Gal uždraus draustinyje gyventi žmonėms?

Šilutės r. savivaldybėje dėl potvynio paskelbus ekstremalią situaciją, antradienį įvyko Ekstremaliųjų situacijų komisijos, kuriai vadovauja, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, posėdis. Dalyvavo šios komisijos nariai, įvairių Lietuvos ministerijų, departamentų atstovai.

Potvynis dėl estakados nesumažės

Posėdžio pradžioje kalbėjęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis akcentavo, kad situacija dėl potvynio Pamario krašte kasmet blogėja, ypač Nemuno deltoje. „Tikiu, kad estakada bus. Ir Rusnės kelias bus išplatintas, nežiūrint augančių medžių, iki estakados. Tačiau potvynis dėl to nesumažės…“ –  posėdžio pradžioje akcentavo meras Vytautas Laurinaitis.

Posėdžiui vadovavo ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Virgilijus Pozingis. Dešinėje – meras Vytautas Laurinaitis.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Rimantas Mačijauskas informavo posėdžio dalyvius apie dabartinę situaciją. Pasak jo, pernai prasidėjęs potvynis tęsiasi: apsemta 11 kaimų, 90 sodybų, kuriose gyvena 222 žmonės.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją, sausio 31 d. žmones iš Rusnės pradėta kelti gelbėtojų ratine amfibija. Tai buvo daroma tris kartus per dieną. Vasario 1 d. Nemune ties Tatamiškiais susigrūdus ledo lytims, vanduo ėmė išsiveržė iš upės vagos ir ėmė tekėti per Žalgirių mišką, ant kelio į Rusnę  vanduo pakilo iki metro su viršum.

Atvyko kariškiai

Remonto prireikus gelbėtojų amfibijai, pirmadienį rusniškius kelti amfibija pradėjo kariškiai. Užlietas teritorijas sukausčius ledui, į kelias Tatamiškių, Šyšos kaimo sodybas, ištikus nelaimei, būtų galima patekti tik sraigtasparniu. Esant bent 5 cm storio ledui, net kariškių amfibija negali įveikti tokių apsemtų teritorijų.

Po šio gelbėtojų pranešimo meras atkreipė dėmesį, kad kai kurios vietovės gali būti pasiekiamos tik sraigtasparniu, bet Šilutėje jo nėra. Gal galėtų bazuotis potvynio metu Armalėnuose?

V. Pozingis dar pridūrė, kad visos šildomame sandėlyje laikytos gelbėjimo priemonės – elektros generatoriai, valtys, guminiai rūbai ir kt. – kažkodėl buvo išgabenti į Tauragę… Ar ten jų reikia labiau? „Dingo Žalgirių kaime elektra, turėjome problemų. Reikėtų kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų pakeistas ministro įsakymas, šias priemones laikyti Šilutėje“, – kalbėjo Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas.

Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas M. Kanapickas atsakė, kad „rezervo priemonės yra ten, kur reikia. Pagal poreikį per dieną galima jų atgabenti“.

Apie situaciją seniūnijose informavo seniūnai. Jų prašyta raginti gyventojus bent laikinai išsikelti iš apsemtų sodybų, tačiau vargu ar tokie raginimai duotų realios naudos.

Potvynių tik daugės

Daugiausiai ką pasakyti turėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė: „Pradėkime nuo to, iš kur ta ilgų potvynių problema ir kodėl ji vis darosi didesnė. Dėl nevalomų upių vagų… Filmuotoje medžiagoje sausio 31 d. pasieniečiai užfiksavo ledų sangrūdas, kurios tęsiasi 5-7 km. Jų nei ledlaužiu, nei sprogdinimais neįveiksi, kol iš aukštupio neateis daugiau vandens. Pakilęs vanduo sekmadienį, pusę vienuoliktos, tuos ledus išnešė. Iki tol sala buvo izoliuota. Iš jos žmones kėlė tris kartus per dieną. Kaip tą srautą sureguliuoti, kai saloje gyvenamąją vietą deklaruoja 1600 gyventojų? Realiai tiek negyvena, kiti pasilieka Šilutėje, kiti dirba Klaipėdoje. Rytais, kai tamsu, žmonės lipa į amfibiją, tai nėra patogu“.

Pasak Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, jei deltos upės nebus valomos, tokie potvyniai ir toliau tęsis.

Kitas rusniškių galvos skausmas, kurį išsakė seniūnė: „Šiandien yra projektas, 9,6 mln. eurų Vyriausybė skyrė estakadai ir kelio rekonstrukcijai. Saugomų teritorijų valdininkų projektuotojams, rangovams pateiktame  rašte minimi tik saugotini medžiai, krūmai, kraštovaizdis – vien draudimai. Nėra nė vieno žodžio apie žmones. Tarsi šiame krašte jų nė nebūtų… .

Mes esame įsitikinę, jeigu bus statoma tik estakada, o kelio tvarkyti nebus leista, problema išliks: tralų, amfibijų, kariškių pagalbos mes negalėsime atsisakyti. Medžiai yra 80 metų senumo, patręšę (kaip jie atrodo, demonstruota posėdžio dalyviams skaidrėmis). Per šį potvynį dešinėje pusėje nuo Rusnės 7 medžiai nuvirto,  dar du krito vasario 1 d. Kažkodėl, kai medžiai buvo pjaunami Klaipėdos, Kauno link niekam galvos nesopėjo. Kai imta kalbėti apie medžius prie kelio Rusnės link, kažkam labai suskaudo širdį, kad mes galėsime gyventi kaip europiečiai, turėsim saugų kelią. Jeigu šio projekto metu poveikio aplinkai vertinimas truks mažiausiai pusę metų ilgiausiai – porą metų. Valstybė nėra tokia turtinga, kad tiek laiko laikytų įšaldytas lėšas. Jų neliks ir vėl bus ta pati istorija“.

18 žūčių per 15 metų…

Beje, buvo priminta, kad per 15 paskutinių metų šiame kelio ruože vien rusniškių žuvo 18 žmonių…

Posėdyje pasisakęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Kairys šįkart kalbėjo labai tyliai. Ne viską pavyko išgirsti, bet jo kalbos esmė panašiai tokia: norit gilinti upes, kirsti ant kelio sankasos augančius medžius? Vien norų nepakanka, reikia gauti kontroliuojančių institucijų leidimą…

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda kalbėjo emocingai.

 

Po A. Kairio kalbos nebeišlaikė Seimo narys A. S. Nausėda: „Gerbiamas kolega, ką reiškią paragrafas? Jeigu paragrafas trukdo gyventi, tą paragrafą reikia keisti. Jeigu tokie paragrafai būtų buvę prieš 90 metų, kai sparčiais tempais pastatė Prezidento Griniaus tiltą, ką šiandien turėtume… Mes esame subiurokratėję arba kuriame darbą sau. Kitaip nesuprantu“.

Dar ne vienas kalbėtojas akcentavo, kad smėliu užneštų į marias įtekančių upių vagas gilinti draudžiama neva saugant nerštavietes. Tačiau nė to žuvys į seklius vandenis nebeplaukia… ką saugoti?

Dėl seklumų lėtėja Nemuno srovės ir vanduo, neturėdamas kur dėtis, pasuka į pievas ir miškus.  Potvyniai kasmet darosi ilgesni ir stipresni.

Normalaus kelio rusniškiams rengti neleidžiama, nes ant to kelio pylimo auga Prūsijos laikus menantys  drevėti beržai. Savaime jie išlūžinės per gerą dešimtmetį.

Peršasi kvailas klausimas: gal uždrausti saugomose teritorijose gyventi žmonėms?..

Petras SKUTULAS

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Kairys negalėjo paaiškinti, kodėl gamtos saugotojams labiau rūpi vabalai, paukščiai, medžiai nei žmonės.

Vienas komentaras

  • Vilius

    Ne paragrafus reikia keisti, o valdininkus, kurie nesugeba priimti adekvačių sveikam protui sprendimų. Jau negana to, kad Rusnėje nebeliko žuvies, tai dar dėl kažkokių trešenų žmonės turi murdytis pelkėse ir laužyti automobilius ant banguoto kelio. Nemunas, pučiant vidutiniam vėjui, lygesnis, nei kelias Rusnė-Šilutė, puikus kraštovaizdis, tokio ir labiausiai skurdžioje valstybėje nerasi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Suomijos bibliotekose – jaukios erdvės lankytojų poreikiams

Vykdant „Erasmus+“ mobilumo projektą „Naujos kompetencijos bibliotekininkams vystant neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ gegužės 9–13 d. grupė Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos, Klaipėdos apskr. I. Simonaitytės viešosios bibliotekos, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkių lankėsi Suomijos bibliotekose, jų padaliniuose ir kitose įstaigose, teikiančiose kultūros, švietimo, skaitmeninio raštingumo bei kitas paslaugas. Projekto metu tobulintos edukacinių programų rengimo ir vykdymo kompetencijos, domėtasi  neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, semtasi patirties stebint skandinavišką bibliotekinės veiklos modelį. Pirmąją kelionės dieną Lankytasi Helsinkio universiteto bibliotekoje, kuri

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Taip pat skaitykite