Būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas…

FONDASŠilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka parengė programą „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Visus metus vyksta renginiai, kviečiama į parodas, knygų sutiktuves. Bibliotekininkai rugsėjo pradžioje pakvietė į dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijų Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ parodą bei naujo Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ leidinio K. Donelaičio „Metai“ pristatymą.

Nuotraukoje (iš kairės): Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, naująjį „Metų“ leidinį iliustravęs dailininkas Šarūnas Leonavičius, renginio vedėja – bibliotekos skaitytojų aptarnavimo vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė.

Susižavėjusiems paroda dailininkas Šarūnas Leonavičius atviravo, kad keletą iliustracijų K. Donelaičio „Metams“ buvo sukūręs dar studijų laikais. Prie K. Donelaičio sugrįžo ir iškėlė sau uždavinį pavaizduoti Donelaičio laikų būrų gyvenimą, neapsunkinti žiūrovų detalėmis, išsaugoti autentišką kūrinio nuotaiką.
Dailininkas prisipažino mėgstantis dirbti, kūrybai atsiduodamas visomis jėgomis. K. Donelaičio kūrinį, skaitytą ne vieną kartą, vėl skaitė visą, dalimis, kol taip susigyveno, kad, rodos, ir pats pradėjo kalbėti hegzametru.
Iliustracijas naujai knygai kūrė septynis mėnesius – kasdien po 10 valandų įtempto darbo. Vienu metu triūsdavo ne prie vienos, bet prie kelių iliustracijų. Kol džiūsta vieno tapomo darbo dažų sluoksnis, eidavo prie kito.
Dailininkas Š. Leonavičius nutapė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nespalvotus grafinius piešinius. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojamos siužetinės kompozicijos, deja, dėl vietos stokos – ne visos.
Vienas iš dažniausiai dailininkui užduodamų klausimų nuskambėjo ir šios parodos atidaryme. Dailininkas atvėrė paslapties šydą, kodėl jo darbuose vyrauja pilkai melsvos spalvos: „Juk būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas“.
Kitas dalykas, paakinęs rinktis tokį spalvinį sprendimą, buvo spauda, kuri vis dar sunkiai įstengia perteikti kai kuriuos spalvinius sprendimus. Jam paantrino ir Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, rankose laikiusi XXI amžiuje (2014 m.) išleistą K. Donelaičio poemos „Metai“ leidinį. Knygą spėta išleisti dar prieš Knygų mugę. Pirmasis leidimas buvo 1000 egz. tiražu, netrukus išleista dar 500 egz. Susidomėjimas leidiniu yra didžiulis, todėl jau planuojama leisti ir trečią tiražą. Atėjusieji į parodos atidarymą, pasak leidėjų, naująjį leidinį galėjo įsigyti bene perpus pigiau nei knygynuose.
D. Zovienė pasakojo, kad redaguojant tekstus buvo remtasi pirminiais šaltiniais, leidinyje yra žodynėlis, dar kartą akcentavo, kodėl leidinyje tiek daug pilkos spalvos: „Pažvelkite jūrų muziejuje – visos lietuviškos žuvelės yra pilkos. Čia – Lietuva, o ne Karibai…“
Susidomėjęs nauju leidiniu ir paroda vicemeras Algirdas Gečas sakė, kad, kaip ir daugelis, įspūdį apie K. Donelaičio pavaizduotus būrus buvo susidaręs dar mokydamasis mokykloje. Dailininkas Šarūnas Leonavičius sugriovęs tą įprastą mątymą, istorinę tikrovę pateikęs per savo jausmų, XXI amžiaus profesionalaus menininko prizmę.

Parodoje: paveikslai ir žiūrovai.
Petro Skutulo nuotr.

Kitiems parodos lankytojams kilo klausimų, kodėl dailininko sukurtose iliustracijose atsirado vietos Adomui ir Ievai, kas žvelgia pro šimtamečio medžio šakas, kodėl vienoje iš iliustracijų nutapyti votai, kuriuos galima pamatyti tik bažnyčiose ir pan.
Į visus klausimus dailininkas turi atsakymus. Jų galime paieškoti ir kiekvienas iš mūsų, pasinaudoję galimybe aplankyti unikalią parodą, kuri F. Bajoraičio bibliotekoje, Šilutėje, veiks iki rugsėjo pabaigos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite