„Gelbėdami“ žvėrių jauniklius pasmerkiame juos myriop… 

Mariaus Čepulio nuotr.

Pavasarį, atėjus jauniklių vedimo metui, labai padaugėja atvejų, kai žmonės, aptikę, jų akimis, pasimetusių žvėrelių, imasi juos gelbėti. Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

„Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas. Pati gamta puikiai susitvarko, ir čia reikėtų mažiausiai kištis, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. – Net radus miške sužeistą žvėrį, nereikia pulti jo gelbėti. Juo pasirūpins plėšrūnai. Pasiimdami į namus, jį pasmerkiame myriop. Po tokių „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai  dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos“.

Kiškiukai, stirniukai, lapiukai, briedžiukai, lūšiukai ir kiti laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai juos pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad juos paliko mama. Dažniausiai ji pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam pasišalinus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir eidami į medžioklę. Jie gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką. Kai kurie žvėrys, pavyzdžiui, kiškiai, vaikais rūpinasi trumpai, nes skuba veisti naujos vados. Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Tačiau tik tol, kol jų nepaliečia žmogus.

Esant reikalui, Mariaus Čepulio žodžiais, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.

Norint įsitikinti, ar rastinukas tikrai sužeistas, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu jis juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.

Jeigu matyti, kad jaunikliui  reikia pagalbos, reikia kreiptis į gyvūnų globos tarnybų specialistus, jie patars, ką daryti toliau. Išsamesnės informacijos galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995.

Neteisėtai paimti laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kartono vartojimo nauda ir picų dėžės

Pakavimo priemonės reikalingos daugeliu gyvenimo atvejų: kai norima į dėžes sandariai sudėti daiktus, nes tenka kraustytis; dėžės reikalingos konditerijos gaminiams laikyti ir t. t. Dėžės kainuoja nebrangiai, todėl jas naudoja daugelis, kadangi jos tikrai palengvina gyvenimą, kuomet reikia produktus ar daiktus saugiai ir gražiai perkelti iš vienos vietos į kitą. Kartonas yra viena populiariausių pakavimo medžiagų, mat tai švari ir ekologiška medžiaga, kurią galima perdirbti, kainuoja nebrangiai. Kartonas yra paveikus klimatiniams veiksniams, todėl greitai suyra, tinka antriniam naudojimui. Dėžės pagal

Kodėl verta rinktis kačių maistą „Ontario“?

Katės – vienos iš mylimiausių naminių gyvūnų, kurioms patinka šiluma ir dėmesys. Dauguma kačių gyvena namuose ir į lauką eina tik kartu su šeimininkais, todėl derėtų užtikrinti visas sąlygas, kad augintinis namuose jaustųsi gerai ir jam tikrai nieko netrūktų. Tai padaryti nėra sunku, nes dauguma gyvūnų mėgsta tai, ką išrenka šeimininkas. Išsirinkti geriausius daiktus ir maisto produktus gali padėti konsultantas, kuris yra gyvūnų parduotuvėje, taip pat veterinaras ar internetinėse parduotuvėse esantys aprašai, skirti apibūdinti kačių daiktams ar maisto produktams. Šie

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Taip pat skaitykite