Gedulo ir vilties dieną skambėjo rusniškės eilės

Sekmadienį minėjome Gedulo ir Vilties dieną. Šilutės muziejus parengė šios dienos minėjimo programą. Penktadienį vidurdienį padėta gėlių žuvusiems prie kryžiaus Macikų lagerio kapinėse, vėliau. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje aukotos šv. Mišios už tremtinius ir Lietuvos laisvės kankinius. Vakarop Šilutės H. Šojaus muziejuje įvyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Sugiedota „Tautiška giesmė“, skambėjo Šilutės mišraus choro „Pamario aidas“ atliekamos dainos, muziejaus istorikas Ignas Giniotis priminė skaudžią tautos istorijos puslapį – prieš 74 metus Lietuvoje prasidėjusius trėmimus. 1941-1952 m. iš gimtinės buvo ištremta apie 132 tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš tremties nebesugrįžo.

Susirinkusiems Hugo Šojaus muziejuje rusniškė Birutė Gaigalienė paskaitė eilių iš naujausios savo knygos.

Rusniškė Birutė Gaigalienė vartė savo eilėraščių knygos „Per samanotus akmenis“ lapus, prisimindama savo paauglystės, jaunystės, kai lietuviai buvo tremiami į Sibiro platybes, metus. Pirmas vežimas buvo netikėtas. Į didžiulę pievą suvežė daugybę žmonių. Jos atmintyje išliko vaizdas: didžiulėje pievoje daugybė žmonių sėdi ant ryšulių su asmeniniais daiktais. Pieva, maišai, žmonės…
Kai juos visus suvarė į vagonus nutįso ilga vagonų gyvatė. Į vagonus sugrūdo moteris su vaikais, senelius, kurie mirė uždaryti be lašo vandens kaip didžiausi nusikaltėliai. Buvo uždarytas ir vienas jos kaimynas su šeima, sergančiu vaiku. Dešimtmetė Birutė bandė paprašyti sergančiam vaikui pieno. Mažo ūgio kareivis siauromis akimis, nutįsusiu iki žemės šautuvu taip spyrė, kad tą smūgį prisimena iki šiol…
Vėliau į tremtį pakliuvo ir jos tėvai, abu – Lietuvos šauliai, jos draugas, vėliau tapęs vyru Kazimieras Gaigalas. Su juo susirašinėjo laiškais, o vėliau, pajutusi nesanti reikalinga tuometinei Lietuvai ir pati išvyko pas jį. Tik išvyko ne tremiama, o su pasu kišenėje, savo noru.
Birutė Gaigalienė gerai pažino tremtinių gyvenimą. Sakė, kad tremtyje buvusius lietuvius palaikė didžiulis tėvynės ilgesys. Klausydami paukščių čiulbėjimo jie sakydavo: „Ne paukštis gieda – motina rauda“.
Savo patyrimą tremtyje daugelis sudėjo į knygas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Meilę gimtajam kraštui eilėmis eiliuoja ir rusniškė Birutė Gaigalienė. Eilėraštį „Skambanti tyla“ ji paskyrė savo tėvelių šviesiam atminimui. Devintoji B. Gaigalienės knyga „Per samanotus akmenis“ turėjo pasirodyti pernai, viskas buvo paruošta leidyklai, tačiau tuo metu suaktyvėjus jos vyro Kazimiero ligai teko viską atidėti. Vyro mirtis gerokai pakeitė moters gyvenimą, tačiau šiemet knyga išvydo dienos šviesą. Poetė skaitė eilių iš naujosios bei anksčiau išėjusios „Žemės šviesa“ knygų.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, įteikdama puokštę gėlių kraštietei B. Gaigalienei ir sveikindama susirinkusius, pastebėjo, kad ši diena nėra vien Gedulo – tai ir Vilties diena. Ji išreiškė ne kartą išsakytą viltį, kad šios dienos minėjimuose tremtinius lydėtų ir jų šeimų artimieji, vaikai ir vaikaičiai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 112

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite