Jie padarė tai, ko nepavyko net Vytautui Didžiajam

Sausio 15-oji nustebino saulėtu neįprastu sausio mėnesiui oru. Atrodė, kad net pati gamta džiaugiasi šia ypatinga data – prieš 92 metus Lietuvos valstybė žengė istorinį žingsnį ir prisijungė ilgus metus vokiečių valdytą Klaipėdos kraštą.

Bemaž prieš du dešimtmečius pastatytas paminklinis ženklas, pagal žymiausių Mažosios Lietuvos architektų daktarų Marijos ir Martyno Purvinų projektą, įprasminantis Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.

Šis istorinis įvykis šiemet ir vėl sukvietė šilutiškius bei svečius prie Šilutės rajono savivaldybės paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiams atminti. Šišioniškių drabužiais vilkinti renginio vedėja Indrė Skablauskaitė priminė, kad už šias akimirkas, galimybę susirinkti prie paminklinio ženklo esame dėkingi šviesios atminties iškiliam žmogui Juliui Balčiauskui.
„Mažosios Lietuvos žemė, išblaškyta likimo, niokota baisesnių nei Pamario audrų, savyje išlaikė svarbiausias vertybes: priglausti, išsaugoti, priminti…Šiame krašte, senojoje Šilokarčemoje, buvo pasirašyta Klaipėdos krašto prijungimo sutartis. 1923 m. sausio 15 d. kraštiečiai parašė savo sėkmės istoriją. Tą dieną, kai žmonių ir Dievo valia susijungė Didžioji ir Mažoji Lietuva, susijungė žmonių likimai… Ir dabar mes pelnytai galime didžiuoti ir džiaugtis vieninteliu išlikusiu Klaipėdos krašto dvaru, galime klausytis senuosiuose giesmynuose užrašytų gaidų, kurias atlieka mūsiški kolektyvai, priminti, kad tik mūsų krašte atgijo jau paveldu tampanti senųjų lietuvininkų kalba“, – Mažosios Lietuvos gyventojų vardu kalbėjo I. Skablauskaitė.

Simbolinėje Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sienoje iškalta Šilutės deklaracija ir Šilutės deklaracijos autorių pavardės.

Prieš 92 metus, kuomet Klaipėdos kraštas, kurio sudėtyje yra ir Šilutė, susijungė su Lietuvos Respublika, mūsų krašto iškilūs vyrai kartu su broliais lietuviais iš Didžiosios Lietuvos pasirašė manifestą, dalyvavo sukilime.
Istorinę Mažosios Lietuvos vėliavą, skambant „Pamario“ orkestro vadovo Gražvydo Railos trimito garsams, pakėlė Lietuvos Šaulių sąjungos Šilutės aštuntosios kuopos vadas Donatas Jaunius, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų Armalėnų 305-osios kuopos vadas Gediminas Lapinskas. Susirinkę giedojo Lietuvos himną.
Suplevėsavusi Mažosios Lietuvos vėliava priminė, kad šis ženklas žinomas jau nuo XVIII a. Pabaigos, o žalia -balta – raudona spalvos yra perimtos iš Tilžės miesto herbo. Vėliavos pakėlimu pradėti etnografiniai regionų metai.
Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, istorikas Algirdas Gečas priminė, kad po Pirmojo pasaulio karo Klaipėdos kraštas buvo atskirtas ir Tautų sąjungos vardu valdomas Prancūzijos. Lietuvos valstybė siekė, kad Klaipėdos kraštas priklausytų Lietuvai, tačiau tai pasiekti nebuvo lengva. Krašto prijungimas prie Lietuvos vyko sukilimo būdu. Sukilimas prasidėjo1923 metų sausio 9 dieną. Didžiausias nuopelnas rengiant sukilimą teko visuomeninėms organizacijoms, ypač šauliams, kurie telkė savanorius, permetė juos į Klaipėdos kraštą. Apie sukilimą žinojo Lietuvos vyriausybė, tačiau oficialiai nedalyvavo. „Mums, šilutiškiams, krašto prijungimas ypač reikšmingas. Sukilimo vadovybė ir jos centras – gelbėjimo komitetas veikė būtent Šilutėje, galiausiai, 1923 metų sausio 19 d. Čia buvo pasirašyta deklaracija, kuria kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Sukilimas pavyko todėl, kad buvo gerai organizuotas. Sukilėlių gretas sudarė 40 karininkų, 584 kareiviai, 455 šauliai, 301 savanoris. Per 5 dienas užėmė kraštą. Sukilime žuvo 20 lietuvių, 2 prancūzų kareiviai ir vokiečių policininkas“, – priminė A. Gečas pabrėždamas, kad sukilėliams pavyko padaryti tai, ko nepavyko net Vytautui Didžiajam.

Lietuvos, Mažosios Lietuvos tautinė ir Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-iosios rinktinės Šilutės šaulių 8-osios šaulių kuopos vėliavos patikėtos jauniesiems šauliams.

Istorikui pritarė Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius akcentuodamas, kad po Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos valstybė tapo jūrine valstybe, praplėtė savo teritorines ribas. Priėjimas prie jūros padėjo valstybei sustiprėti, įgyti didesnį ekonominį potencialą.
Tylos minute pagerbti žuvusieji sukilimo dalyviai. Nuaidėjo salvės. Seimo narys A. Skardžius, Šilutės rajono vadovus padėjo gėlių prie paminklinio akmens. Iškilmes dainomis vainikavo nuolatinis Sausio 15 – osios iškilmių dalyvis – Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ ( vadovai Vytautas Jovaiša, Nijolė Sniečkuvienė).
Visą dieną Šilutėje netrūko šiai datai skirtų renginių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Simbolinėje Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sienoje iškalta Šilutės deklaracija ir Šilutės deklaracijos autorių pavardės.

2 komentarai

  • Miela

    Buvo graži saulėta diena, minėjimas surengtas apgalvotai, gražus akcentas iškelti Mažosios Lietuvos vėliavą, šaunuoliai šauliai – puikus jaunimas, yra iš ko imti pavyzdį kitiems, pagaliau ir oficialiose kalbose buvo drąsos – bent jau Seimo narys A. Skardžius tiesiai pasakė, kad Klaipėdos krašto prijungimas Lietuvai davė naudos. Buvo daug žmonių. Tiko himnas. Įspūdį padarė šūviai iš tikrų ginklų – pagarbos ženklas. Šilutė yra Lietuvos istorijoje – čia buvo pasirašyta Deklaracija. Turime kuo didžiuotis, bet ar visi mokame didžiuotis?

  • litas

    o mergaiciukes su uniformomis galetu ir batus nusivalyti fui kaip negrazu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite