Jau senokai nebuvo tokių šalčių, tačiau naujų rekordų nepasiekėme

Pirmadienį (sausio 8 d.) ryte buvo dar šalčiau nei sekmadienį. Šiaurės rytinėje šalies dalyje oro temperatūra nukrito net iki 27-28 laipsnių šalčio. Šalčiausia buvo Zarasuose, kur Saulei tekant šalo net iki -28,0 °C (o netoliese esančiame Daugpilio mieste iki -29,5 °C).

Įdomu tai, kad saulėtą sekmadienio dieną, sausio 7 d., Lietuvoje oro temperatūra daug kur pakilo tik iki 14-20 laipsnių šalčio. Šalčiausia įdienojus buvo Kupiškyje, Rokiškyje ir Šeduvoje (maksimali temperatūra apie -21 °C), o šilčiausia Druskininkuose, Varėnoje, Nidoje ir Ventėje (apie 12-13 laipsnių šalčio). Nuo maždaug 15-16 val. oro temperatūra vėl pradėjo kristi. Be to, tvyrant dideliam šalčiui vietomis buvo fiksuoti mūsų šalyje retai pasitaikantys krituliai – ledo adatos.

Bendrai imant, Lietuvoje sausio 7-8 d. šalčiai buvo stipriausi per beveik tris metus. Šalčiau nei šiandien pasitaikė tik 2021 m. vasario 6 d. Ukmergėje, kai šalo iki -28,4 °C. Nežiūrint to, dalyje meteorologijos stočių buvo išmatuota žemiausia oro temperatūra per beveik 12 metų. Tiesa, iki šalčio rekordų visur pritrūko gana daug. Lietuvoje sausio 7-8 dienomis yra buvę kur kas šalčiau nei šiemet: sausio 7-osios šalčio rekordas yra -32,6 °C (Varėna, 2003-01-07), o sausio 8-osios – net -34,3 °C (Varėna, 1987-01-08).

Pabrėžtina, jog stiprūs šalčiai pastarosiomis dienomis stebėti tik Šiaurės Europoje. Taigi, labai klaidinga sakyti, kad atšalo visoje Europoje (ar net planetoje) ir esą baigėsi / sustojo globalus šiltėjimas. Reikia žiūrėti kur kas plačiau nei Lietuva ir Europa. Be to, nevalia maišyti sąvokų orai ir klimatas. Tai yra skirtingi dalykai. Klimatas yra bent 30 metų orų vidurkis.

Ateinančiomis dienomis stiprus šilto oro srautas nuo Atlanto vandenyno išstums mūsų regione įsitaisiusią labai šaltą oro masę ir šalyje prasidės atodrėkis.

Hidrometeorologijos tarnybos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite