Iš Šilutės į Nidą kursuos „Kuršių deltos ekspresas“

Vasarą bene populiariausias mūsų krašto vandens kelių maršrutas – į Nidą. Neringą pasiekti reguliariais maršrutais galima iš Rusnės, Uostadvario, Minijos, Ventės, Kintų. UAB „Kintai“ ateinančią vasarą žada pasiūlyti naują ir įdomų maršrutą į Nidą. Turistai bus plukdomi į Kuršių neriją tiesiai iš Šilutės. 

UAB „Kintai“ ateinantį vasaros sezoną šiuo laivu plukdys žmones iš Šilutės mažųjų laivų uosto į Nidą.

Startuos vasarą
UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas neslepia, jog idėja plukdyti keleivius laivu iš Šilutės į Nidą jam kirbėjo seniai. „Tinkamo laivo paieškos užtruko beveik dvejus metus. Norėjome, kad jo techninės charakteristikos būtų tinkamos mūsų kraštui. Iš Šilutės mažųjų laivų uosto iki Atmatos reikia plaukti Šyša, kuri yra ir sekli, ir pakankamai siaura“, – pasakojo R. Višinkas.
Šiuo metu Šilutės mažųjų laivų uoste stovi prišvartuotas būsimam maršrutui į Nidą skirtas laivas „Sunnan express“ (lietuviškai – Pietų ekspresas). Verslininkas R. Višinskas minėjo, jog ant naujojo laivo ateityje puikuosis pavadinimas „Kuršių deltos ekspresas“. 4,6 m pločio ir 18 m ilgio laivas turi vos 70 cm grimzlę, todėl nesunkiai Šyša gali nuplaukti iki Atmatos.
UAB „Kintai“ įsigytas laivas pagal švedišką licenciją gali plukdyti 93 žmones – 3 įgulos nariai ir 90 keleivių. Būtent tokiam asmenų skaičiui yra reikiamos gelbėjimo įrangos. Laive įrengta 60 sėdimų vietų. Erdviame salone kelionių metu veiks baras, o saulėje perkaisti neleis oro kondicionierius. UAB „Kintai“ direktorius pajuokavo, jog laivo techninę apžiūrą atlikus Lietuvoje, vietų skaičius dėl įvairių priežasčių gali būti sumažintas.
Laivu į Nidą plaukiantys žmonės kartu su savimi pageidauja pasiimti dviračius. Naujasis laivas kol kas neturi įrangos šioms transporto priemonėms gabenti, bet iki sezono pradžios bus padaryta papildoma bagažinė ant laivo viršaus. Ji turėtų talpinti 30–40 dviračių. Bilietų kainos bei maršrutų laikas bus nustatyti ir paskelbti ateinančio sezono pradžioje. Tai nulems pageidaujančių keltis į Nidą skaičius ir žmonių poreikiai.
Pritrauks turistų
Naujasis laivas turi aliuminio korpusą, sveria 24 tonas, todėl yra gana greitas. Aprūpintas dviem dyzeliniais varikliais, varomas vandens turbinomis, ant vandens nesunkiai išvysto net 40 km per val. greitį. Planuojama, jog reguliarių maršrutų metu keleiviai bus plukdomi 20 km per val. greičiu. To pakaks iš Šilutės į Nidą nuplaukti per 1,5 val.
1990 m. gamybos laivą UAB „Kintai“ įsigijo vien savo lėšomis. Ateinančią vasarą (birželį, liepą, rugpjūtį) laivas plukdys keleivius nuolatiniu maršrutu Šilutė–Nida. Ši paslauga turėtų tapti labai populiari ne tik tarp šilutiškių, bet ir tarp turistų. Mažųjų laivų uoste yra pakankamai vietos automobiliams parkuoti, o vietos gyventojai iki laivo gali ateiti ir pėsčiomis.
R. Višinskas mano, kad naujasis maršrutas neturėtų sudaryti didelės konkurencijos analogišką paslaugą teikiančioms įmonėms. Anot jo, žmonės patys galės pasirinkti patogesnę vietą, iš kurios keltis į Neringą. Taip tik bus pritraukiama papildomų turistų.
Verslininkas atkreipė dėmesį į tai, jog norint pritraukti į Pamarį daugiau poilsiautojų, reikia juos sudominti ir pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų. „Mūsų kraštas ir toliau labiausiai traukia žvejus. Esame sukūrę verslo planą naujam traukos centrui kurti. „Kuršių deltos“ projekto viena iš sudedamųjų dalių ir buvo laivas, kuris keltų žmones iš Šilutės į Nidą. Iki „Kuršių deltos“ vizijos įgyvendinimo dar reikės daug laiko, bet šio maršruto atsiradimas yra tarsi pirmas žingsnis“, – sakė R. Višinskas.

„Kuršių deltos“ projekto tikslas – įkurti unikalų mikrorajoną Šilutėje su naujomis erdvėmis bei funkcijomis naujame kvartale aplinkui mažųjų laivų prieplauką, Šilutės miesto centrinėje dalyje norima įrengti gyvenamųjų namų, komercinių pastatų, naujų viešųjų erdvių. Šiuo ambicingu projektu siekiama Pamario kraštą įtvirtinti Baltijos šalių turizmo žemėlapyje ir sujungti didžiausius Baltijos jūros pakrantėje išsidėsčiusius šalies kurortus.
Apie projektą daugiau sužinoti galima apsilankius internetinėje svetainėje www.kursiudelta.lt.

Neišnaudojamos galimybės
Šilutės mažųjų laivų uoste yra tinkamos sąlygos ir tinkama infrastruktūra nuolatiniam maršrutui į Nidą atsirasti, bet iki šiol niekas tokios paslaugos nesiūlė. Vasarą reguliarūs laivų maršrutai į Neringą organizuojami tik iš aplinkinių gyvenviečių. Naujas maršrutas iš Šilutės praplės jau esamų laivybos paslaugų spektrą.
„Ateities planuose – ne vien maršrutas Šilutė–Nida. Turime minčių apie žmonių plukdymą į Dreverną ar Ventės ragą. Žinoma, šiuo metu dėl seklių marių iki Ventės priplaukti neišeitų. Mėginsime vesti derybas su valdžia bei Nemuno deltos regioniniu parku, kad būtų išvalytas ir pagilintas priplaukimas prie Ventės rago. Maršrutas iš Ventės rago į Nidą, manau, sulauktų nemažo dėmesio.
Pamario kraštas turtingas ne tik savo įspūdinga gamta, bet ir vidaus vandenimis. Gaila, jog dėl griežtų taisyklių saugomose teritorijose ne visus vandens kelius galima naudoti. Mano nuomone, jeigu yra vanduo, žmonės turėtų juo naudotis, jeigu yra prieplauka – prie jos turi būti ir galimybė priplaukti. Puikus to pavyzdys – Kintų prieplauka, į kurią nebent su valtele įplaukti galima dėl itin seklios pakrantės…“ – dalijosi mintimis R. Višinskas.
Simonas SKUTULAS

Naująjį laivą jau išbandė ir UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas.

Naująjį laivą jau išbandė ir UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas.

Erdvus laivo salonas talpina 60 žmonių.

Erdvus laivo salonas talpina 60 žmonių.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite