Imtynininkai paminėjo „Kumikatos“ veiklos jubiliejų

Atvirame Šilutės dziudo čempionate, skirtame vietos klubo „Kumikata“ veiklos jubiliejiniam dešimtmečiui, kovojo daugiau nei 200 jaunųjų imtynininkų iš Lietuvos ir Latvijos. Prizininkų laukė 26 nugalėtojų taurės, 104 medaliai ir gardūs šakočiai. Šilutiškių kraitis – Aistės Girdvaitytės čempionės titulas bei 14 pelnytų medalių.

Šilutės atviro dziudo čempionato prizininkai ir dalyviai šilutiškiai su treneriu R. Lukošiumi.

Šilutės atviro dziudo čempionato prizininkai ir dalyviai šilutiškiai su treneriu R. Lukošiumi.

Vyravo draugiška nuotaika

Čempionatas surengtas gegužės 14 dieną Šilutės krepšinio salėje (Gluosnių g.13 B). Varžėsi kelių amžiaus grupių jaunieji dziudo mėgėjai: 9 metų ir jaunesni, 10-11, 12-13 bei jaunučiai – 13-14 m. 26 svorio kategorijos – nuo 22 kg iki +66 kg. Atvyko varžovų ir draugų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Panevėžio, Alytaus, Plungės, Skuodo, Biržų, Jurbarko, Elektrėnų, Šakių, taip pat latviukai iš Rygos, Liepojos, Ventspilio, Saldaus. Gausiausia delegacija, aišku, šilutiškių – 43 imtynininkai, Plungės – 20, Rygos trenerio G. Melenbergs auklėtinių – 10. Varžybų vyr. teisėjas – šilutiškis Arnas Šikšnius, Kauno sporto universiteto trečiakursis, sekretorius – plungiškis Antanas Kasteckas. Teisėjų kolegija – 14 narių, „Kumikatos“ klubo vyresnio amžiaus sportininkai.
Prie čempionato sėkmės prisidėjo gausūs rėmėjai: uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės, prekybininkai, gamintojai, savivaldybės įstaigos. Čempionato plakate išvardintas 21 rėmėjas. „Kumikatos“ tėvų komitetas, treneris R. Lukošius ypač dėkingi tarptautiniam koncernui „Klasmann-Deilmann“, L. Kužmarskienės įmonei „Šakočiai“, Inkaklių įmonei „Česlovo vynas“ bei visiems kitiems geros valios talkininkams. Beje, kampelį salėje prekiauti dziudo atributika, šios sporto šakos suvenyrais rado alytiškiai sutuoktiniai Virginijus ir Galina Dumbliauskai, kimono siuvimo įmonės „Shima“ šeimininkai.
Varžybų dalyvius, trenerius, tėvelius, atėjusius palaikyti savo atžalų, pasveikino Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis. Seniūnas suintrigavo sportininkus įsteigtu specialiu prizu, kurį pažadėjo įteikti po varžybų. Čempionato svečiai taip pat sugužėjo ne be ekspresyvių dovanų „Kumikatos“ vadovui R. Lukošiui, vardijo jo nuopelnus, gyrė už organizuotumą, atsidavimą pamėgtai sporto šakai. Tad vyriškų pasitapšnojimų per pečius netrūko. O klubo mamytės įteikė treneriui gėlių. Čempionato atmosfera prieš startą buvo kupina draugiškumo, ne įtampos. Imtys ant trijų tatamių šios nuotaikos neišgarino.

Kiekviena dvikova ant tatamio turi niuansų. Kuris paris varžovą ir prispaus jį prie kilimo ant nugaros?

Kiekviena dvikova ant tatamio turi niuansų. Kuris paris varžovą ir prispaus jį prie kilimo ant nugaros?

Dziudo ištakos ir šilutiškių „Kumikata“
Šilutės dziudo klubas „Kumikata“ įkurtas 2006-aisiais, spalio 27-ąją. Klubo valdybos pirmininkas, treneris R. Lukošius, buvęs Lietuvos rinktinės narys (1989-1990), savo gimtadienį taip pat švenčia spalio mėnesį. „Kumikata“ – japoniškas žodis, verčiamas į lietuvių kalbą kaip „sugriebti, paimti“. Šilutės „Kumikatos“ logotipe pavaizduoti du imtynininkai, atliekantys metimo veiksmą. Klubo spalvos: mėlyna-balta. Narių – per 80. Kas treniravosi „Kumikatos“ klube, lieka jo ištikimas draugas visam gyvenimui. Dziudo imtynininkas pasižymi ne tik fizine jėga, ištverme, kovingumu, bet ir kantrybe, kilnumu, pagarba varžovui, teisėjams, žiūrovams. To reikalauja dziudo garbės kodeksas. Salėje neišgirsi keiksmelių, nepamatysi aplaidaus elgesio. Pirmoji dziudo mokykla įkurta Japonijoje, sostinėje Tokijuje, Eise vienuolyne 1882 metais. Įkūrėjas – D. Kano. Dziudo kovos technika – be smūgių, be spyrių. Klasikinių veiksmų – apie 300 be atskirų interpretacijų, kurių randama imčių metu. Galimi smaugimo, skausmingo sugriebimo veiksmai. Parblokštą ant kilimo varžovą reikia išlaikyti prispaustą ant nugaros 30 sekundžių. Meistriškumo pakopų, vadinamų DAN – 10. 1-5 dano sportininkai turi teisę ryšėti juodą diržą. Aukščiausias skiriamasis sportininko ženklas – raudona juosta. Tokių imtynininkų pasaulyje vos keliolika. Šiuo metu Šilutės dziudo klube bręsta 9 perspektyvūs imtynininkai, kandidatai į sporto meistrus. Jie – per slenkstį iki juodo diržo. Bet tas slenkstis – kalnai juodo darbo treniruotėse.kumik-3
Nepasipūtę nugalėtojai
Dziudo kovotojai prieš imtį ir po kovos nusilenkia vienas kitam. Per apdovanojimą čempionas pirmas spaudžia rankas antros ir trečios vietos laimėtojams. Pagarba varžovui – priedermė. Dziudo moko gerų dalykų: drausmės ir tvarkos.
Šilutėje berniukai ir mergaitės kovojo dviejų minusų sistema. Pralaimėjęs pirmą kovą dar galėjo siekti bronzos medalio. Patys mažiausieji, lengviausieji (devynmečiai) ant tatamio grūmėsi dvi minutes, vyresni – tris minutes. Skausmingi ir smaugimo būdai parteryje neleisti, tik išlaikymo veiksmai. Kontaktas yra kontaktas, bet traumų išvengta, išskyrus menką, kai berniukas susitrenkė alkūnę ir prireikė šalto kompreso.
Sportininkai ant tatamio lipa basi. Vienas antras su kojinaitėmis. Dinamiškų dvikovų netrūko. Tarp šilutiškių čempione tapo dvylikametė Aistė Girdvainytė (sv. kt. iki 52 kg). Aistė nepraleidžia treniruočių, darbšti. Atlygis varžybose – pirma vieta. Bronzos medalį laimėjo jos treniruočių draugė, jauniausia imtynininkė tarp mergaičių, dešimtmetė Radvilė Macko. Ją specialiu prizu (papuošalu) ir gėlių puokšte pamalonino Šilutės seniūnas R. Steponkus. Tarp berniukų antrąsias vietas užėmė Pijus Jogminas, Emilis Stanys, Nojus Kungys ir Uosis Knapkis, treti liko Giedrius Eidukis, Rolandas Kiaulakis, Matas Gerulskis, Rokas Arnašius, broliai Aras ir Domas Plikšniai, Arnas Galdikas ir Mantas Sungaila. Mūsiškių grobis – 14 apdovanojimų. Svečiams liko daugiau. Ašarų nebuvo nei kovojant, nei atsiimant apdovanojimus – tik šypsenos.

R. Mažutis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite