Bus didinamos stipendijos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kurioje rengiami būsimi Lietuvos kariuomenės karininkai, siekia kariūnams sudaryti geriausias ugdymo ir tarnybos sąlygas. Todėl įvertinus kariūnų atliekamą tarnybą, jos ir kitų karių tarnybos apmokėjimo dydžius bei karininkų poreikį, gerinamos kariūnų tarnybos sąlygos padidinant mokamas stipendijas. Krašto apsaugos ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriame ir numatytas stipendijų kariūnams padidinimas.

Priklausomai nuo kariūno mokymosi rezultatų ir studijų kurso, stipendijos bus nuo 253 eurų iki 928 eurų, o didžiausia stipendija sieks 1100 eurų. Tokią stipendiją gaus ketvirtųjų studijų metų antro semestro ir penktųjų studijų metų gerai besimokantys kariūnai. Toks siūlymas teikiamas įvertinus kariūnų atliekamą tarnybą, jos ir kitų karių tarnybos apmokėjimo dydžius ir karininkų poreikį Lietuvos kariuomenei.

„Akademijos rengiamo karininko vaidmuo Lietuvos kariuomenėje yra ypač reikšmingas, nes būtent karininkai turi sugebėti vadovauti būriui, turėti praktinių vadovavimo įgūdžių, kad galėtų vesti užsiėmimus kariams. Kariūno tarnyba pagal savo esmę ir apimtį iš esmės prilygsta individualiam kariniam rengimui, vykdomam kariniame vienete, atliekant profesinę karo tarnybą, todėl manome, kad būtina peržiūrėti ir kariūnams mokamas stipendijas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot ministro, stipendijos dydžio pakeitimas atitiktų kariūnų tarnybos esmę, už tarnybą turi būti tinkamai atlyginama, o tai atitiktų kariams mokamų išmokų už tarnybą dydžius, skatintų karininko profesijos pasirinkimą. Kariūnai karo tarnybą atlieka mokydamiesi Lietuvos karo akademijoje arba kitoje užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka iki kol karys priimamas į profesinę karo tarnybą, išleidžiamas į atsargą.

Šiuo metu kariūnams mokama 3,7-6,5 bazinių socialinių išmokų (BSI) (apie 203-357 eurų) dydžio stipendijos. Konkretus mokamos stipendijos dydis priklauso nuo kariūno tarnybos vertinimo ir kurso, kuriame studijuoja kariūnas. Akademijoje studijuojantiems kariūnams paskutinį studijų semestrą, apsigynus bakalaurą, skiriama 20 BSI (1100 eurų) dydžio stipendija. Šis dydis yra lygus 80 procentų leitenanto (pirmasis karininko laipsnis, suteikiamas kariūnui baigus akademiją) pirmaisiais metais gaunamo atlyginimo dydžio.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką BŪTINA žinoti turintiems vaikų ir gyvenantiems užsienyje?

Gyvenimas užsienyje su vaikais gali būti įkvepiantis ir kartu iššūkių kupinas nuotykis. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams, kurie planuoja arba jau gyvena užsienyje, suprasti pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, norint užtikrinti šeimos gerovę. 1. Teisiniai reikalavimai ir dokumentacija Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti ir įgyvendinti visus teisinius reikalavimus, susijusius su gyvenimu užsienyje: Vizos ir leidimai. Priklausomai nuo šalies, gali prireikti įvairių vizų ar leidimų gyventi su šeima. Įsitikinkite, kad jūsų ir jūsų vaikų dokumentai yra tvarkingi ir

Gyventojai kviečiami įsitraukti į pašto ženklų kūrimą – tereikia pasiūlyti temą

Nors popierinių laiškų ir atvirlaiškių kasmet išsiunčiama vis mažiau, susidomėjimas pašto ženklais vis dar išlieka gana didelis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvos paštas primena, kad prisidėti prie šių ženklų kūrimo gali kiekvienas – tereikia pasiūlyti dėmesio vertą temą. O jeigu jai pritars pašto mokos ženklų leidybos komisija, tema bus įamžinta ir lietuviškame pašto ženkle. Pasak Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovės Aušrutės Varnienės, šiuo metu galima siūlyti temas 2025, 2026 ir 2027 metais pasirodysiantiems pašto ženklams. Tai padaryti galima iki

Pasaulinė motinos Žemės diena

Balandžio 22-ąją minėta Pasaulinė motinos Žemės diena. Ji pradėta minėti 1970 metais, o atliepiant į Jungtinių Tautų kreipimąsi Lietuvoje ji minima nuo 1992 metų. Kasmet civilizuotos pasaulio šalys ragina vienytis ir išreikšti rūpestį mūsų visų namais – Žeme ir Gamta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną atkreipė dėmesį į būtinybę vykdyti gamtotvarką, kad būtų išsaugotos nykstančios ir retos rūšys. Gamtotvarkos darbai saugomose teritorijose vykdomi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Gamtotvarka padeda išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, apima buveinių atkūrimą, invazinių rūšių

Dėl atraminės sienutės tvarkymo darbų Švėkšnoje

Kada Švėkšnoje sutvarkys išgriuvusią akmeninę sieną, matomą įvažiuojant į miesteliį nuo Saugų pusės? Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad geriausiu atveju darbai galėtų prasidėti Liepos mėnesį. Skelbiama, kad šiuo metu savivaldybės užsakymu yra rengiamas projektas „Bažnyčios g. pietų pusės lauko akmenų atraminės sienos Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., (Švėkšnos miestelio istorinės dalies u.k. 171112 vertingoji savybė) tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų projektas“. Projektas pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui. Jei šis projektui pritars, išduos tvarkybos darbų leidimą. Gavus

Taip pat skaitykite