Devyniasdešimtmetė Jadvyga Bukauskienė

Sausio pabaigoje šilutiškė Jadvyga Bukauskienė atšventė 90–ąjį savo gimtadienį. Ta proga jubiliatę atvyko pasveikinti Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinė darbuotoja Oksana Kalitina.

90–metė šilutiškė Jadvyga Bukauskienė.

Duris atvėrusi šeimininkė visai nepriminė ilgaamžės – pasipuošusi, linksma ir besišypsanti ji kėlė pagarbą ir susižavėjimą. Nelengvi ir ilgi gyvenimo metai neprislėgė šios moters, besidžiaugiančios savo vaikais ir anūkais, pečių.

Žvelgiant į tolimą praeitį

J. Bukauskienė gimė Šilalės rajone, Gubrių kaime. Augo didelėje šeimoje – turėjo penkis  brolius ir vieną seserį. Tėvai buvo smulkūs žemvaldžiai, augino gyvulių, tad vaikams teko dirbti įvairius ūkio darbus. Jadvyga pasidžiaugė, kad jai buvo galimybių mokytis – ji baigė pradžios mokyklą, dar vakarinėje mokykloje pabaigė šeštą skyrių.

„Ypač sunkūs buvo karo metai. Trėmimai į Sibirą išdraskė šeimas, tėvus atskyrė nuo vaikų, brolius nuo brolių. Vieni išėjo į mišką, kitus paėmė į kariuomenę. Naktimis durys neužsidarydavo, ant stalo reikėdavo padėti maisto tai vieniems, tai kitiems. Mano brolis dirbo Švėkšnos malūne. Ir mane ten parsivežė. Tvarkydavau namus, virdavau valgyti, – pasakojo jubiliatė. – Pasitaikius progai, persikėliau į miestelį. Švėkšnoje sekėsi, dirbau kavinėje, pripratau prie šeimininko, tos įstaigos direktoriaus. Kai vėliau jis buvo paskirtas dirbti Priekulės viešojo maitinimo įmonės direktoriumi, ir mane pasiėmė kartu“, – dalijosi prisiminimais Jadvyga.

Sutiko būsimą vyrą

„Mano būsimas vyras Juozas buvo geras mano brolio draugas. Jo šeima gyveno gretimame kaime už penkių kilometrų. Juozo šeimą ištrėmė į Sibirą, o jo tuo metu nebuvo namuose, tad jis liko. Kurį laiką glaudėsi pas mano brolį malūne, ten ir dirbo kurį laiką. Buvo baigęs buhalterių mokyklą, tad kai abu nuvažiavome į Vilnių, į kursus, vėl susitikome ir pradėjome artimiau bendrauti. Priekulėje apsigyvenome kartu. Juozas dirbo Pramonės kombinate vyriausiuoju buhalteriu, aš – restorano vedėja. Vėliau mums abiem atsiliepė tai, kad vyro šeima buvo išvežta į Sibirą. Praradus darbus teko vykti laimės ieškoti kitur“, – pasakojo 90–metė.

Apsistojo Šilutėje

Šilutėje pasiliko visam liukui. Susirado mažą butelį, kai sūneliui buvo ketveri metukai, ir jau laukėsi dukrytės. Vyras Juozas daugiau kaip trisdešimt metų dirbo Kelių valdyboje meistru. Iš pradžių Jadvyga niekur nedirbo, augino vaikus, darbavosi sode. Vėliau triūsė Dujų ūkyje, draudime. Šeimas sukūrę vaikai taip pat įsikūrė Šilutėje, gaila, kad sūnus jau iškeliavęs Anapilin.

Šiandien Jadvyga džiaugiasi keturiais anūkais ir keturiais proanūkiais. Kalbėdama apie save, jubiliatė papasakojo, kad visą gyvenimą mėgo siuvinėti, megzti ir rankomis, ir mezgimo mašina, siūti, gaminti maistą. Net pati nustebino save prieš kelerius metus pradėjusi eiliuoti. „Taip norisi pasveikinti artimuosius sukaktuvių proga eilėmis… Aštuoniolika kartų buvau svočia vestuvėse (visą laiką piršliavo kartu su vyru). Giedojau bažnyčios ir Šilutės tremtinių chore. Vėliau šeimininkavau ir vestuvėse, ir laidotuvėse. Jaučiausi naudinga ir reikalinga“,  – pasakojo senjorė. Moteris paskaitė neįgaliai vyro sūnėno dukrai skirtas eiles.

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Jadvygą Bukauskienę sveikino iš dešinės) Socialinės paramos skyriaus vedėjas A. Šimelionis, socialinė darbuotoja Oksana Kalitina ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti