Dabar kaimo paštininkai – mobilūs ir išmanūs

Kai kaimuose pasklido žinia, kad nebelieka ilgus metus gyvavusių pašto skyrių, kurie buvo konkrečiame pastate, ten dirbo konkretūs, daugeliui vietos žmonių pažįstami paštininkai, buvo kilęs nemenkas pasipiktinimas. Kaip mes be pašto!?

Šilutės pašto mobilioji paštininkė Jūratė Navardauskienė aptarnauja Saugų seniūnijos kaimus.

Kas tas mobilusis paštininkas?
Lietuvos pašto aiškinimai įvairiose žiniasklaidos priemonėse apie mobiliuosius paštininkus retam kaimo žmogui (ir ne tik jam) buvo suprantamas, nelabai įtikėtinas reiškinys. Praėjo pusmetis, kai kaimo paštų skyrių funkcijas perėmė mobilieji paštininkai. Įdomu, kaip jiems sekasi? Ar įgyvendinta idėja, kad nebe gyventojas eina į paštą, o paštas, t. y. automobiliu važiuotas paštininkas, atvyksta pas žmogų, kad ir gyvenantį atokiausiame vienkiemyje?
Taip jau sutapo, kad iš Lietuvos pašto centrinės būstinės Vilniuje „Pamariui“ atskriejo pasiūlymas pasirinktą dieną su vienu iš mobiliųjų paštininkų vykti kartu ir parengti apie tai reportažą. Mūsų atsakymas buvo: „Žinoma, kad norime akivaizdžiai pamatyti, kaip veikia tas išreklamuotasis mobilusis paštininkas“. Bendrakeleive sutiko pabūti Šilutės pašto mobilioji paštininkė Jūratė Navardauskienė, kuri aptarnauja Saugų seniūnijos kaimus: Žemaitkiemį, Kukorus, Alką, Vilkyčius, Sakūtėlius, Grumblius ir dar daug kitų.

Antradienį apie 10 val. mobilioji paštininkė jau yra pasiruošusi sėsti į savo pašto karietą, t. y. mobilumo šiam darbui suteikiantį automobilį „Lancia Duster“, ir pajudame kasdieniu Jūratės maršrutu Saugų link. Bendrakeleiviui ant priekinės sėdynės vietos nėra – ten dėžė su šios dienos spaudos leidiniais ir siuntomis. Arčiausiai vairuotojos – planšetinis kompiuteris, kuriame surašytos šios dienos užduotys, adresai, kur šiandien privalu nuvykti ir įteikti siuntas, pas ką reikia užsukti ir paimti laišką ar siuntą, o kur tik įmesti į pašto dėžutę laikraštį.

Pašto dėžutė pagaminta iš senos duoninės…

Sukame iš kelio Šilutė – Klaipėda į Žemaitkiemį. Jūratė vairuoja į pirmąjį kiemą, žvitriai iššoka iš automobilio ir į pašto dėžutę įdeda šių gyventojų prenumeruojamą leidinį. Lyg kokia profesionalė atstumia savo „pusdžipį“ atgal į plentą ir sukame į kitą kiemą. Lyg tarp kitko tarsteli: „Gerai, kad mėgstu vairuoti…“ Vėl šoka lauk iš mašinos ir žingsniuoja prie tik jai vienai žinomos pašto dėžutės, į kurią įkiša laikraštį. Penktame ar šeštame kieme paštininkės jau laukia dvi moterys. „Čia dažnai gauna siuntų, tad, jei pamato mano mašiną, visada išeina į kiemą siuntinio pasiimti“. Vienas paketas registruotas, kitas – ne. Už registruotąjį gavėja pasirašo, padėkoja ir vėl į kelią.

Privalu turėti pašto dėžutę
Smalsauju, ar jau teko visus aptarnaujamos zonos gyventojus aplankyti. Išgirstu, kad beveik visus. Žinoma, ne kasdien, bet kai būna sąskaitos už šiukšles, tenka užsukti į kiekvieną sodybą ar daugiabučio kiemą. Tiesa, paštininkė pastebi, kad problemų būna, jei kuris žmogus neturi pašto dėžutės. Kur palikti laišką? Kai kas sako: „Palik prie durų. Rasime…“ O jeigu vėjas nuneš, laiškas su sąskaita už paslaugas gali pradingti. Paslaugos teikėjas pradės ieškoti nesumokėto mokesčio, gyventojas liks nepatenkintas, kad sąskaitos negavo.

Lietuvos paštas anksčiau buvo įspėjęs, kad korespondenciją ir kitką paštininkai pristatys tik į tvarkingas pašto dėžutes. Dauguma žmonių tokias ir turi. Kai kas net labai originalias. Pavyzdžiui, šiam tikslui pritaikytą, perdažytą seną duoninę… Teko Jūratei mesti laikraščius ir į prie tvoros pritvirtintą užsukamą plastmasinį bidoną… Tik kartą užėjus škvalui, kol tą „korespondencinį bidoną“ atsuko, laikraštį lietus kiaurai permerkė…

Kol dulkėtu ir baisiai duobėtu žvyrkeliu riedame iš Kukorų į Saugas, mano bendrakeleivė spėja paporinti, kad mobilusis paštininkas ne tik ką nors atveža pagal adresą. Bet kuris gyventojas telefonu 8 700 55 400 gali iškviesti paštininką norėdamas sumokėti kokį nors mokestį už paslaugas, išsiųsti siuntą, užsiprenumeruoti laikraštį ar žurnalą. Net kai kurių prekių galima gauti pas mobilųjį paštininką. Pavyzdžiui, muilo, šampūno, visokių kitų būtiniausių buities reikmenų, o pavasarį, anot Jūratės, populiariausia prekė buvo agroplėvelės paketai.

Tądien Jūratei darbas ėjosi kaip iš pypkės, niekur nepasitaikė jokių trikdžių. Susidarė įspūdis, kad viskas jai čia pažįstama, viskas suprantama, niekas neerzina… Didžioji pagalbininkė planšetė imama į rankas prieš pajudant iš kiemo. Saugų daugiabučių kvartale paštininkė mane palieka vieną ir nuskuba su pluoštu korespondencijos. „Taip bus greičiau…“ – tarsteli trinkteldama mašinos dureles.

Pusvalandis pašte
Tik jai nuėjus, ima skambėti kažkoks varpelis. Suprantu, kad tai Jūratės žadintuvas, rodantis, kad už 15 min. laukia pusvalandžio sustojimas Saugose, buvusioje pašto patalpoje seniūnijos pastate. Paštas atrakinamas 11.30 val. Patalpa beveik tuščia, bet po kelių minučių užsuka su reikalais dvi ponios, o jas aptarnavus, duris praveria klebonas Aloyzas Žygaitis. Pasilabinęs praneša turintis siuntą broliui į Airiją. Čia pat siunta pakuojama, užklijuojama firmine Lietuvos pašto juostele, įregistruojama, apmokama ir dedama į mobiliosios paštininkės dėžę.

Pusvalandį (nuo 11.30 val.) mobilioji paštininkė klientų laukia buvusiame Saugų pašte.

„Šį pusvalandį galiu skirti siuntoms, laikraščiams į tolimesnius kaimus susidėlioti, nes lankytojų nedaug beužeina“, – sako Jūratė. Atsisveikinu, linkėdamas gero kelio, mat jai dar teks kelias valandas važinėtis po likusius aptarnaujamos zonos kaimus, labintis su mobiliojo paštininko laukiančiais klientais, palodyti kai kurių sodybų šunis. Kažin kodėl jie stipriausiai aploja būtent paštininkus? Į šį klausimą mobilioji paštininkė Jūratė Navardauskienė atsakymo taip pat neturi.

Gal todėl, kad senovėje raitieji paštininkai apie atvykimą pranešdavo garsiai trimituodami, o šiandien šauklio misijos imasi kaimo kudliai…

Sėkmingas projektas
Ar davė laukiamos naudos mobilieji paštininkai? To paklausta Lietuvos pašto atstovė Monika Pivoraitė atsako: „Vienareikšmiškai, mobiliuosius paštininkus galima vadinti vienu sėkmingiausių Lietuvos pašto projektų. Visų pirma, tai leidžia klientams paslaugas teikti žymiai kokybiškiau ir efektyviau. Mobilusis paštininkas – tai tarsi paštas į namus. Išsikvietus paštininką, visos įprastos pašto paslaugos suteikiamos namuose: nesvarbu, ar tai mokesčių apmokėjimas, ar siuntos pristatymas.

Mobilieji paštininkai vyksta pas atokiausių vietovių gyventojus, tad jų apsilankymas itin patogus tiems, kuriems kelionė iki pašto gali tapti iššūkiu, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonėms. Kitas labai svarbus sėkmės aspektas – tai pagerėjusios paštininkų darbo sąlygos: jie dirba moderniai, užsakymus priima planšetėse, su savimi vežiojasi nešiojamus čekių spausdintuvus, tad neliko rankinio popierių pildymo ir visi procesai vyksta greičiau, po apylinkes važinėja naujais tarnybiniais automobiliais, kilo ir atlyginimai. Mobiliojo paštininko projektas visapusiškai naudingas tiek klientams, tiek Lietuvos paštui.“

Pusdienis, praleistas kartu su viena iš daugiau kaip 400 Lietuvoje dirbančių mobiliųjų paštininkų, tik patvirtina Lietuvos pašto atstovės žodžius.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite