Daugiabutyje laikote šunį, kuris garsiai loja – jums grės bauda

Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose. 

Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.„

Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“.

Taip pat įstatyme siūloma įrašyti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliamas triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“.

„Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, – sako Seimo narys P. Čimbaras.

Administracinių nusižengimų kodekse jis siūlo numatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 50 eurų iki 300 eurų.

„Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du kodekso straipsnius. Todėl siūloma išbraukti straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, o kitame kodekso straipsnyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą“, – sako P. Čimbaras.

Jo teigimu, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.

Šiuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.

Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintoje higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

„Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite