Ekspertai pasakė, kur klysta vairuotojai, pildydami eismo įvykio deklaracijas

Vis daugiau žmonių įvykus eismo nelaimei ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose. Draudikai pataria drąsiau naudotis elektronine deklaravimo sistema draudimoivykiai.lt, nes informaciją užfiksavus šiuo būdu, klientus greičiau pasiekia draudimo išmoka.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, klaidos deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip skubiai gaunamą draudimo išmoką. „Dėl šių priežasčių vairuotojai turėtų rinktis elektroninį deklaracijos pildymo būdą. Elektronini vedlys padės išvengti klaidos, o visas procesas vidutiniškai užtruks iki 18 minučių”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei. „Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam tereikia susisiekti su ja dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, kas penktas eismo įvykis deklaruojamas draudimoivykiai.lt. Net 90 proc. visų elektroninių deklaracijų užpildo į eismo įvykį patekę lengvųjų automobilių vairuotojai.

Draudikai įspėja – maždaug pusė pateikiamų popierinių eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. „Gjensidige“ transporto draudimo žalų ekspertai dalijasi patirtimi, kokias klaidas dažniausiai padaro vairuotojai, pildydami deklaracijas.

Svarbiausios klaidos pildant elektroninę eismo įvykio deklaraciją

  1. Kuo detaliau aprašykite įvykio vietą. Nurodykite tikslų adresą arba kelių susikirtimą. Jei nelaimė įvyko užmiesčio kelyje, reikėtų pažymėti kelią ir jo kilometrų žymą. Kartais užmiestyje įvykiai vyksta prie kitų objektų, kelių susikirtimų, tiltų, kelio ženklų, galima nurodyti ir šiuos objektus, kaip orientyrus, nustatant įvykio vietą. Taip pat svarbu tiksliai užfiksuoti įvykio datą ir laiką.
  2. Nepraleiskite aplinkybių skilties. Elektroninės deklaracijos centre esanti dvyliktoji jos dalis „Aplinkybės“ yra neretai praleidžiama. Svarbu žinoti, kad ji yra itin svarbi nustatant eismo nelaimės kaltininką. Ties žvaigždute pažymėtais langeliais svarbu išbraukti, kas netinkama. Kiti šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka. Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t.y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.
  3. Atidžiai ir vaizdžiai nubraižykite įvykio schemą. Tryliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje reikėtų nubraižyti schemą, joje nurodant kryptį, kaip eismo nelaimės metu vyko judėjimas, tiksliai nubrėžiant automobilių padėtis kelio atžvilgiu ir pažymint eismo juostas. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai susidūrimo vieta yra reikšminga nustatant vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį. Pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, kelių susikirtimuose arba kai eismo įvykis atsitinka vienam iš vairuotojų persirikiuojant arba kertant horizontalų kelio ženklinimą. Tryliktosios skilties langeliuose reikėtų nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent minimaliai, kad vėliau deklaracijoje neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.
  4. Parašu patvirtinkite, jeigu esate kaltas dėl eismo įvykio. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl eismo nelaimės, keturioliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje „Patvirtinu, kad esu atsakingas už padarytą žalą“ pasirašyti turėtų tik kaltininkas. Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – abiejų eismo įvykio dalyvių parašai, manant, kad tai yra parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę. Jei pasirašo abu eismo dalyviai, kaip atsakingi už padarytą žalą, tuomet gali būti pripažinta ir vertinama abipusė kaltė.
  5. Atidžiai įvertinkite deklaracijos vietą, kurioje pasirašote. Abiejų pusių parašams yra skirta penkioliktoji deklaracijos dalis „Vairuotojų parašai“. Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su pateikta informacija. Pasirašyti turi abu vairuotojai, nepriklausomai nuo kaltės dėl eismo įvykio.
  6. Jei dalyvavo daugiau negu du eismo įvykio dalyviai, užpildykite kelias deklaracijas. Kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais. Taip pat galite naudoti baltą popieriaus lapą, kuriame visi trys eismo įvykio dalyviai turi surašyti automobilių ir vairuotojų duomenis, aprašyti aplinkybes, įvykio laiką ir tikslią vietą.
  7. Jei nukentėjo kelio statinys, skambinkite 112. Kai eismo įvykyje nukenčia ne kita transporto priemonė, o kelio statinys, pavyzdžiui, šviesoforas, kelio atitvaras, kiemo įrenginiai, vartai, o sugadinto turto savininko ar jo atstovo nėra galimybės surasti, vairuotojas turėtų skambinti 112. Ši tarnyba operatyviai suras šio kelio statinio savininką, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Netiesa, kad sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Todėl reikėtų pačiam vairuotojui pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.
  8. Originalas – nukentėjusiajam, o kopija – kaltininkui. Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti deklaracijos originalą, o įvykio kaltininkas – jos kopiją. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipsis dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju, draudimo bendrovei pateiksite originalų, t.y. raiškesnį, pasirašytą dokumentą.
ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite