Gedulo ir vilties dieną skambėjo rusniškės eilės

Sekmadienį minėjome Gedulo ir Vilties dieną. Šilutės muziejus parengė šios dienos minėjimo programą. Penktadienį vidurdienį padėta gėlių žuvusiems prie kryžiaus Macikų lagerio kapinėse, vėliau. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje aukotos šv. Mišios už tremtinius ir Lietuvos laisvės kankinius. Vakarop Šilutės H. Šojaus muziejuje įvyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Sugiedota „Tautiška giesmė“, skambėjo Šilutės mišraus choro „Pamario aidas“ atliekamos dainos, muziejaus istorikas Ignas Giniotis priminė skaudžią tautos istorijos puslapį – prieš 74 metus Lietuvoje prasidėjusius trėmimus. 1941-1952 m. iš gimtinės buvo ištremta apie 132 tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš tremties nebesugrįžo.

Susirinkusiems Hugo Šojaus muziejuje rusniškė Birutė Gaigalienė paskaitė eilių iš naujausios savo knygos.

Rusniškė Birutė Gaigalienė vartė savo eilėraščių knygos „Per samanotus akmenis“ lapus, prisimindama savo paauglystės, jaunystės, kai lietuviai buvo tremiami į Sibiro platybes, metus. Pirmas vežimas buvo netikėtas. Į didžiulę pievą suvežė daugybę žmonių. Jos atmintyje išliko vaizdas: didžiulėje pievoje daugybė žmonių sėdi ant ryšulių su asmeniniais daiktais. Pieva, maišai, žmonės…
Kai juos visus suvarė į vagonus nutįso ilga vagonų gyvatė. Į vagonus sugrūdo moteris su vaikais, senelius, kurie mirė uždaryti be lašo vandens kaip didžiausi nusikaltėliai. Buvo uždarytas ir vienas jos kaimynas su šeima, sergančiu vaiku. Dešimtmetė Birutė bandė paprašyti sergančiam vaikui pieno. Mažo ūgio kareivis siauromis akimis, nutįsusiu iki žemės šautuvu taip spyrė, kad tą smūgį prisimena iki šiol…
Vėliau į tremtį pakliuvo ir jos tėvai, abu – Lietuvos šauliai, jos draugas, vėliau tapęs vyru Kazimieras Gaigalas. Su juo susirašinėjo laiškais, o vėliau, pajutusi nesanti reikalinga tuometinei Lietuvai ir pati išvyko pas jį. Tik išvyko ne tremiama, o su pasu kišenėje, savo noru.
Birutė Gaigalienė gerai pažino tremtinių gyvenimą. Sakė, kad tremtyje buvusius lietuvius palaikė didžiulis tėvynės ilgesys. Klausydami paukščių čiulbėjimo jie sakydavo: „Ne paukštis gieda – motina rauda“.
Savo patyrimą tremtyje daugelis sudėjo į knygas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Meilę gimtajam kraštui eilėmis eiliuoja ir rusniškė Birutė Gaigalienė. Eilėraštį „Skambanti tyla“ ji paskyrė savo tėvelių šviesiam atminimui. Devintoji B. Gaigalienės knyga „Per samanotus akmenis“ turėjo pasirodyti pernai, viskas buvo paruošta leidyklai, tačiau tuo metu suaktyvėjus jos vyro Kazimiero ligai teko viską atidėti. Vyro mirtis gerokai pakeitė moters gyvenimą, tačiau šiemet knyga išvydo dienos šviesą. Poetė skaitė eilių iš naujosios bei anksčiau išėjusios „Žemės šviesa“ knygų.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, įteikdama puokštę gėlių kraštietei B. Gaigalienei ir sveikindama susirinkusius, pastebėjo, kad ši diena nėra vien Gedulo – tai ir Vilties diena. Ji išreiškė ne kartą išsakytą viltį, kad šios dienos minėjimuose tremtinius lydėtų ir jų šeimų artimieji, vaikai ir vaikaičiai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite