Būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas…

FONDASŠilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka parengė programą „Kristijono Donelaičio epochos ir dabarties laiko sąskambiai“. Visus metus vyksta renginiai, kviečiama į parodas, knygų sutiktuves. Bibliotekininkai rugsėjo pradžioje pakvietė į dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijų Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ parodą bei naujo Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ leidinio K. Donelaičio „Metai“ pristatymą.

Nuotraukoje (iš kairės): Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, naująjį „Metų“ leidinį iliustravęs dailininkas Šarūnas Leonavičius, renginio vedėja – bibliotekos skaitytojų aptarnavimo vyr. bibliotekininkė Ingrida Zakaraitė.

Susižavėjusiems paroda dailininkas Šarūnas Leonavičius atviravo, kad keletą iliustracijų K. Donelaičio „Metams“ buvo sukūręs dar studijų laikais. Prie K. Donelaičio sugrįžo ir iškėlė sau uždavinį pavaizduoti Donelaičio laikų būrų gyvenimą, neapsunkinti žiūrovų detalėmis, išsaugoti autentišką kūrinio nuotaiką.
Dailininkas prisipažino mėgstantis dirbti, kūrybai atsiduodamas visomis jėgomis. K. Donelaičio kūrinį, skaitytą ne vieną kartą, vėl skaitė visą, dalimis, kol taip susigyveno, kad, rodos, ir pats pradėjo kalbėti hegzametru.
Iliustracijas naujai knygai kūrė septynis mėnesius – kasdien po 10 valandų įtempto darbo. Vienu metu triūsdavo ne prie vienos, bet prie kelių iliustracijų. Kol džiūsta vieno tapomo darbo dažų sluoksnis, eidavo prie kito.
Dailininkas Š. Leonavičius nutapė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nespalvotus grafinius piešinius. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojamos siužetinės kompozicijos, deja, dėl vietos stokos – ne visos.
Vienas iš dažniausiai dailininkui užduodamų klausimų nuskambėjo ir šios parodos atidaryme. Dailininkas atvėrė paslapties šydą, kodėl jo darbuose vyrauja pilkai melsvos spalvos: „Juk būrų gyvenimas net vasarą nebuvo labai spalvingas“.
Kitas dalykas, paakinęs rinktis tokį spalvinį sprendimą, buvo spauda, kuri vis dar sunkiai įstengia perteikti kai kuriuos spalvinius sprendimus. Jam paantrino ir Dailininkų sąjungos leidyklos „artseria“ direktorė dr. Danutė Zovienė, rankose laikiusi XXI amžiuje (2014 m.) išleistą K. Donelaičio poemos „Metai“ leidinį. Knygą spėta išleisti dar prieš Knygų mugę. Pirmasis leidimas buvo 1000 egz. tiražu, netrukus išleista dar 500 egz. Susidomėjimas leidiniu yra didžiulis, todėl jau planuojama leisti ir trečią tiražą. Atėjusieji į parodos atidarymą, pasak leidėjų, naująjį leidinį galėjo įsigyti bene perpus pigiau nei knygynuose.
D. Zovienė pasakojo, kad redaguojant tekstus buvo remtasi pirminiais šaltiniais, leidinyje yra žodynėlis, dar kartą akcentavo, kodėl leidinyje tiek daug pilkos spalvos: „Pažvelkite jūrų muziejuje – visos lietuviškos žuvelės yra pilkos. Čia – Lietuva, o ne Karibai…“
Susidomėjęs nauju leidiniu ir paroda vicemeras Algirdas Gečas sakė, kad, kaip ir daugelis, įspūdį apie K. Donelaičio pavaizduotus būrus buvo susidaręs dar mokydamasis mokykloje. Dailininkas Šarūnas Leonavičius sugriovęs tą įprastą mątymą, istorinę tikrovę pateikęs per savo jausmų, XXI amžiaus profesionalaus menininko prizmę.

Parodoje: paveikslai ir žiūrovai.
Petro Skutulo nuotr.

Kitiems parodos lankytojams kilo klausimų, kodėl dailininko sukurtose iliustracijose atsirado vietos Adomui ir Ievai, kas žvelgia pro šimtamečio medžio šakas, kodėl vienoje iš iliustracijų nutapyti votai, kuriuos galima pamatyti tik bažnyčiose ir pan.
Į visus klausimus dailininkas turi atsakymus. Jų galime paieškoti ir kiekvienas iš mūsų, pasinaudoję galimybe aplankyti unikalią parodą, kuri F. Bajoraičio bibliotekoje, Šilutėje, veiks iki rugsėjo pabaigos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite