĮ „Augustana“ projektą – talkininkai sutvarkė senąsias Vyžių kaimo kapines.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 185

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite