Gerumo ir atjautos daigai Žemaičių Naumiestyje

Žemaičių Naumiesčio bendruomenė susitelkė ištiesdama pagalbos ranką nukentėjusiems gaisre Kadagiškių kaimo gyventojams Marytei ir Stanislovui Ramanauskams.

Labdaros akcijos organizatoriai ir vykdytojai M. Ramanauskienei atvežė suaukotas lėšas.

Laukdami artėjančių švenčių Ramanauskai skerdė kiaulę. Kaimo žmonėms įprasti darbai virto baisiausiu išgyvenimu, kai sprogus dujų balionui name kilo gaisras. Namo šeimininkas apdegė rankas ir veidą, jam prireikė medikų pagalbos. Sprogimo metu jauniausias Ramanauskų sūnus, buvęs namuose prie kompiuterio, spėjo iššokti pro langą. Gaisro gesinti išskubėjo 4 ugniagesių automobiliai.
Panaši informacija pasirodė bemaž visuose rajono laikraščių puslapiuose. Vieni paskaitę pakraipė galvą, gal padejavo, bet dauguma netrukus ir pamiršo. Ši nelaimė sujaudino visus Kadagiškių kaimo gyventojus. Tą pačią dieną atskubėta į pagalbą nuo gaisro nukentėjusiems kaimynams. Padėti stengėsi kas kuo tik galėdamas.
Pasak Kadagiškių kaimo seniūnaitės Birutės Žymančienės, kaimo gyventojai darbštūs, aktyvūs, dalyvauja rengiamose šventėse, tik prieš daugelį metų ugnis buvo įsisukusi į vieno žmogaus tvartą. Gaisras prieš Kalėdas ypač sujaudino kaimynus. Kadagiškiai Ramanauskai – pavyzdinga, aktyvi kaimo bendruomenės šeima. Darbštūs žmonės buvo ką tik suremontavę savo namus: pakeitę radiatorius, dalį senų medinių langų – plastikiniais, tapetais atnaujinę sienas, išsimokėtinai nusipirkę šaldytuvą. Kaip ir visi, laukė švenčių.
Sakoma, ugnis baisiau už vagį. Vagis palieka nors sienas, ugnis pasiglemžia viską. Ir šįkart gaisro metu išdegė virtuvė ir visa kas ten buvę, kambariai apdegė arba aprūko. Liko sienos, lubos, bet apdegusios, iš grindų – tik nuodėguliai, keli daiktai – nebenaudojami.
Seniūnaitė tą pačią dieną kartu su bendruomenės nare Virginija Tamašauskiene beldėsi pas kaimynus, kiekvienas aukojo kiek galėdamas. Dauguma kaimynų jau buvo nuskubėję pas Ramanauskus ir ištiesę pagalbos ranką: kas pinigais, kas talkino valant nuodėgulius.
Gaisre nukentėjusiems neliko abejingi jų giminaičiai, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Švedijos organizacijos „Pagalba Lietuvai – Tikėjimas, Viltis, Meilė“ atstovas Lietuvoje Tadas Girčius, UAB „Šilutės polderiai“, kur S. Ramanauskas dirba suvirintoju.
Susitelkė visi
Kadagiškių kaimo seniūnaitės paakinti padėti nukentėjusiems susitelkė visi naumiestiškiai: gimnazija, mokykla-darželis, seniūnija, Gerumo namai, Žemaičių krašto etnokultūros centras ir visi neabejingi žmonės. Mokyklos darželio vaikai padarė atvirukų, ant kurių užrašė „Ačiū už Jūsų gerumą“, aštuntokai rinko pinigėlius, kad galėtų prisidėti perkant kompiuterį Sauliui Simonui, buvo dalijamos skrajutės su kvietimu nelikti abejingiems ir dalyvauti labdaros akcijoje.
Blynai turgaus dieną
Labdaros akcija buvo surengta turgaus dieną prie Žemaičių krašto etnokultūros centro. Diena buvo žvarbi, todėl žmonių tebuvo nedaug. Valerijonas Krutikovas atvežė lauko krosnį, etnografė vadybininkė Adma Baltutienė parūpino aliejaus, miltų, uogienės. Skambėjo muzika, netrukus pakvipo vafliniais blynais, kuriais buvo vaišinami turgaus prekeiviai ir pirkėjai.
„Žmonės geri, jie nėra abejingi svetimo nelaimei. Net senolės, pasiskųsdamos, kad pensijos vaistams neužtenka, iš piniginės traukė nors 5 litus, sakydamos, kad negali likti nuošalyje, kai šeimą aplanko tokia nelaimė.
Su lauknešėliu blynų užsukau į mėsos parduotuvę ir nustebau – šeimininkė nedvejodama įdėjo 100 litų. Ir kitoje parduotuvėje buvo ištiesta dosni ranka, vaistinėje pakalbinti žmonės traukė iš piniginių kas 10, o kas ir 20 litų. Žemaičių krašto etnokultūros centras surinko 520 litų, bemaž antra tiek – Gerumo namų moterys akcijos metu surengusios loteriją. Visi loterijos dalyviai tapo aukotojais“, – pasakoja A. Baltutienė.
Gimnazija didžiuojasi
Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Tamašauskienė neslepia pasididžiavimo aštuntoku Sauliumi Simonu Ramanausku. „Kad į gimnaziją ateis išskirtinių gabumų mokinys, žinojome, nes jis mokėsi Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje ir jau ten stebino savo atsidavimu knygų skaitymui. Mūsų mokykloje iš kitų savo bendraamžių išsiskyrė žiniomis, branda. Jam neteko mokytis 6 klasėje, vasaros atostogų metu išsprendęs atitinkamas užduotis, jis iškart peršoko iš 5 į 7 klasę. Saulius Simonas yra išskirtinių gabumų, daugelio olimpiadų dalyvis ir nugalėtojas. Kalbantis su juo jautiesi, kad bendrauji su brandžiu žmogumi“, – pasakojo V. Tamašauskienė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 115

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite