Būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas…

FONDASŠilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka parengė programą „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Visus metus vyksta renginiai, kviečiama į parodas, knygų sutiktuves. Bibliotekininkai rugsėjo pradžioje pakvietė į dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijų Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ parodą bei naujo Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ leidinio K. Donelaičio „Metai“ pristatymą.

Nuotraukoje (iš kairės): Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, naująjį „Metų“ leidinį iliustravęs dailininkas Šarūnas Leonavičius, renginio vedėja – bibliotekos skaitytojų aptarnavimo vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė.

Susižavėjusiems paroda dailininkas Šarūnas Leonavičius atviravo, kad keletą iliustracijų K. Donelaičio „Metams“ buvo sukūręs dar studijų laikais. Prie K. Donelaičio sugrįžo ir iškėlė sau uždavinį pavaizduoti Donelaičio laikų būrų gyvenimą, neapsunkinti žiūrovų detalėmis, išsaugoti autentišką kūrinio nuotaiką.
Dailininkas prisipažino mėgstantis dirbti, kūrybai atsiduodamas visomis jėgomis. K. Donelaičio kūrinį, skaitytą ne vieną kartą, vėl skaitė visą, dalimis, kol taip susigyveno, kad, rodos, ir pats pradėjo kalbėti hegzametru.
Iliustracijas naujai knygai kūrė septynis mėnesius – kasdien po 10 valandų įtempto darbo. Vienu metu triūsdavo ne prie vienos, bet prie kelių iliustracijų. Kol džiūsta vieno tapomo darbo dažų sluoksnis, eidavo prie kito.
Dailininkas Š. Leonavičius nutapė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nespalvotus grafinius piešinius. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojamos siužetinės kompozicijos, deja, dėl vietos stokos – ne visos.
Vienas iš dažniausiai dailininkui užduodamų klausimų nuskambėjo ir šios parodos atidaryme. Dailininkas atvėrė paslapties šydą, kodėl jo darbuose vyrauja pilkai melsvos spalvos: „Juk būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas“.
Kitas dalykas, paakinęs rinktis tokį spalvinį sprendimą, buvo spauda, kuri vis dar sunkiai įstengia perteikti kai kuriuos spalvinius sprendimus. Jam paantrino ir Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, rankose laikiusi XXI amžiuje (2014 m.) išleistą K. Donelaičio poemos „Metai“ leidinį. Knygą spėta išleisti dar prieš Knygų mugę. Pirmasis leidimas buvo 1000 egz. tiražu, netrukus išleista dar 500 egz. Susidomėjimas leidiniu yra didžiulis, todėl jau planuojama leisti ir trečią tiražą. Atėjusieji į parodos atidarymą, pasak leidėjų, naująjį leidinį galėjo įsigyti bene perpus pigiau nei knygynuose.
D. Zovienė pasakojo, kad redaguojant tekstus buvo remtasi pirminiais šaltiniais, leidinyje yra žodynėlis, dar kartą akcentavo, kodėl leidinyje tiek daug pilkos spalvos: „Pažvelkite jūrų muziejuje – visos lietuviškos žuvelės yra pilkos. Čia – Lietuva, o ne Karibai…“
Susidomėjęs nauju leidiniu ir paroda vicemeras Algirdas Gečas sakė, kad, kaip ir daugelis, įspūdį apie K. Donelaičio pavaizduotus būrus buvo susidaręs dar mokydamasis mokykloje. Dailininkas Šarūnas Leonavičius sugriovęs tą įprastą mątymą, istorinę tikrovę pateikęs per savo jausmų, XXI amžiaus profesionalaus menininko prizmę.

Parodoje: paveikslai ir žiūrovai.
Petro Skutulo nuotr.

Kitiems parodos lankytojams kilo klausimų, kodėl dailininko sukurtose iliustracijose atsirado vietos Adomui ir Ievai, kas žvelgia pro šimtamečio medžio šakas, kodėl vienoje iš iliustracijų nutapyti votai, kuriuos galima pamatyti tik bažnyčiose ir pan.
Į visus klausimus dailininkas turi atsakymus. Jų galime paieškoti ir kiekvienas iš mūsų, pasinaudoję galimybe aplankyti unikalią parodą, kuri F. Bajoraičio bibliotekoje, Šilutėje, veiks iki rugsėjo pabaigos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite