Gerumo ir atjautos daigai Žemaičių Naumiestyje

Žemaičių Naumiesčio bendruomenė susitelkė ištiesdama pagalbos ranką nukentėjusiems gaisre Kadagiškių kaimo gyventojams Marytei ir Stanislovui Ramanauskams.

Labdaros akcijos organizatoriai ir vykdytojai M. Ramanauskienei atvežė suaukotas lėšas.

Laukdami artėjančių švenčių Ramanauskai skerdė kiaulę. Kaimo žmonėms įprasti darbai virto baisiausiu išgyvenimu, kai sprogus dujų balionui name kilo gaisras. Namo šeimininkas apdegė rankas ir veidą, jam prireikė medikų pagalbos. Sprogimo metu jauniausias Ramanauskų sūnus, buvęs namuose prie kompiuterio, spėjo iššokti pro langą. Gaisro gesinti išskubėjo 4 ugniagesių automobiliai.
Panaši informacija pasirodė bemaž visuose rajono laikraščių puslapiuose. Vieni paskaitę pakraipė galvą, gal padejavo, bet dauguma netrukus ir pamiršo. Ši nelaimė sujaudino visus Kadagiškių kaimo gyventojus. Tą pačią dieną atskubėta į pagalbą nuo gaisro nukentėjusiems kaimynams. Padėti stengėsi kas kuo tik galėdamas.
Pasak Kadagiškių kaimo seniūnaitės Birutės Žymančienės, kaimo gyventojai darbštūs, aktyvūs, dalyvauja rengiamose šventėse, tik prieš daugelį metų ugnis buvo įsisukusi į vieno žmogaus tvartą. Gaisras prieš Kalėdas ypač sujaudino kaimynus. Kadagiškiai Ramanauskai – pavyzdinga, aktyvi kaimo bendruomenės šeima. Darbštūs žmonės buvo ką tik suremontavę savo namus: pakeitę radiatorius, dalį senų medinių langų – plastikiniais, tapetais atnaujinę sienas, išsimokėtinai nusipirkę šaldytuvą. Kaip ir visi, laukė švenčių.
Sakoma, ugnis baisiau už vagį. Vagis palieka nors sienas, ugnis pasiglemžia viską. Ir šįkart gaisro metu išdegė virtuvė ir visa kas ten buvę, kambariai apdegė arba aprūko. Liko sienos, lubos, bet apdegusios, iš grindų – tik nuodėguliai, keli daiktai – nebenaudojami.
Seniūnaitė tą pačią dieną kartu su bendruomenės nare Virginija Tamašauskiene beldėsi pas kaimynus, kiekvienas aukojo kiek galėdamas. Dauguma kaimynų jau buvo nuskubėję pas Ramanauskus ir ištiesę pagalbos ranką: kas pinigais, kas talkino valant nuodėgulius.
Gaisre nukentėjusiems neliko abejingi jų giminaičiai, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Švedijos organizacijos „Pagalba Lietuvai – Tikėjimas, Viltis, Meilė“ atstovas Lietuvoje Tadas Girčius, UAB „Šilutės polderiai“, kur S. Ramanauskas dirba suvirintoju.
Susitelkė visi
Kadagiškių kaimo seniūnaitės paakinti padėti nukentėjusiems susitelkė visi naumiestiškiai: gimnazija, mokykla-darželis, seniūnija, Gerumo namai, Žemaičių krašto etnokultūros centras ir visi neabejingi žmonės. Mokyklos darželio vaikai padarė atvirukų, ant kurių užrašė „Ačiū už Jūsų gerumą“, aštuntokai rinko pinigėlius, kad galėtų prisidėti perkant kompiuterį Sauliui Simonui, buvo dalijamos skrajutės su kvietimu nelikti abejingiems ir dalyvauti labdaros akcijoje.
Blynai turgaus dieną
Labdaros akcija buvo surengta turgaus dieną prie Žemaičių krašto etnokultūros centro. Diena buvo žvarbi, todėl žmonių tebuvo nedaug. Valerijonas Krutikovas atvežė lauko krosnį, etnografė vadybininkė Adma Baltutienė parūpino aliejaus, miltų, uogienės. Skambėjo muzika, netrukus pakvipo vafliniais blynais, kuriais buvo vaišinami turgaus prekeiviai ir pirkėjai.
„Žmonės geri, jie nėra abejingi svetimo nelaimei. Net senolės, pasiskųsdamos, kad pensijos vaistams neužtenka, iš piniginės traukė nors 5 litus, sakydamos, kad negali likti nuošalyje, kai šeimą aplanko tokia nelaimė.
Su lauknešėliu blynų užsukau į mėsos parduotuvę ir nustebau – šeimininkė nedvejodama įdėjo 100 litų. Ir kitoje parduotuvėje buvo ištiesta dosni ranka, vaistinėje pakalbinti žmonės traukė iš piniginių kas 10, o kas ir 20 litų. Žemaičių krašto etnokultūros centras surinko 520 litų, bemaž antra tiek – Gerumo namų moterys akcijos metu surengusios loteriją. Visi loterijos dalyviai tapo aukotojais“, – pasakoja A. Baltutienė.
Gimnazija didžiuojasi
Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Tamašauskienė neslepia pasididžiavimo aštuntoku Sauliumi Simonu Ramanausku. „Kad į gimnaziją ateis išskirtinių gabumų mokinys, žinojome, nes jis mokėsi Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje ir jau ten stebino savo atsidavimu knygų skaitymui. Mūsų mokykloje iš kitų savo bendraamžių išsiskyrė žiniomis, branda. Jam neteko mokytis 6 klasėje, vasaros atostogų metu išsprendęs atitinkamas užduotis, jis iškart peršoko iš 5 į 7 klasę. Saulius Simonas yra išskirtinių gabumų, daugelio olimpiadų dalyvis ir nugalėtojas. Kalbantis su juo jautiesi, kad bendrauji su brandžiu žmogumi“, – pasakojo V. Tamašauskienė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite