Hugo Šojaus muziejus kviečia į muitinės muziejaus parodą „Išnykusios sienos“

Paroda parengta iš fotografijos istoriko, kolekcininko Dainiaus Junevičiaus atvirukų rinkinio.

Istorikai nurodo, kad 1422 m. Melno taikos sutartyje tarp LDK ir Vokiečių ordino valstybės nustatyta siena tarp Prūsijos ir LDK, o vėliau ir tų valstybių perėmėjų yra viena seniausių Europos sienų. Atkarpoje nuo Vištyčio iki Nemuno upės šios sienos linija beveik nepakitusi sutampa su dabartine Lietuvos – Kaliningrado srities siena.

Kadangi abipus sienos kelis šimtmečius veikė skirtingi įstatymai, gerokai skyrėsi ir abipus tos sienos gyvenančių tautų – lietuvių, vokiečių ar žydų gyvenimas. Ligi šiol Smalininkų–Nemirsetos ruože buvusi sienos linija tebėra riba tarp dviejų etnokultūrinių regionų. Ji skiria Mažąją Lietuvą nuo Žemaitijos. Kartu tai buvo siena tarp katalikiškos ir protestantiškos Europos. XX a. pradžioje siena skyrė Lauksargius nuo Tauragės, Bajorus nuo Kretingos, Nemirsetą nuo Palangos.

Siena skyrė valstybes, tačiau kartu turėjo svarbios reikšmės pasienio miestelių ekonomikai ir gerovei. Per šimtmečius susiklostė savitos gyvenimo pasienyje tradicijos, gyventojai išmoko naudotis kainų bei ekonominio išsivystymo lygių gretimose valstybėse skirtumais. Mažų pasienio miestelių gyvenimui didelės reikšmės turėjo pasienio prekyba. Greta legalios prekybos, klestėjo kontrabanda.

Pasienio miesteliuose buvo su šiuo prekių ir žmonių judėjimu susijusių būdingų statinių – pasienio perėjų punktų, muitinių pastatų, prekių sandėlių, karčemų, viešbučių ir kt. Siena turėjo įtakos ir transporto tinklo plėtrai. XX a. dėl politinių permainų išnykus sienai, pasikeitė čia esančių daugelio pastatų funkcijos, nepritaikyti naujai paskirčiai pastatai buvo nugriauti.

Parodoje rasite, kokius XX a. pradžios muitinių pasienio perėjų ir pasienio miestelių vaizdus mums išsaugojo seni atvirukai.

Paroda veiks iki kovo 15 d.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite