Daugiau Šilutės rajono gyventojų balsavo už Gitaną Nausėdą

Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę Ingrida Šimonytė, pelniusi 31,21 proc. rinkėjų balsų ir Gitanas Nausėda, gavęs 30,94 proc. balsų.

Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda džiaugiasi patekęs į antrąjį turą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Sekmadienį įvykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose aktyviausiai rinkimų teise pasinaudojo rinkėjos moterys (57,7 proc. balsavusiųjų). Aktyviausiai balsavime dalyvavo 55– 64 metų rinkėjai. Tokią statistiką pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Praėjo sklandžiai
Pirmadienį VRK pirmininkė kalbėjo, kad Prezidento rinkimų pirmasis turas ir referendumai vyko sklandžiai, politinė kultūra auga: „Bendrai vertinant situacija yra gera. Lyginant su savivaldybių tarybų rinkimais ar ankstesniais rinkimais, matome, kad politinė kultūra auga, bręstame, solidėjame ir įstatymų laikomės tvirtai“.

Pasak jos, rinkimai vyko labai sklandžiai, VRK gavo tik pranešimų dėl galimo agitacijos draudimo pažeidimų. Anot L. Matjošaitytės, buvo ir įdomesnių pranešimų, pavyzdžiui, norėta balsuoti su įgaliojimu, elektroniniu paštu, internetu. „Tokios galimybės nėra numatyta įstatymuose“, – sakė ji. VRK, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, galutinius rinkimų rezultatus tvirtins ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o galutiniai referendumų rezultatai skelbiami per 4 dienas po įvykusių referendumų.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kas paaiškėjo?
Referendumo įstatymas numato, kad referendumui teikiamas Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu tik tuo atveju, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. O referendumui dėl Konstitucijos 55-ojo straipsnio pakeitimo teikiamas klausimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Taigi, suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad pilietybės išsaugojimo referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įvyko, tačiau sulaukė per mažai rinkėjų palaikymo. Jame balsavo 52,78 proc. rinkėjų. Kitas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko, kadangi jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių – 47,45 proc. rinkėjų.

Pagal Respublikos prezidento rinkimų įstatymą, jeigu pirmą kartą balsuojant Respublikos prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, sekmadienį, teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos prezidentus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.
Pakartotinio balsavimo datą VRK skelbia kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais ne vėliau kaip per 7 dienas po balsavimo dienos. Per pakartotinį balsavimą išrinktu šalies prezidentu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Antrasis turas – įtemptesnis?
Pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui, Laura Matjošaitytė sakė, kad tai, jog ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė pirmajame rinkimų ture surinko labai panašų skaičių balsų, reiškia, kad antrasis prezidento rinkimų turas bus dar labiau įtemptas: „Antrasis turas vyks po dviejų savaičių – gegužės 26 d. kartu su rinkimais į Europos Parlamentą. Ta kova bus turbūt dar įnirtingesnė, galbūt dar aršesnė. Tas skirtumas, kuris skiria pirmos ir antros vietos laimėtojus, yra minimalus ir, matyt, bus įdomu ateinančias dvi savaites“, – „Žinių radijui“ sakė VRK pirmininkė.

Gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimuose turėjo teisę balsuoti 2 479 027 rinkėjai. Rinkimuose dalyvavo 1 409 273 rinkėjai (56,85 proc.). Rinkėjai buvo aktyvesni nei 2014 m. Respublikos prezidento rinkimuose: 2014 m. rinkėjų aktyvumas buvo 52,23 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 333 666 rinkėjai). Šiais metais 4,62 proc. didesnis rinkėjų aktyvumas negu prieš penkerius metus Respublikos prezidento rinkimuose.

Ji sakė, kad viliasi, jog nesusiklostys tokia situacija, kad, pirmajame rinkimų ture labai panašų skaičių balsų surinkę kandidatai, antrajame jų surinks po lygiai. „Tikimės, kad taip nenutiks. Tai būtų mums didelis galvos skausmas – spręstume tai, nes yra sprendimų būdų. Bet kol kas tikimės, kad nebus taip, ir atsiras balsų skaičius, kuris skirs pirmąjį kandidatą nuo antrojo, ir galėsime vieną iš jų paskelbti išrinktu Respublikos Prezidentu“, – sakė L. Matjošaitytė.

Kaip balsavo Šilutės rajone?
Šilutės rajono rinkėjų sąrašuose – 35,5 tūkst. rinkėjų, iš kurių tik šiek tiek daugiau nei 18 tūkst. dalyvavo rinkimuose. VRK duomenimis, daugiau šilutiškių palaiko G. Nausėdą, už jį balsavo 36,12 proc. rinkėjų. Nuo lyderio beveik 13 proc. atsiliko I. Šimonytė, gavusi 23,55 proc. rinkėjų balsų. S. Skvernelis trečias liko ir Šilutės rajone (26,87 proc. rinkėjų palaikymo). Iš Šilutės rajono savivaldybėje esančių 37 rinkimų apylinkių, už A. Juozaitį balsavo 4,29 proc., už M. Puidoką – 3,42 proc., už V. P. Andriukaitį balsavo 3,19 proc. rinkėjų, N. Puteikis surinko 0,88 proc. rinkėjų balsų, V. Mazuronis – 0,50 proc., o mažiausiai Šilutės rajone balsavusių rinkėjų balsų sulaukė V. Tomaševskis (0,29 proc.).
Užfiksuota, kad Šilutės rajone apie 2000 rinkėjų nedalyvavo referendumuose. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, tai yra, pilietybės išsaugojimo referendume dalyvavo kiek daugiau nei 17 032 rinkėjų, o dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo – 16 004 rinkėjų.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite