Ekspertai pasakė, kur klysta vairuotojai, pildydami eismo įvykio deklaracijas

Vis daugiau žmonių įvykus eismo nelaimei ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose. Draudikai pataria drąsiau naudotis elektronine deklaravimo sistema draudimoivykiai.lt, nes informaciją užfiksavus šiuo būdu, klientus greičiau pasiekia draudimo išmoka.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, klaidos deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip skubiai gaunamą draudimo išmoką. „Dėl šių priežasčių vairuotojai turėtų rinktis elektroninį deklaracijos pildymo būdą. Elektronini vedlys padės išvengti klaidos, o visas procesas vidutiniškai užtruks iki 18 minučių”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei. „Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam tereikia susisiekti su ja dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso“, – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, kas penktas eismo įvykis deklaruojamas draudimoivykiai.lt. Net 90 proc. visų elektroninių deklaracijų užpildo į eismo įvykį patekę lengvųjų automobilių vairuotojai.

Draudikai įspėja – maždaug pusė pateikiamų popierinių eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. „Gjensidige“ transporto draudimo žalų ekspertai dalijasi patirtimi, kokias klaidas dažniausiai padaro vairuotojai, pildydami deklaracijas.

Svarbiausios klaidos pildant elektroninę eismo įvykio deklaraciją

  1. Kuo detaliau aprašykite įvykio vietą. Nurodykite tikslų adresą arba kelių susikirtimą. Jei nelaimė įvyko užmiesčio kelyje, reikėtų pažymėti kelią ir jo kilometrų žymą. Kartais užmiestyje įvykiai vyksta prie kitų objektų, kelių susikirtimų, tiltų, kelio ženklų, galima nurodyti ir šiuos objektus, kaip orientyrus, nustatant įvykio vietą. Taip pat svarbu tiksliai užfiksuoti įvykio datą ir laiką.
  2. Nepraleiskite aplinkybių skilties. Elektroninės deklaracijos centre esanti dvyliktoji jos dalis „Aplinkybės“ yra neretai praleidžiama. Svarbu žinoti, kad ji yra itin svarbi nustatant eismo nelaimės kaltininką. Ties žvaigždute pažymėtais langeliais svarbu išbraukti, kas netinkama. Kiti šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka. Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t.y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.
  3. Atidžiai ir vaizdžiai nubraižykite įvykio schemą. Tryliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje reikėtų nubraižyti schemą, joje nurodant kryptį, kaip eismo nelaimės metu vyko judėjimas, tiksliai nubrėžiant automobilių padėtis kelio atžvilgiu ir pažymint eismo juostas. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai susidūrimo vieta yra reikšminga nustatant vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį. Pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, kelių susikirtimuose arba kai eismo įvykis atsitinka vienam iš vairuotojų persirikiuojant arba kertant horizontalų kelio ženklinimą. Tryliktosios skilties langeliuose reikėtų nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent minimaliai, kad vėliau deklaracijoje neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.
  4. Parašu patvirtinkite, jeigu esate kaltas dėl eismo įvykio. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl eismo nelaimės, keturioliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje „Patvirtinu, kad esu atsakingas už padarytą žalą“ pasirašyti turėtų tik kaltininkas. Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – abiejų eismo įvykio dalyvių parašai, manant, kad tai yra parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę. Jei pasirašo abu eismo dalyviai, kaip atsakingi už padarytą žalą, tuomet gali būti pripažinta ir vertinama abipusė kaltė.
  5. Atidžiai įvertinkite deklaracijos vietą, kurioje pasirašote. Abiejų pusių parašams yra skirta penkioliktoji deklaracijos dalis „Vairuotojų parašai“. Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su pateikta informacija. Pasirašyti turi abu vairuotojai, nepriklausomai nuo kaltės dėl eismo įvykio.
  6. Jei dalyvavo daugiau negu du eismo įvykio dalyviai, užpildykite kelias deklaracijas. Kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais. Taip pat galite naudoti baltą popieriaus lapą, kuriame visi trys eismo įvykio dalyviai turi surašyti automobilių ir vairuotojų duomenis, aprašyti aplinkybes, įvykio laiką ir tikslią vietą.
  7. Jei nukentėjo kelio statinys, skambinkite 112. Kai eismo įvykyje nukenčia ne kita transporto priemonė, o kelio statinys, pavyzdžiui, šviesoforas, kelio atitvaras, kiemo įrenginiai, vartai, o sugadinto turto savininko ar jo atstovo nėra galimybės surasti, vairuotojas turėtų skambinti 112. Ši tarnyba operatyviai suras šio kelio statinio savininką, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Netiesa, kad sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Todėl reikėtų pačiam vairuotojui pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.
  8. Originalas – nukentėjusiajam, o kopija – kaltininkui. Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti deklaracijos originalą, o įvykio kaltininkas – jos kopiją. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipsis dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju, draudimo bendrovei pateiksite originalų, t.y. raiškesnį, pasirašytą dokumentą.
ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite