Gegužė buvo išskirtinė lietaus stygiumi

Trečiadienį po pietų Šilutės miesto pakraštyje, kur įsikūrusi Šilutės hidrometeorologijos stotis, stiprus vėjas per laukus nešė dulkių debesis į miesto pusę. Nors tai ne uraganinis vėjas, tačiau miesto gatves ir šaligatvius nubarstė nudraskytomis medžių šakelėmis ir lapais.

Meteorologijos stoties kritulių kiekio matavimo prietaisai.

Vietoj žadėtojo lietaus – menkas pakrapnojimas. 43-ejus gyvenimo metus meteorologijai paskyrusi vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė apie gegužę sakė: „Kritulių norma yra 46 milimetrai, teiškrito 17 proc. šios normos…“ Gerai, kad nestipriai, bet krapnojo ir vakar, ketvirtadienį.
Po saulėto, šilto, ramaus antradienio trečiadienį įsismarkavo vėjas, keliantis dulkes, pustantis perdžiūvusį dirvožemį.
Su Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresniąja stebėtoja O. Bubuliene pirmiausia aptarėme paskutinį pavasario mėnesį – gegužę. Ūkininkai teisūs: drėgmės trūko, pasėliai skurdo. Žalos pridarė ir šalnos. Vidutinė gegužės mėnesio kritulių norma – 46 mm, o šiemet teiškrito 17 proc. šios normos. „Ta gegužės kritulių norma ir taip nedidelė, tačiau šiemet iki jos buvo toli gražu“, – sakė specialistė.
Vidutinė šio mėnesio temperatūra siekė +12,2°C, kai vidutinė gegužės šilumos norma sudaro 11,7 laipsnio. Gegužės pradžia buvo šilta su +20,6°C, 28 dieną sulaukta ir 24 laipsnių šilumos, o gegužės 30-ąją, nors ir saulėta, be debesėlio danguje, be vėjo, termometras terodė +19,8°C.
1978 metais gegužę naktį buvo – 4,8°C, 1997 m. net iki gegužės 26 d. naktimis buvo šalnų, o nuo rugsėjo 20 d. jau prasidėjo rudens šalnos. Šalnos birželį – įprastas reiškinys. Pernai gruodžio gale Kalėdos buvo šiltesnės (1,2 laipsnio šilumos naktį ir 4,8 laipsnio šilumos dieną) už šių metų balandžio 16 d. Velykas, kai per naktį prisnigo 9-10 cm sniego, naktį temperatūra nukrito žemiau 2 laipsnių šalčio, dieną tebuvo vos + 3,5°C.
„Mes greitai pamirštame, jei savaitėlę šilta, mes jau apie šilumą, jeigu šalta – apie šaltį, o būna nuolatos visko…“ – stebėtis gamtos dėsniais nepatarė O. Bubulienė, priminusi, kad 1999 m. stiprios šalnos buvo apėmusios trečdalį Lietuvos, gegužės 3 d. buvę –3,1°C. Šių metų kovas ir balandis – du pirmieji pavasario mėnesiai – buvo gana drėgni.

Meteorologinius duomenis stebi ir registruoja Šilutės meteorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė.

O. Bubulienė mielai pasakojo apie praėjusius metus, tačiau apie būsimą vasarą – nieko, nes tai jau sinoptikų duona. Stotyje neaiškina, kodėl Šilutėje palijo, o jos priemiestyje – ne. Kai vėjas gena debesis, pasitaiko, kad vienur lietus pila, o visai čia pat šalia – nė lašo. Meteorologai kalba skaičiais, faktais, kuriuos galima lyginti.
Šilutės hidrometeorologijos stotyje dirba 3 meteorologai, 2 hidrologai, jiems talkina stoties vadovas, dar yra vairuotojas. Hidrologai turi daug darbo, mat jų teritorija – didelė. Namas, kuriame įsikūrusi stotis, – Šilutės pakraštyje. Šalia jos – stebėjimo aikštelė su atnaujinta ir prie kompiuterių prijungta modernia stebėjimo įranga, kurios pavyko įsigyti įgyvendinant iš Europos Sąjungos fondų finansuojamą projektą. Dabar kritulių kiekio bakelyje nebematuoja – informacija iš aikštelės pasiekia kompiuterius, o iš čia keliauja toliau.
Šilutės stotis patenka į sąrašą su Klaipėda, Taurage, Telšiais, Raseiniais. Ne kiekvienoje Lietuvos vietovėje yra tokių stočių. Anot O. Bubulienės, darbo pradžia buvo tik su telefonu rankoje, gelbėjo paštas, telegrafas, vėliau atsirado teletaipas. Niekas nė nesvajojo, kad moderni stebėjimų aikštelės įranga žinias automatiškai perduos į kompiuterį…
Rytą darbuotojai peržiūri informaciją, tvarko ją ir perduoda į centrą. Nuo 1992 m. visa informacija šifruojama pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos standartus. Lapas, kuriame yra šifruotė, primena aukštosios matematikos algoritmus. Užtat bet kurios pasaulio šalies šios srities specialistai supranta šiuos užšifruotus duomenis. Visų stebėjimų grupės turi savo žymas, duomenys fiksuojami kas trys valandos, ypatingais atvejais – dažniau. Temperatūra, slėgis, jo pokytis, debesys, vėjo greitis, kryptis ir t. t. Tad sinoptikai, kurie sudarinėja oro prognozes, naudojasi ir šia suplaukiančia informacija, ir palydovine.
Bendraujama su studentais iš Klaipėdos: jie čia atlieka praktiką, kaupia duomenis rašomiems darbams.

Šis prietaisas skirtas debesų aukščiui matuoti.
Autorės nuotr.

Gera žinia: šiemet dar nebuvo didelių vėjų, škvalų, audrų.
Stebėjimų aikštelėje šalia naujos įrangos tebėra ir senoji. Štai bakelis, naudotas matuoti kritulių kiekiui. Šalia – modernus. Jeigu kas, galima naudotis ir senuoju. Vėjarodė per didelį vėją buvo nukentėjusi – ją surietė tarsi į pypkę. Dabar ji tvirta. Šiltas vėjas 20 metrų per sekundę greičiu ūžavo aikštelėje, tačiau žalos neįstengė padaryti. Tik sausų žemių šuorai kirto į akis. O lietaus vis nebuvo. Lyg dvi pakeltos rankos – prietaisas debesų aukščiui matuoti. Apie kiekvieną prietaisą O. Bubulienė gali nemažai papasakoti.

Stasė SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu