DAROM ir EINAM! Balandžio 22-ąją su tokiu šūkiu pasitinka akcija „Darom“ ir „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos

2017 metai ypatingi – balandžio 22 d. vyks dešimtoji nacionalinė DAROM akcija ir tą pačią dieną organizuojamos pirmosios „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos Vilniuje.

Masinio ėjimo varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė Vlada Musvydaitė.
Roko Lukoševičiaus nuotr.

Kuo panašios šios iniciatyvos?
Abiejų metu bus renkamos atliekos! Vlada Musvydaitė, varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė, save dar vadina ir Verkių DAROM ambasadore, kadangi šiais metais masinio ėjimo varžybos bus organizuojamos Verkių regioniniame parke, kur dalyviai renginyje įveiks 15 000 žingsnių (apie 10,5 km), o eidami pamatę šiukšlę ją pakels. Ji teigia, jog kultūringas žmogus niekada nepaliks šiukšlių, o pamatęs – nesigėdys pasilenkti ir pakelti. Kiekvienais metais prieš ir po masinio ėjimo varžybų išvežama priekaba surinktų atliekų.
Plačiau apie „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybas
Dalyvauti „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybose gali visi norintys – jos nemokamos ir neturi amžiaus cenzo. Svarbiausia – nusiteikimas ir gera nuotaika! Renginio tikslas – nueiti 15 000 žingsnių, kuriuos skatinama įveikti kasdien. Trasa bus suskirstyta į keturias atkarpas: 5000, 10000, 14 000 ir 15 000 žingsnių. 5000 zonoje šeimos galės palikti vaikus, kurių ten lauks Lietuvos moterų regbio–7 rinktinė, pasiruošusi užsiimti su mažaisiais – žaisti žaidimus bei mokyti regbio pradmenų.
Specialiai šiam renginiui jau sukurta žingsnių skaičiavimo programėlė #walk15. Joje rasite trasos Verkių regioninio parko žemėlapį, kuriame sužymėti įdomūs ir svarbūs trasos objektai. Šioje programėlėje taip pat rasite dar keturių „Proenzi ArthroStop“ ėjimo varžybų trasas Vilniuje, Druskininkuose, Nidoje bei Kaune. Dalyviams taip pat bus dalinami popieriniai trasos žemėlapiai.
Kodėl verta DARYTI ir EITI?
„Kai praleidi laiką gamtoje, sužinai, kaip juda varlės, kada skleidžiasi gėlės, išgirsti genio kalenimą ir supranti, jog tai iš tiesų svarbu“, – teigia V. Musvydaitė. Ji savo organizuojamomis „Proenzi ArthroStop“ ėjimo varžybomis nori paskatinti žmones įsiklausyti į gamtą, susilieti su ja, taip pat produktyviai praleisti laiką su savo šeima ir kartu susitvarkyti aplinką.
„Žodis DAROM – ne mados reikalas! – tiki V. Musvydaitė. – Daryti reikia kasdien, savo artimoje aplinkoje, kaip ir vaikščioti. Sudėjus šiuos du dalykus, gauname šviesesnę ir gražesnę Lietuvą!“
Todėl balandžio 22 dieną DAROM ir EINAM!
Daugiau informacijos apie „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybas – http://ejimovarzybos.lt/.

Šiais metais DAROM akcija vyks balandžio 22 dieną, 10 valandą oficialiuose DAROM taškuose, esančiuose visoje Lietuvoje. DAROM taškų ieškokite savivaldybių internetiniuose puslapiuose arba http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html. Būtent iš šių taškų bus išvežami raudoni DAROM maišai į sąvartynus akcijai pasibaigus.
Norintys prisidėti prie akcijos DAROM 2017 organizavimo: tapti DAROM regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, rašykite el. paštu hr@mesdarom.lt.
Visuose didžiuosiuose prekybos centruose jau galite įsigyti DAROM šiukšlių maišų. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų.
Sekite naujienas Mes Darom Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

DAROM ir GAMTA TAU PADĖKOS!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia