Imtynininkai paminėjo „Kumikatos“ veiklos jubiliejų

Atvirame Šilutės dziudo čempionate, skirtame vietos klubo „Kumikata“ veiklos jubiliejiniam dešimtmečiui, kovojo daugiau nei 200 jaunųjų imtynininkų iš Lietuvos ir Latvijos. Prizininkų laukė 26 nugalėtojų taurės, 104 medaliai ir gardūs šakočiai. Šilutiškių kraitis – Aistės Girdvaitytės čempionės titulas bei 14 pelnytų medalių.

Šilutės atviro dziudo čempionato prizininkai ir dalyviai šilutiškiai su treneriu R. Lukošiumi.

Šilutės atviro dziudo čempionato prizininkai ir dalyviai šilutiškiai su treneriu R. Lukošiumi.

Vyravo draugiška nuotaika

Čempionatas surengtas gegužės 14 dieną Šilutės krepšinio salėje (Gluosnių g.13 B). Varžėsi kelių amžiaus grupių jaunieji dziudo mėgėjai: 9 metų ir jaunesni, 10-11, 12-13 bei jaunučiai – 13-14 m. 26 svorio kategorijos – nuo 22 kg iki +66 kg. Atvyko varžovų ir draugų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Panevėžio, Alytaus, Plungės, Skuodo, Biržų, Jurbarko, Elektrėnų, Šakių, taip pat latviukai iš Rygos, Liepojos, Ventspilio, Saldaus. Gausiausia delegacija, aišku, šilutiškių – 43 imtynininkai, Plungės – 20, Rygos trenerio G. Melenbergs auklėtinių – 10. Varžybų vyr. teisėjas – šilutiškis Arnas Šikšnius, Kauno sporto universiteto trečiakursis, sekretorius – plungiškis Antanas Kasteckas. Teisėjų kolegija – 14 narių, „Kumikatos“ klubo vyresnio amžiaus sportininkai.
Prie čempionato sėkmės prisidėjo gausūs rėmėjai: uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės, prekybininkai, gamintojai, savivaldybės įstaigos. Čempionato plakate išvardintas 21 rėmėjas. „Kumikatos“ tėvų komitetas, treneris R. Lukošius ypač dėkingi tarptautiniam koncernui „Klasmann-Deilmann“, L. Kužmarskienės įmonei „Šakočiai“, Inkaklių įmonei „Česlovo vynas“ bei visiems kitiems geros valios talkininkams. Beje, kampelį salėje prekiauti dziudo atributika, šios sporto šakos suvenyrais rado alytiškiai sutuoktiniai Virginijus ir Galina Dumbliauskai, kimono siuvimo įmonės „Shima“ šeimininkai.
Varžybų dalyvius, trenerius, tėvelius, atėjusius palaikyti savo atžalų, pasveikino Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis. Seniūnas suintrigavo sportininkus įsteigtu specialiu prizu, kurį pažadėjo įteikti po varžybų. Čempionato svečiai taip pat sugužėjo ne be ekspresyvių dovanų „Kumikatos“ vadovui R. Lukošiui, vardijo jo nuopelnus, gyrė už organizuotumą, atsidavimą pamėgtai sporto šakai. Tad vyriškų pasitapšnojimų per pečius netrūko. O klubo mamytės įteikė treneriui gėlių. Čempionato atmosfera prieš startą buvo kupina draugiškumo, ne įtampos. Imtys ant trijų tatamių šios nuotaikos neišgarino.

Kiekviena dvikova ant tatamio turi niuansų. Kuris paris varžovą ir prispaus jį prie kilimo ant nugaros?

Kiekviena dvikova ant tatamio turi niuansų. Kuris paris varžovą ir prispaus jį prie kilimo ant nugaros?

Dziudo ištakos ir šilutiškių „Kumikata“
Šilutės dziudo klubas „Kumikata“ įkurtas 2006-aisiais, spalio 27-ąją. Klubo valdybos pirmininkas, treneris R. Lukošius, buvęs Lietuvos rinktinės narys (1989-1990), savo gimtadienį taip pat švenčia spalio mėnesį. „Kumikata“ – japoniškas žodis, verčiamas į lietuvių kalbą kaip „sugriebti, paimti“. Šilutės „Kumikatos“ logotipe pavaizduoti du imtynininkai, atliekantys metimo veiksmą. Klubo spalvos: mėlyna-balta. Narių – per 80. Kas treniravosi „Kumikatos“ klube, lieka jo ištikimas draugas visam gyvenimui. Dziudo imtynininkas pasižymi ne tik fizine jėga, ištverme, kovingumu, bet ir kantrybe, kilnumu, pagarba varžovui, teisėjams, žiūrovams. To reikalauja dziudo garbės kodeksas. Salėje neišgirsi keiksmelių, nepamatysi aplaidaus elgesio. Pirmoji dziudo mokykla įkurta Japonijoje, sostinėje Tokijuje, Eise vienuolyne 1882 metais. Įkūrėjas – D. Kano. Dziudo kovos technika – be smūgių, be spyrių. Klasikinių veiksmų – apie 300 be atskirų interpretacijų, kurių randama imčių metu. Galimi smaugimo, skausmingo sugriebimo veiksmai. Parblokštą ant kilimo varžovą reikia išlaikyti prispaustą ant nugaros 30 sekundžių. Meistriškumo pakopų, vadinamų DAN – 10. 1-5 dano sportininkai turi teisę ryšėti juodą diržą. Aukščiausias skiriamasis sportininko ženklas – raudona juosta. Tokių imtynininkų pasaulyje vos keliolika. Šiuo metu Šilutės dziudo klube bręsta 9 perspektyvūs imtynininkai, kandidatai į sporto meistrus. Jie – per slenkstį iki juodo diržo. Bet tas slenkstis – kalnai juodo darbo treniruotėse.kumik-3
Nepasipūtę nugalėtojai
Dziudo kovotojai prieš imtį ir po kovos nusilenkia vienas kitam. Per apdovanojimą čempionas pirmas spaudžia rankas antros ir trečios vietos laimėtojams. Pagarba varžovui – priedermė. Dziudo moko gerų dalykų: drausmės ir tvarkos.
Šilutėje berniukai ir mergaitės kovojo dviejų minusų sistema. Pralaimėjęs pirmą kovą dar galėjo siekti bronzos medalio. Patys mažiausieji, lengviausieji (devynmečiai) ant tatamio grūmėsi dvi minutes, vyresni – tris minutes. Skausmingi ir smaugimo būdai parteryje neleisti, tik išlaikymo veiksmai. Kontaktas yra kontaktas, bet traumų išvengta, išskyrus menką, kai berniukas susitrenkė alkūnę ir prireikė šalto kompreso.
Sportininkai ant tatamio lipa basi. Vienas antras su kojinaitėmis. Dinamiškų dvikovų netrūko. Tarp šilutiškių čempione tapo dvylikametė Aistė Girdvainytė (sv. kt. iki 52 kg). Aistė nepraleidžia treniruočių, darbšti. Atlygis varžybose – pirma vieta. Bronzos medalį laimėjo jos treniruočių draugė, jauniausia imtynininkė tarp mergaičių, dešimtmetė Radvilė Macko. Ją specialiu prizu (papuošalu) ir gėlių puokšte pamalonino Šilutės seniūnas R. Steponkus. Tarp berniukų antrąsias vietas užėmė Pijus Jogminas, Emilis Stanys, Nojus Kungys ir Uosis Knapkis, treti liko Giedrius Eidukis, Rolandas Kiaulakis, Matas Gerulskis, Rokas Arnašius, broliai Aras ir Domas Plikšniai, Arnas Galdikas ir Mantas Sungaila. Mūsiškių grobis – 14 apdovanojimų. Svečiams liko daugiau. Ašarų nebuvo nei kovojant, nei atsiimant apdovanojimus – tik šypsenos.

R. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite