Dėl apžvalgos bokšto dar neapsisprendė

Šilutės rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Jie domėjosi Pakalnės ir Rusnaitės upių žiočių valymo, Kintų uosto valymo ir apžvalgos bokšto statymo reikalais.

Aplinkos ministras domėjosi Kintų uosto padėtimi.

Aplinkos ministras domėjosi Kintų uosto padėtimi.

Sugrįžę iš Rusnės svečiai savivaldybėje surengė spaudos konferenciją. Aplinkos ministras pastebėjo, kad mūsų kraštui trūksta valdžios dėmesio, nors jo potencialas esąs didžiulis. K. Trečioko nuomone, apžvalgos bokšto reikia – tai akivaizdu. Jis, kaip ir daugelis, mano, kad šį bokštą geriausiai būtų statyti ant Atmatos žiočių, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas, kai bus paskaičiuota, kokius darbus reikia atlikti ir kiek tai kainuos. Ministras teigė, kad šis bokštas turėtų tapti ypatingu traukos objektu, kuris neštų naudą vietos verslui, skatintų turizmą. Kalbėdamas apie upių vagų valymą, K. Trečiokas sakė, kad šioje srityje padėtis esanti sudėtinga. Lėšų esama, tačiau jų paskirtis tokia, kad upių gilinimui panaudoti negalima. Šioje srityje jis tikisi pagalbos iš kolegų Susisiekimo ministerijoje.
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis sakė, kad jeigu norime sustabdyti emigraciją, 2014-2020 metų Europos struktūrinių fondų paramą privalu nukreipti į regionus. „Nuo to, kiek gausime lėšų ir kaip jas panaudosime, priklauso, kaip žmonės gyvens ir ar norės išvažiuoti iš Lietuvos. Mano uždavinys, kad į Šilutę ateitų investicijos, nes per turizmą biudžetas gauna tiek pat lėšų, kiek iš žemės ūkio, tačiau turizmo sektoriuje sukuriama daugiau darbo vietų“, – sakė K. Komskis.
Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis pasidžiaugė, kad siekis pastatyti apžvalgos bokštą sulaukė tokio dėmesio. Pasak jo, šiuo metu Šilutė turi vieną svarbų turistų traukos centrą – renovuotą Ventės rago ornitologijos stotį. Tinkamai įrengtas apžvalgos bokštas taptų antru tokiu traukos centru. V. Pavilonis siūlė bokšto vietai pasirinkti Atmatos žiotis ir teigė, kad jo pastatymas atneštų nemažai naudos kaimo turizmo sodyboms ir turizmo verslui. Po spaudos konferencijos surengta išvyka į Kintus, kur K. Trečiokas domėjosi įplaukimo į Kintų uostą sąlygomis.

Vaidotas VILKAS

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis bei Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis spaudos konferencijos metu kalbėjo apie apžvalgos bokšto statybą Rusnės saloje.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis bei Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis spaudos konferencijos metu kalbėjo apie apžvalgos bokšto statybą Rusnės saloje.

Hits: 56

Vienas komentaras

  • Ponas Bynas

    Susidaro vaizdas, kad to bokšto reikia tik TT ketveriukei. Kokios naudos jis duotų Šilutės rajono žmonėms ??? Bus kaip su Pakalnės ar Kintų prieplaukomis: norėjot betono – prašom!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite