Dvaro daržinės likimas – vietos politikų rankose

FONDAS

Šilutės muziejus saugo 60 tūkst. eksponatų. Restauruotuose Hugo Šojaus dvaro rūmuose bus eksponuojami dvarų kultūrą reprezentuojantys daiktai, kurių yra apie 3000. Ekspozicija užims visas dvaro patalpas, išskyrus dvi keičiamų parodų sales pirmame aukšte ir freskų salę, kuri savaime yra dvaro kultūros eksponatas.

Privatizavimą atidėti?
„Senojo muziejaus pastato privatizavimą reikia atidėti keleriems metams, o teisingiau, nepradėti, kol nepajudės H. Šojaus dvaro daržinės statyba“, – „Pamariui“ sakė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė.
Ji priminė, kad medinė daržinė yra vienas iš dvaro statinių komplekso. Manoma, kad ji statyta 1893-1898 m. Tokio pastato, ryškiai atspindinčio Mažosios Lietuvos tradicinę medinę architektūrą, neišliko visoje Rytų Prūsijos teritorijoje. Deja, daržinės nebėra ir dvaro teritorijoje. Medinė daržinė, kurios stogas buvo klotas skiedromis, tik vėliau dengtas šiferiu, sugriuvo prieš ketverius metus, prieš pat Kalėdas. Daugelį metų ne tik laiko, bet ir žmonių niokotą medinę daržinę „parklupdė“ gausiai iškritęs sniegas.

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė

R. Šikšnienė tikina, kad muziejininkai daržinę būtų išsaugoję, jei ji būtų buvusi patikėta jiems. Daržinės stogui užlopyti prieš 25 metus būtų pakakę kelių šiferio lapų. Jau tada Savivaldybės vadovams tai sakyta, tačiau vietoj ūkiško sprendimo pasiūlyta daržinę nugriauti su buldozeriu… Technikos neprireikė. Į daržinę kelis kartus kibo ugnis, paskui – sniegas, nedori žmonės – taip pat. Ir dabar, kai beliko tik daržinės pamatai, žmonės vis dar randa ką pasiglemžti. Prieš keletą metų talkininkai išvalė daržinės griuvėsius, o istorinę vertę turintys medinių konstrukcijų fragmentai buvo perduoti saugoti muziejui.
Daržinė, kaip ir kiti dvaro komplekso pastatai, priklauso Šilutės r. savivaldybei. Buvo parengtas dvaro daržinės atstatymo projektas, tačiau jam įgyvendinti nesulaukta paramos iš ES fondų. Muziejaus direktorė rodo Savivaldybės administracijos parengtą leidinį apie Mažosios Lietuvos regioninį kultūros ir turizmo centrą, kuriame buvo numatoma daržinėje rengti žemės ūkio padargų ekspoziciją bei klojimo teatrą. Nepavyko.
Kur dėti eksponatus?
„Neįsivaizduoju, kur reikės padėti etnografinį rinkinį, kurį sudaro apie 5000 eksponatų: žemės ūkio padargai, įrankiai ir įvairiausi buities eksponatai. Jie dabar eksponuojami liaudies ekspozicijų salėje, fonduose, visa tai galima pamatyti lydint ekskursijų vadovams. Ypač populiarūs edukaciniai užsiėmimai, kuriuos mielai renkasi ne tik mūsų rajono mokyklos. Atvažiuoja iš Klaipėdos, Plungės, kitų miestų, nes ten tokių eksponatų nepamatysi. Garo mašiną kuliamajai sukti buvo galima pamatyti tik pas mus. Ją laikėme lauke, muziejaus kieme, todėl ilgapirščiai nurankiojo kai kurias detales. Reikia padėkoti Šilumos tinklų įmonei, kuri apsiėmė ją pasaugoti. Dabar yra tariamasi su viena Kauno įmone dėl garo mašinos restauravimo.
Dvarų kultūros eksponatus perkėlus į dvaro rūmus, senajame pastate galima būtų rengti tremties istorijos muziejų, miestiečio buities ekspoziciją, lankytojams paruoštumėme kieme esančias muziejaus saugyklų patalpas su žvejybos, žemės ūkio padargais tol, kol bus atstatyta daržinė prie H. Šojaus dvaro. Nepritarčiau minčiai šį pastatą privatizuoti. Jis turi būti panaudotas visuomenės reikmėms.
Restauruotose dvaro karvidėse, kuriose vėliau buvo garažai, numatoma įrengti restauravimo centrą, kuris turėtų uždirbti lėšų dvaro kompleksui išlaikyti, Mažosios Lietuvos spaudos raidos ekspoziciją su veikiančia iškiliosios spaudos spaustuve. Čia būtų galima susipažinti su krašto spaudos istorija Šilutėje. Žinome, kad Šilutėje yra buvusios net 5 spaustuvės.
Restauruotos arklidės (kur buvo sporto salė) pritaikytos konferencijoms ir bus perduotos VšĮ Šilutės turizmo informacijos centrui. Manyčiau, kad šios patalpos būtų tikusios žemės ūkio bei žvejybos eksponatams.

Daržinės maketas.

Tiesa, siūlyta žemės ūkio, žvejybos eksponatams pastatyti stogines ir eksponuoti dvaro kieme, tačiau tai nėra saugu. Tuo labiau kad Muziejų įstatymas numato, jog muziejus gali būti perkeliamas tik į geresnes muziejaus funkcijoms atlikti tinkamas patalpas.
Pirminiame restauruotų dvaro pastatų įsisavinimo plane buvo numatyta, kad žemės ūkio padargai, žvejybos įrankiai bus eksponuojami daržinėje“, – pasakojo R. Šikšnienė.
Parengtas maketas
Kaip galėtų atrodyti daržinė, galima pamatyti makete, kurį muziejui padovanojo Vilniaus dizaino kolegijos diplomantė, šilutiškė Renata Galinauskienė. Diplominiam darbui ji pasirinko vieną iš Šilutės dvaro komplekso statinių – daržinę.
Sukūrusi H. Šojaus etnografinio muziejaus interjero projektą planuojamame atstatyti unikalios architektūros pastate numatė vietą ne tik ekspozicijai, bet ir kilnojamai scenai, vietas žiūrovams, kavinukei.
*
Vakar Savivaldybės Tarybos posėdyje nutarta neišbraukti Šilutės muziejaus pastato (Lietuvininkų g. 36) iš privatizuojamų objektų sąrašo.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite