Degučių užtvanką bandys sutvarkyti iki Porciunkulės

Prie pernai paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis ištuštėjusio Degučių tvenkinio vyksta intensyvūs darbai. UAB „Šilutės polderiai“ darbuotojai tvarko užtvanką. Darbus reikia pabaigti iki metų pabaigos, tačiau tikimasi suspėti iki pirmojo rugpjūčio savaitgalio, kai degutiškiai susirenka į tradicinę savo kaimo šventę – Porciunkulės atlaidus.

UAB „Šilutės polderiai“ darbininkai sutvarkys ne tik užtvanką, bet ir krantines.

 

Pernai, paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis, Degučių tvenkinio gelžbetoninės šachtos sienoje atsivėrus plyšiams, iš jo į Mirglono upelį ėmė veržtis vanduo. Per porą dienų tvenkinys praktiškai ištuštėjo. 1976 m. pastatyta Degučių užtvanka niekada nebuvo kapitaliai remontuota, tačiau po avarijos padėtis keičiasi ir sutvarkytas tvenkinys atrodys gražiau, negu kada nors anksčiau. „Jeigu ne ta nelaimė, kažin ar per artimiausius dešimt metų kas nors čia būtų tvarkoma. Šilutės rajone turime 8 tvenkinius, tačiau iki šiol buvo sutvarkytas tik Ramučių. Degučių tvenkinio remontui per du kartus skirta apie 800 tūkst. Lt ir bus sutvarkyti ne tik užtvankos įrenginiai, bet ir aplinka“, – sakė Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis. Po nelaimės 150 tūkst. litų iš valstybės rezervo skirta nusekusio tvenkinio dugnui išvalyti, o vėliau iš Žemės ūkio ministerijos gauta dar 650 tūkst. Lt tvenkinio remonto darbams. Juos atlieka ta pati įmonė, kurios darbuotojai pirmieji atvyko pernai įvykus avarijai – UAB „Šilutės polderiai“. Projektą parengė UAB „Šilutės hidroprojektas“
Statybos darbų vadovas Virginijus Kunickas sakė, kad remontuojant užtvanką visas vandens lygio reguliavimo mechanizmas dengiamas nauju betono sluoksniu, kuriame įmūryta dviguba armatūra. Tai ir buvo silpniausia užtvankos vieta. Vandeniui atsparaus betono sluoksnio storis – apie 15 cm. Siekiant sustiprinti konstrukciją, šis vandeniui atsparus betonas sutankinamas specialiu vibratoriumi. Statybininkams teko paieškoti paties, 4,5 cm skersmens, mechanizmo antgalio, nes tarpas tarp armatūros sluoksnių tėra tik 6 cm. Sudėtinga buvo į remonto vietą atgabenti betono mišinį, kurio vienu kartu sunaudojama apie 2,5 kubinio metro. Iš pradžių manyta, kad betoną pavyks įkelti kranu ar atvesti specialiomis žarnomis, tačiau labiausiai pasiteisino vikšrinis ekskavatorius, kuriam privažiavus betonas latakais pilamas tiesiai iš kaušo.

UAB „Šilutės polderiai“ statybos darbų vadovas Virginijus Kunickas tikisi, kad darbus pavyks užbaigti iki Degučių kaimo šventės, rugpjūčio 2 d.

„Svarbiausia kokybiškai suremontuoti pačią užtvanką, kartu sutvarkysime ir aplinką. Degučiuose atsiras naujas nedidukas smėlėtas paplūdimys, išvalytą nuo krūmynų ir kelmų salą su pakrante sujungs pontoninis lieptelis. Darbus užbaigti numatyta iki gruodžio pabaigos, tačiau mes pasistengsime suspėti iki rugpjūčio mėnesio, nes Degučių bendruomenė labai norėtų, kad užtvanka būtų sutvarkyta iki Porciunkulės, kuri šiemet minima rugpjūčio 2 dieną, o tada vyksta tradicinė šio kaimo šventė“, – aiškino V. Kunickas.
Sutvarkius užtvankos mechanizmą, nedidukas Mirglono upelis vėl pripildys tvenkinį vandeniu. Giliausioje vietoje gylis sieks 4 metrus. Tvarkomos krantinės. Labiausiai suirusios plokštės betonuojamos iš naujo. Nemažai rūpesčių kelia ant plokščių augančios ir jas šaknimis pamažu ardančios žolės. Pasak V. Kunicko, jas labai sunku išnaikinti. Ką bedarysi, žiūrėk, ir vėl išauga.
Tuo, kas dabar vyksta Degučiuose, negali atsidžiaugti Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas. „Dabar viską sutvarkys, netgi paplūdimį su smėliuku turėsime, o anksčiau buvo vieni šabakštynai. Ta pernykštė bėda ir naudos atnešė. Nežinau, kada kas būtų čia tvarkęs“, – kalbėjo seniūnas. Jis negailėjo gerų žodžių rajono ir Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vadovams, kurie įdėjo daug pastangų, kad būtų pradėti tvenkinio tvarkymo darbai. Pasak seniūno, po avarijos padėtis atrodė beviltiška ir niekas negalėjo pasakyti, kada ir iš kur pavyks gauti lėšų remontui.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite