„Gelbėdami“ žvėrių jauniklius pasmerkiame juos myriop… 

Mariaus Čepulio nuotr.

Pavasarį, atėjus jauniklių vedimo metui, labai padaugėja atvejų, kai žmonės, aptikę, jų akimis, pasimetusių žvėrelių, imasi juos gelbėti. Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

„Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas. Pati gamta puikiai susitvarko, ir čia reikėtų mažiausiai kištis, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. – Net radus miške sužeistą žvėrį, nereikia pulti jo gelbėti. Juo pasirūpins plėšrūnai. Pasiimdami į namus, jį pasmerkiame myriop. Po tokių „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai  dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos“.

Kiškiukai, stirniukai, lapiukai, briedžiukai, lūšiukai ir kiti laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai juos pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad juos paliko mama. Dažniausiai ji pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam pasišalinus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir eidami į medžioklę. Jie gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką. Kai kurie žvėrys, pavyzdžiui, kiškiai, vaikais rūpinasi trumpai, nes skuba veisti naujos vados. Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Tačiau tik tol, kol jų nepaliečia žmogus.

Esant reikalui, Mariaus Čepulio žodžiais, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.

Norint įsitikinti, ar rastinukas tikrai sužeistas, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu jis juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.

Jeigu matyti, kad jaunikliui  reikia pagalbos, reikia kreiptis į gyvūnų globos tarnybų specialistus, jie patars, ką daryti toliau. Išsamesnės informacijos galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995.

Neteisėtai paimti laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Aplinkos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite