Investuosiantys į žemės ūkio valdas galės gauti iki 700 tūkst. eurų projektui

Lietuvos ūkininkai noriai investuoja į žemės ūkio valdas ir modernizuoja savo ūkius. Pretenduoti į šią visam šalies žemės ūkiui svarbią paramą Žemės ūkio ministerija pareiškėjus kvies nuo lapkričio 6 d. Iki naujųjų metų truksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę  priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“  įgyvendinti bus skirta  80 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms.

„Žemės ūkio ministerija šiemet jau ketvirtą sykį kvies šalies žemdirbius teikti paraiškas ūkiams modernizuoti. Investicinė parama itin svarbi stiprinant ūkius, didinant viso šalies žemės ūkio  konkurencingumą, skatinat diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Už gautą investicinę paramą pareiškėjai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti: pienovežių, sunkvežimių ūkiniams gyvūnams vežti, transporto priemonių su temperatūriniu režimu, statyti fermas, grūdų saugojimo bokštus, susitvarkyti infrastruktūrą valdoje“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas yra labai populiari tarp šalies žemdirbių. Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų iš viso pagal tokią priemonę yra suteikta daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis yra paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų vertė, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą, modernizuojant ūkius.

Ką reikia žinoti?

Pagal šią intervencinę priemonę remiami pieninės, mėsinės galvijininkystės ir kiti gyvulininkystės  bei augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriai. Parama teikiama negrąžintinos dotacijos ir (arba) lengvatinės paskolos formomis. Pareiškėjai galės teikti paramos paraišką:

  • gauti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją);
  • gauti investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
  • gauti tik lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.
  • Pareiškėjas galės gauti tik vieną lengvatinę paskolą. Numatyta galimybė teikti paramos paraišką su partneriu (-iais), laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, kai prašoma suteikti tik investicinę paramą (negrąžintiną dotaciją).

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:

  • projektui negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė (negrąžintina dotacija);
  • projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola. Šioje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos (negrąžintinos dotacijos) suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur;
  • 2023-2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą;

Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl  mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).

Remiamos veiklos:

  • žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;
  • žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą.
Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite