Į Tyliąją gatvę įsėlino gaisro liepsnos

Juškaičių kaime, Tyliojoje gatvėje, gyvenantys ir ūkininkaujantys Lina ir Mindaugas Balčiauskai, kaip ir kiekvieną rytą, šį pirmadienį atsikėlę pusę septintos, padėję susiruošti ir išlydėję į mokyklą vaikus, susėdo gerti arbatos ir aptarti artėjančios dienos darbų.

Sutuoktiniai prie arbatos puodelio rikiavo dienos darbus. Linos mintyse sukosi ne visai eilinio pirmadienio darbai ir rūpesčiai. Po dienos darbų Žemaičių krašto etnokultūros centre ji planavo su šeima ir artimaisiais eiti į bažnyčią, kur jau buvo užsakytos šv. Mišios prieš 9 metus Anapilin išėjusiai Mindaugo mamai.
Kartoninėje dėžėje ramiai snaudė kalytės prieš dvi savaites atvesti šuneliai. Rūpestingoji kalytė šunelius labai saugo. Prie ūkinių pastatų pririštas sukiojosi sargusis Reksas. Mindaugas rikiavo ūkinius darbus. 20 ha iš tėvų paveldėtos žemės nepakanka, todėl dar 40 hektarų nuomojasi. Viską dirba savo rankomis, sukasi kaip išmano. Augina mėsinius mišrūnus jaučius, karves, turi arkliuką ir žemės ūkio technikos, užteks paruošto pašaro gyvuliams sočiai žiemoti…
Sutuoktinių mintis nutraukė reginys per virtuvės langą – kylantys dūmai…
Nesuprato iš kur jie, juk krosnies dar nekūrė… Šmėkštelėjo mintis apie vištidę, kur nakčiai palieka šviesą nuo šeškų ir kitokių neprašytų svečių apsisaugoti. Mindaugas išskubėjęs į lauką pamatė, kad dūmai veržiasi iš senojo ūkinio pastato. Greta jo stovi dar vienas ūkinis. Senajame laikė pririštus gyvulius, kitame – palaidus. Žmonai sušuko, kad skambintų pagalbos.
Lina skubiai surinkusi numerį 112 norėjo šaukte iššaukti apie reikalingą pagalbą, tačiau moters balsas vis klausinėjo Linai atrodančių bereikšmių klausimų: ar ji ir yra ūkininkė, ar turtas priklauso jai… Skambino penkios minutės po aštuonių, o pirmoji gaisrinė, pasak Linos, atvažiavo 40 minučių po aštuonių ir, tikriausiai, buvo iš Žemaičių Naumiesčio…
Dar vėliau atvažiavo kitos Šilutės rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. Kol atvyko gaisrininkai gaisro gesinti atskubėjo pro šalį važiavę energetikai. Jie padėjo nutempti, kaip tyčia nesikuriantį traktorių, stovėjusį prie vieno iš ūkinių pastatų. Energetikai padėjo ne tik gesinti, bet ir patys dar kartą skambino kviesdami gaisrininkus. Į gaisrą atskubėjo kaimynai, giminės. Netruko sužinoti šyliškiai. Ką jau šyliškiai. Po kelių valandų netilo Linos telefonas, skambino tolimiau gyvenantys giminės, net brolis iš Airijos…
Sodybos šeimininkė neslepia, kad iš šalies gaisrininkų darbas jai neatrodo sustyguotas. „Ugnis plieskė, o iš gaisrininkų šlangų vandens srovė lyg sliekas“, – tarstelėjo Lina mananti, kad buvo galima išsaugoti antrojo pastato nors dalį.
Gaisras kilo senajame ūkiniame pastate, vėliau persimetė į kitą. „Čia mano tėvo gimtinė. Gimė, augo, sukūrė šeimą. Tėvai čia ūkininkavo, vargo. Niekada nebuvo lengva“, – atsidūsta Mindaugas, prisimindamas, kad mamai teko patirti ir tremtinės dalią.
Mindaugas, likęs gyventi kaime, sukūrė šeimą ir ūkininkauja tęsdamas tėvų tradiciją. Tėvų sodybą rekonstravo, nuolat ją puoselėjo, net nuo laiko sukrypusio kryžiaus vietoje pastatė naują, metalinį. Akį traukiančios sodybos aplinką kūrė meno gyslelę turinti Lina.
Balčiauskai pastatus ir gyvulius buvo apsidraudę. Šeima kartą jau patyrė, ką reiškia gaisras. Pasakoja, kad bemaž prieš 10 metų, gruodžio 13-ąją liepsnos prarijo ūkinį pastatą su visais gyvuliais. Lina tuo metu laukėsi dukrelės. Ji stebisi, kad likimas atseikėjo jai tiek daug išbandymų. Sako, jei surašytų viską, būtų skaitomas romanas. Neseniai 35-metį atšventęs Mindaugas nepraranda savitvardos, sako: „Rankas turiu, atstatysiu ūkinius pastatus. Tik gaila, kad teks sumažinti gyvulių. Su likusiais pašarais nepavyks visų per žiemą iššerti“.
Gaisro ugnys prarijo per 200 rulonų pašaro, 12 galvijų.
Apie Balčiauskus kaimynai ir giminės atsiliepia tik geriausiais žodžiais. Sakė, kad jie darbštūs, nuoširdūs, atviri ir gyvenimu besidžiaugiantys žmonės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • jo

    Baisi nelaimė, ką ir besakyt. Tegul žmonės tai ištveria, pakelia, jiems stiprybės. Nelaimės ateina nepasibeldę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus