Elektros rinkos barometras: Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę išaugo 32 proc.

Birželio 19 d. paskelbta, kad praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje kilo 32 proc. iki 111,37 Eur/MWh. Estijoje kaina augo 25 proc. iki 104,91 Eur/MWh. Praėjusią savaitę elektros kainų augimas buvo stebimas ir kitose didžiosiose Europos šalyse: Lenkijoje kaina šoktelėjo 36 proc. iki 125,78 Eur/MWh, Vokietijoje – 32 proc. iki 104,97 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat šiek tiek kilo, tačiau „Elektrum Lietuva“ siūloma žemiausia fiksuota kaina išliko tame pačiame lygyje kaip ir anksčiau – 20,99 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina pakilo 84 proc. iki 62,96 Eur/MWh.

Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, „Nord Pool“ biržos kainų augimą daugiausiai lėmė šiais metais žemiausia vėjo gavyba Šiaurės šalyse, kuri, palyginti su ankstesnės savaitės duomenimis, sumažėjo apie 46 proc. Permainingos kritulių prognozės Šiaurės šalyse ir nedidelis tirpstančio sniego srautas prisidėjo prie Šiaurės šalių hidro rezervuarų pripildymo lygio mažėjimo. Be to, elektros kainų didėjimą lėmė ir energetinių produktų brangimas, taip pat vis dar tęsiasi Šiaurės šalių atominių elektrinių kasmetinės priežiūros sezonas, o bendri turimi branduoliniai pajėgumai praėjusią savaitę sudarė 82 proc.

„Be minėtų veiksnių, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo ir mažesnė elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo energijos gamyba sumažėjo 35 proc., elektros gamyba hidroelektrinėse sumažėjo 11 proc., o saulės energijos gamyba buvo 19 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę. Tuo pat metu energijos srautas iš Suomijos po techninės priežiūros darbų išaugo 64 proc. ir turėjo didesnę įtaką elektros kainai Estijoje. Energijos srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos buvo 3 proc. mažesnis nei prieš savaitę“, – sako A. Zatulinas. Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione šiek tiek sumažėjo ir siekė 6 290 GWh, gamybos apimtys taip pat nežymiai smuko iki 6 646 GWh.

Lietuvoje vartojimas išliko stabilus, gamyba krito

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę padidėjo 1 proc. ir siekė 439 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas išliko stabilus ir siekė 206 GWh. Latvijoje vartojimas augo 3 proc. iki 112 GWh, Estijoje elektros suvartota 1 proc. mažiau, 121 GWh.

Elektros energijos bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę krito 17 proc. iki 207 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta 21 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – 82 GWh, Latvijoje – 31 proc. mažiau, 26 GWh, Estijoje gamyba krito 9 proc. iki 99 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 47 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 40 proc., Latvijoje – 24 proc., Estijoje – 82 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite