Iki metų pabaigos ūkininkus pasieks 194 mln. eurų parama už deklaruotus plotus

Pareiškėjams pradedama mokėti likusi tiesioginių išmokų ir paramos pagal  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano bei Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemones išmokų dalis. Planuojama, kad jau šį mėnesį 98 proc. pareiškėjų pasieks 194 mln. Eur parama.

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtos mokėti išankstinės išmokos pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones, o nuo gruodžio 6 d. prasideda antras etapas, per kurį planuojama ūkininkams išmokėti tiesioginių išmokų likutį. Per avansinių mokėjimų laikotarpį, nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d., ūkininkus pasiekė daugiau nei planuota – 309 mln. Eur.

Europos Sąjungos reglamentas įpareigoja valstybes nares mokėti likusią išmokų dalį iki kitų metų birželio 30 d., tačiau jau per pirmąjį mokėjimo mėnesį planuojama 98 proc. pareiškėjų pervesti 194 mln. Eur paramą. Likusiems pareiškėjams priklausančios išmokos bus pervestos pasibaigus gruodžiui, tačiau ne vėliau nei tai padaryti įpareigoja teisės aktai.

Šį mėnesį pareiškėjams bus tęsiami mokėjimai pagal schemas, pagal kurias buvo mokamos avansinės išmokos, ir pradedama mokėti parama pagal: kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, ekologinę  sistemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, KPP  priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Pareiškėjams taip pat bus mokama pagal šias KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi 2023 metais deklaruotą plotą, atitikusį paramos teikimo reikalavimus ir tiesioginėms išmokoms skirtą sumą, patvirtino, kad bazinė pajamų paramos tvarumui didinti išmoka šiais metais bus 77,27 Eur už ha. Išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2014-2022 m. laikotarpio reikalavimus, sieks 77,09 Eur už ha, tuo tarpu papildoma pajamų paramos išmoka jauniesiems ūkininkams, kurie siekia ją gauti pagal 2023-2027 m. laikotarpio reikalavimus – 129,10 Eur už ha.

Susietoji pajamų paramos išmoka už plotus, kuriuose auginami baltyminiai augalai, sieks 50,73 Eur už ha, išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai – 103,10 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami vaisiai – 486,95 Eur už ha, už plotus, kuriuose auginami uogos, riešutai – 330,90 Eur už ha, už plotus, kuriuose daržovės auginamos atvirajame grunte – 431,28 Eur už ha.

Papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka 2023 m. už pirmuosius 10 ha – 74,16 Eur už ha, už antruosius 10 ha – 80,30 Eur už ha, už trečiuosius 10 ha – 93,93 Eur už ha, už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha – 106,96 Eur už ha. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis,  2023 m. paraiškas pateikė 116 153 pareiškėjai, o bendras deklaruotas plotas – 2 904 075,29 ha.

Žemės ūkio min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite