Ilgasis savaitgalis keliuose: pusšimtis sužeistųjų, žuvo 19-metis vairuotojas ir 78 metų pėsčioji

Praėjusį ilgąjį Joninių savaitgalį, birželio 21-24 dienomis, Lietuvos keliuose įvyko 51 eismo įvykis, sužeisti 65 žmonės, žuvo du žmonės: 19-metis automobilio vairuotojas ir 78 metų pėsčioji.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, savaitgalį kas penktas tarp eismo įvykiuose sužeistų žmonių buvo nepilnametis.Dėl neblaivių eismo dalyvių 5 įvykių metu sužeisti 6 žmonės: du neblaivūs vairuotojai nesuvaldė vairuojamų automobilių ir nuvažiavo nuo kelio, neblaivus motociklo vairuotojas atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį, neblaivus dviratininkas kliudė policijos automobilį, neblaivi pėsčioji įbėgo į kelią degant draudžiamam šviesoforo signalui ir buvo sužeista.Birželio 21-24 dienomis policijoje užregistruoti 205 techniniai eismo įvykiai, kuriuose žmonės sužeisti nebuvo.

Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia vairuotojų dėmesį, kad saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino greičio viršijimas daro įtaką kone kas trečiam skaudžiam eismo įvykiui mūsų šalies keliuose. Primename, kad būtina ne tik laikytis leistino važiavimo greičio, bet svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad kelyje atsiradus kliūčiai, bet kada automobilį būtų galima suvaldyti ir sustabdyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą