Derybos dėl Šilutės autobusų parko

Senosios autobusų stoties nebeliks, ji, kartu su nauju prekybos centru, turėtų atsirasti teritorijoje, kur dabar įsikūręs Šilutės autobusų parkas. Elektriniais autobusais praturtėjęs autobusų parkas persikeltų į Klaipėdos gatvę.

Dabartinė apgriuvusi Šilutės autobusų stotis – gerokai per didelė, ją brangu išlaikyti.

Dabartinė apgriuvusi Šilutės autobusų stotis – gerokai per didelė, ją brangu išlaikyti.

Kaip bus iš tikrųjų, lems derybos su dviejų prekybos centrų atstovais.
Apie planus iškeldinti iš pagrindinės miesto gatvės Šilutės autobusų parką ir kažką daryti su pamažu griūvančia autobusų stotimi, kalbama jau seniai. Su prekybos centrų atstovais vyko derybos ir jau galėjo atsirasti dar viena MAXIMA arba pradėtas statyti dabar dažnai minimas prekybos centras „Lidl“. Deja, dėl 2008 metais užėjusios krizės derybos nutrūko. Ekonomikai atkuntant, jos vėl atgijo.
„Žinau, kad vyksta derybos su dviem prekybos centrais. Kol kas jokios tikslesnės informacijos neturiu, bet labai laukiu, kad kažkoks sutarimas bus pasiektas. Dabartinė padėtis mums labai nepalanki, nes autobusų parke daug kas reikalauja remonto, o jo negalime pradėti nežinodami, ar pasiliksime čia, ar teks išsikraustyti“, – kalbėjo UAB Šilutės autobusų parko direktorius Artūras Stonkus.
Jis mano, kad iškraustyti autobusų parką iš dabartinės vietos būtų geras sprendimas. Jau ne viename mieste stambieji prekybos centrai pastatė naujas savo prekyvietes kartu su autobusų stotimis. Anot A. Stonkaus, tokia partneryste patenkinti visi. Jeigu taip atsitiktų Šilutėje, apie 1,5 ha plotas, kurį užima autobusų parkas, būtų panaudojamas racionaliau, miestas atrodytų gražiau be autobusų parką supančių tvorų. Pasak direktoriaus, jau svarstyta galimybė perkelti autobusų parką į savivaldybei priklausančią žemę, Klaipėdos gatvėje.

Šilutės autobusų parko direktoriaus Artūro Stonkaus teigimu, didžiuliame autobusų parke daug kas reikalauja remonto.

Šilutės autobusų parko direktoriaus Artūro Stonkaus teigimu, didžiuliame autobusų parke daug kas reikalauja remonto.

Naujam autobusų parkui tokios didelės teritorijos, kokia turima dabar, nereikėtų, užtektų ir hektaro. Išsispręstų ir autobusų stoties bėdos. Dabartinę apie 800 kv. metrų ploto stotį sunku išlaikyti. Šilutei reikėtų mažesnės, kokių 200 kvadratų ploto laukimo salės, o tokia galėtų atsirasti kartu su prekybos centru dabartinėje autobusų parko teritorijoje. Beje, čia liktų vietos ir erdviai automobilių stovėjimo aikštelei. Tiesa, reikėtų pasukti galvą, ką daryti su senąja autobusų stotimi. Bet gal ir ją kas nupirktų?
A. Stonkus užsiminė ir apie naujus autobusus. Paaiškėjo, kad iki 2020 metų Šilutėje bus vienas didelis arba keli mažesni elektriniai autobusai. Jis papasakojo, kad su ES struktūrinių fondų parama atsirado galimybė įsigyti ekologiškesnių autobusų. Įgyvendinant projektą buvo galima rinktis arba dujomis varomą, arba elektrinį transportą.
Įrengti naują dujų kolonėlę autobusams sudėtinga, todėl šilutiškiai pasirinko elektrinius autobusus. Gali pavykti įsigyti vieną didelį arba kelis mažus. Didelis elektrinis autobusas vienu akumuliatorių įkrovimu gali įveikti apie 400 km. Todėl jį būtų galima naudoti tolimesniems maršrutams, arba vienu įkrovimu važiuoti kelias dienas. Mažesnieji autobusai vienu įkrovimu gali įveikti apie 100 km, tad jie galėtų kursuoti po rajoną. Projektą numatyta įgyvendinti iki 2020 metų.

Vaidotas VILKAS

Dabartinio 1,5 hektaro plotą užimančio Šilutės autobusų parko vietoje galėtų atsirasti nauja autobusų stotis ir prekybos centras.

Dabartinio 1,5 hektaro plotą užimančio Šilutės autobusų parko vietoje galėtų atsirasti nauja autobusų stotis ir prekybos centras.

Hits: 102

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite