Juknaitiškiai neabejingi Mažosios Lietuvos kultūros paveldui
Kodėl būtent Juknaičių seniūnijoje vyko seminaras, į kurį buvo pakviesti Mažosios Lietuvos kapinių kultūros paveldo saugojimui neabejingi žmonės?
Gal todėl, kad Juknaičiuose yra užfiksuotos 49 senosios kapinaitės? O gal, kad kapinaites tvarkyti imasi seniūnija ir pagrindinės mokyklos mokiniai?
Seminare dalyvavo Klaipėdos regiono seniūnijų, bendruomenių atstovai, miškininkai, Kultūros paveldo departamento, Nemuno deltos regioninio parko specialistai, pedagogai.
Senosios evangelikų kapinės
Į kurį Mažosios Lietuvos kaimą beužsuktų atvykėlis iš svetur, jo akį patraukia nedidelės, medžiais apžėlusios kalvelės. Tai amžinojo poilsio vietos – senosios evangelikų liuteronų kapinaitės. Tokių kalnelių yra prie kelių, vidury laukų, miškuose.
Senosios evangelikų liuteronų kapinės yra Mažosios Lietuvos kultūros paveldo kompleksinis objektas, muziejus po atviru dangumi. Kryžiai, antkapiniai paminklai, įrašai, epitafijos atspindi evangelikų bendruomenės laidojimo ir atminimo įamžinimo papročius.
Kai po Antrojo pasaulinio karo savo namus priversti palikti vietos gyventojai pasitraukė į Vakarus, o jų sodybose apsigyveno iš kitų regionų atvaryti ar atbėgę žmonės, evangelikų kapinės apžėlė žole ir apaugo medžiais. Buvo laikai, kai jas niekieno nedrausminami niokojo piktavaliai. Dešimtmečius vyko krašto tautinės ir kultūrinės tapatybės naikinimas.
Į kapinaites keturpėsčia
Kasmet vis daugiau entuziastų rūpinasi, kad nebeveikiančios Mažosios Lietuvos kapinės nepaskęstų šabakštynuose, išlikusieji antkapiai nesusmegtų į žemę, kad laikas ir piktavaliai nepasiglemžtų dar likusių praeities ženklų.
Išlikusi kapinių augmenija, antkapiniai paminklai, kryžiai, apvadai ir kita kapinių įranga tiriama architektūriniu, menotyriniu, istoriniu ir kultūrologiniu požiūriu. Prie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos įsteigta viešoji įstaiga „Augustana“ įgyvendina ilgalaikį projektą „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“, rūpinasi kapinėse išlikusių antkapinių paminklų apsauga, jų inventorizacija. Nuo 2012 m. organizuojamos ekspedicijos, kurių metu tvarkomos kapinaitės. Projektą parengęs vilnietis pedagogas Algirdas Šveikauskas džiaugiasi, kad ekspedicijoms gaunamas dalinis finansavimas iš Lietuvos kultūros rėmimo fondo.
Šią vasarą ekspedicijos buvo organizuotos į Juknaičių seniūnijoje esančias Girininkų, Paleičių, Šunelių evangelikų kapines. Ekspedicijos dalyviai nuvalė ir nudažė metalinius kryžius, tvoreles, vartus, braižė kapinių planus, fotografavo ir įamžino užrašus ant paminklų.
Pasak Juknaičių seniūno Alfredo Gaubio, šiemet pavyko sutvarkyti 9 kapinaites iš seniūnijoje užfiksuotų 49. Labiausiai užžėlusios, net neįžengiamos buvo didžiosios Šilininkų kapinaitės, esančios miške. Jos priminė neįžengiamas džiungles. Prasiskverbti pro menkaverčius krūmus, medžius teko benzininiais pjūklais, kirviais. Į kapinių tvarkymo darbus išskubėjo ne tik už socialines pašalpas atidirbantys seniūnijos gyventojai, kartu darbavosi ir seniūnas A. Gaubys, seniūnijos specialistė Natalija Domarkienė.
„Į kapinaites brovėmės tiesiog keturpėsti“, – pasakojo Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas architektas Martynas Purvinas. Jis šmaikštavo, kad prieš pradedant tvarkyti kapinaites reikėjo pasikviesti žiniasklaidininkus, parodyti, kaip ši vieta atrodė prieš tvarkant. Išvalytose kapinaitėse išryškėjo buvę betoniniai kapinių tvoros stulpai, laidojimo teritorija yra buvusi aptverta.
Girininkų kaimo kapinės
Kitaip atrodo ant aukštumos greta ežerėlio esančios Girininkų kapinės, kur palaidotas Ervinas Prūsas. Riboto laidojimo vieta aptverta, kapinaitės lankomos, tad čia jaučiama žmogaus ranka. Šią vasarą kapinėse triūsė projekto „Metalinių kryžių liuteronų kapinėse atnaujinimas ir priežiūra“ dalyviai. Atvėrus kapinaičių vartus, nustebina senas, virš kapų lanku palinkęs maumedis. Kituose medžiuose lizdus susisuko gandrai.
„Anksčiau buvęs didelis kaimas dabar beuri kelias sodybas. Gandrai nešė vaikelius visiems kaimo gyventojams, kurie Amžinojo poilsio atgulė šiose kapinaitėse“, – kalbėjo A. Šveikauskas. Ekspedicijos dalyviai atrado kapinaitėse unikalią porcelianinę antkapinę knygą. „Anuomet iš kapų niekas nieko nevogė. Net ant kito kapo nepernešdavo. Unikalus eksponatas perduotas saugoti Šilutės H. Šojaus muziejui“, – sakė A. Šveikauskas.
Girininkų kapinėse aptikta 1910 metais Vokietijoje antkapių puošyboje vyravusių jugendo stiliaus elementų. Užrašas „Iki pasimatymo“ ar „Ilsėkis linksmai“ liudija evangelikų požiūrį į mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Šiose kapinėse aptiktas antkapis dekoruotas aguonomis, simbolizuojančiomis ramybę ir atsipalaidavimą.
Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojas, architektas Martynas Purvinas patikino, kad Girininkų kapinės senos, jose laidota ne vieną šimtmetį, senuose dokumentuose jam tekę rasti, kad kaimas egzistuoja mažiausiai 300 metų.
Kultūros paveldo departamento vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskaitė pastebėjo, kad liuteronų evangelikų kapinėse nepamatysi katalikų mėgstamo gėlių darželio. Anaiptol – kapeliai nedideli, sodinamos daugiametės gėlės neužgožia kapo. Tai supaprastina jų priežiūrą.
Kapines tvarko ir mokiniai
Juknaitiškė pedagogė Rasa Gailiuvienė pasakojo, kaip Juknaičių pagrindinės mokyklos mokiniai ir visa bendruomenė tvarko senąsias kapines. Dukart per metus metus – atbundant gamtai pavasarį ir prieš Vėlines – skubama tvarkyti senąsias Juknaičių kapinaites. Seniūnijos darbininkai iškerta krūmus, nušienauja, jiems talkina vyresniųjų klasių mokiniai. Prieš Vėlines ant kapelių uždegamos žvakelės. Mokykla dalyvavo ir įgyvendinant VšĮ „Augustana“ projektą – talkininkai sutvarkė senąsias Vyžių kaimo kapines.
Laima PUTRIUVIENĖ