DAROM ir EINAM! Balandžio 22-ąją su tokiu šūkiu pasitinka akcija „Darom“ ir „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos

2017 metai ypatingi – balandžio 22 d. vyks dešimtoji nacionalinė DAROM akcija ir tą pačią dieną organizuojamos pirmosios „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos Vilniuje.

Masinio ėjimo varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė Vlada Musvydaitė.
Roko Lukoševičiaus nuotr.

Kuo panašios šios iniciatyvos?
Abiejų metu bus renkamos atliekos! Vlada Musvydaitė, varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė, save dar vadina ir Verkių DAROM ambasadore, kadangi šiais metais masinio ėjimo varžybos bus organizuojamos Verkių regioniniame parke, kur dalyviai renginyje įveiks 15 000 žingsnių (apie 10,5 km), o eidami pamatę šiukšlę ją pakels. Ji teigia, jog kultūringas žmogus niekada nepaliks šiukšlių, o pamatęs – nesigėdys pasilenkti ir pakelti. Kiekvienais metais prieš ir po masinio ėjimo varžybų išvežama priekaba surinktų atliekų.
Plačiau apie „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybas
Dalyvauti „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybose gali visi norintys – jos nemokamos ir neturi amžiaus cenzo. Svarbiausia – nusiteikimas ir gera nuotaika! Renginio tikslas – nueiti 15 000 žingsnių, kuriuos skatinama įveikti kasdien. Trasa bus suskirstyta į keturias atkarpas: 5000, 10000, 14 000 ir 15 000 žingsnių. 5000 zonoje šeimos galės palikti vaikus, kurių ten lauks Lietuvos moterų regbio–7 rinktinė, pasiruošusi užsiimti su mažaisiais – žaisti žaidimus bei mokyti regbio pradmenų.
Specialiai šiam renginiui jau sukurta žingsnių skaičiavimo programėlė #walk15. Joje rasite trasos Verkių regioninio parko žemėlapį, kuriame sužymėti įdomūs ir svarbūs trasos objektai. Šioje programėlėje taip pat rasite dar keturių „Proenzi ArthroStop“ ėjimo varžybų trasas Vilniuje, Druskininkuose, Nidoje bei Kaune. Dalyviams taip pat bus dalinami popieriniai trasos žemėlapiai.
Kodėl verta DARYTI ir EITI?
„Kai praleidi laiką gamtoje, sužinai, kaip juda varlės, kada skleidžiasi gėlės, išgirsti genio kalenimą ir supranti, jog tai iš tiesų svarbu“, – teigia V. Musvydaitė. Ji savo organizuojamomis „Proenzi ArthroStop“ ėjimo varžybomis nori paskatinti žmones įsiklausyti į gamtą, susilieti su ja, taip pat produktyviai praleisti laiką su savo šeima ir kartu susitvarkyti aplinką.
„Žodis DAROM – ne mados reikalas! – tiki V. Musvydaitė. – Daryti reikia kasdien, savo artimoje aplinkoje, kaip ir vaikščioti. Sudėjus šiuos du dalykus, gauname šviesesnę ir gražesnę Lietuvą!“
Todėl balandžio 22 dieną DAROM ir EINAM!
Daugiau informacijos apie „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybas – http://ejimovarzybos.lt/.

Šiais metais DAROM akcija vyks balandžio 22 dieną, 10 valandą oficialiuose DAROM taškuose, esančiuose visoje Lietuvoje. DAROM taškų ieškokite savivaldybių internetiniuose puslapiuose arba http://mesdarom.lt/darom-2017/tvarkymo-taskai.html. Būtent iš šių taškų bus išvežami raudoni DAROM maišai į sąvartynus akcijai pasibaigus.
Norintys prisidėti prie akcijos DAROM 2017 organizavimo: tapti DAROM regionų ar miestų koordinatoriais, patruliais ar draugais-rėmėjais, rašykite el. paštu hr@mesdarom.lt.
Visuose didžiuosiuose prekybos centruose jau galite įsigyti DAROM šiukšlių maišų. Pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie DAROM organizacijos iniciatyvų.
Sekite naujienas Mes Darom Facebook puslapyje, o visą reikalingą informaciją rasite www.mesdarom.lt.

DAROM ir GAMTA TAU PADĖKOS!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti