Bikavėnuose mokėsi senųjų amatų

fondasSenųjų amatų stovykloje Bikavėnuose buvo karšta ne todėl, kad vasara ar atostogų metas. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centre dvi dienas trukusioje liaudies amatų stovykloje sukosi 12 amatininkų, juos stebėjo ir iš jų amato įgūdžių sėmėsi Šilutės bei aplinkinių rajonų mokiniai ir suaugusieji. Stovyklautojai pasijuto tarsi esantys didžiulėje amatininkų dirbtuvėje, kur mokėsi verpti, austi, karpyti, pinti, megzti, velti, lipdyti, kalvystės, gaminti muzikos instrumentus ir kitokių amatų.

Gorainiškis Kazys Budrys rodė liaudies instrumentus, pasakojo apie juos ir pagrojo.

Ir patys stovyklos organizatoriai stebisi tokiu amatų stovyklos populiarumu. Norinčiųjų išmokti amatų neatbaido ir tai, kad Senųjų kaimo tradicijų centras yra rajono pakraštyje. 13 metų organizuojama stovykla sulaukia vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų dėmesio.
Šiemet pirmąją stovyklos dieną dalyvavo 180, antrąją – jau 200 stovyklautojų iš įvairių Šilutės rajono mokyklų, atvyko Saugų vaikų namų globotinių. Pabuvojo kaimyninio Šilalės rajono Pajūrio globos namų bei Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos nariai.
Organizatoriai apgailestavo, kad didelio populiarumo stovyklai teskiriamas menkas finansavimas: „Finansavimas šiam renginiui labai mažas, o lankytojų skaičius kiekvienais metais vis didėja, pritrūkstame lėšų priimti visus norinčius, tinkamai pasirūpinti darbui skirtomis medžiagomis. Norėtume pakviesti daugiau amatininkų. Nors šiemet stovykloje dirbo 12 meistrų, tačiau stovyklautojams teko ilgokai laukti eilėse prie amato mokytojų.“
Stovyklautojus į savo kalvę pakvietė bikavėniškis kalvis Jonas Eglynas, prie audimo staklių kaip ir kasmet triūsė 92-us metus skaičiuojanti Konstancija Šimaitienė. Vaikų klegesiui kantri senolė rodė jiems, kaip rateliu verpti siūlus. Servetėles megzti mokė Ieva Skierienė, riešines – Darija Auškalnienė, vytinių juostų audimo – Viktorija Jurkšaitienė, pinti iš šiaudelių – Nijolė Stanelienė, siuvinėti dygsneliu – Valentina Vingienė, veltinio vėlimo – Brigita Vitkauskienė, karpymo – Albina Petrošienė, lipdyti iš molio – Aurimas Liekis, tapybos, piešimo įvairiomis medžiagomis ant akmenų, lentelių, popieriaus lapų ir kitų gamtinių medžiagų – Daiva Dlugoborskienė. Didelio susidomėjimo sulaukė muzikanto Kazio Budrio pasakojimai apie liaudies instrumentus.

Darbų įkarštis.
Liaudies amatų stovyklos akimirkas užfiksavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė-vadybininkė Audrė Bagdonaitė

Stovyklos uždarymo dieną buvo parengta stovyklautojų darbų paroda. Stovyklautojams dėkojo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus ir Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro direktorė Marytė Matevičienė, o Vainuto folkloro ansamblis „Vainuta“ (vadovė Loreta Mieliulytė) dar ir šokti pamokino.
Ilgos eilės nutįso norinčių pasivažinėti bėrio traukiamu vežimaičiu. Stropiai dirbę stovyklautojai buvo sočiai pamaitinti, o atsisveikinant jiems ir saldainių padovanota. Kaip ir kasmet, stovyklos akimirkas užfiksuotomis nuotraukomis bus papuoštas kitų metų stovyklos stendas.
Nors šiemet į Liaudies amatų stovyklą atvyko gerokai daugiau negu pernai, Savivaldybė stovyklai organizuoti skyrė beveik tiek pat, kaip ir pernai – 1000 eurų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Karantino sąlygos švelnėja, bus pamažu grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, švelninamos karantino sąlygos atskleidė, kad nepaisant mažėjančių apribojimų žmonės ir toliau elgiasi atsakingai, todėl galima palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Žmonės atsakingai laikosi karantino sąlygų, tinkamai naudoja apsaugos priemones,

Nuo šiol galima rinktis elektros tiekėją: ką reikėtų žinoti?

Prasidėjus pirmajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, vartotojai ėmė dairytis į elektros tiekėjus, kuriuos nuo šiol galės pasirinkti patys. Iki šiol elektrą vartotojai buvo pratę pirkti iš visuomeninio tiekėjo, o apie kitų metų elektros kainas išgirsti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Situacijai pasikeitus, gyventojams kilo daug klausimų, ką reikėtų žinoti norint pasirinkti ekonomiškai sau naudingiausią elektros tiekėją ir kaip tam tinkamai pasiruošti. „Lietuva fizinių vartotojų elektros tiekimo rinkoje pagaliau pereina iš monopolijos į aktyvios konkurencijos etapą. Tai, kas yra seniai

Pagėgiuose nustatytas antras COVID-19 atvejis

Šiandien, gegužės 25 d., Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pranešė apie antrąjį koronaviruso atvejį savivaldybėje. Šią žinią šiandien patvirtino ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC). Žinoma, kad koronaviruso atvejis – įvežtinis. Asmuo, kuriam nustatytas COVID-19, praėjusią savaitę grįžo iš užsienio ir nuo pirmos grįžimo dienos į Lietuvą yra saviizoliacijoje. Asmuo jaučiasi gerai, COVID-19 ligos simptomų nejaučia, saviizoliuojasi savivaldybės numatytose patalpose. Primename, kad pirmasis koronaviruso atvejis Pagėgių savivaldybėje buvo patvirtintas kovo 29 d., atvejis vidinis, asmuo turėjo kontaktą su galimai sergančiais

Populiariausi mitai apie grilio patiekalus: nustokite jais tikėti

Šiltuoju sezonu daugelis mielai mėgaujasi grilio patiekalais. Pasitelkus specialius prietaisus ir  kūrybiškumą, lauke galima išbandyti pačius įvairiausius ir netikėčiausius receptus. Vis dėlto,  grilio patiekalų gaminimas neretai būna apipintas nuo realybės nutolusiais mitais, kurie gali sutrukdyti efektyviai maisto gamybai ar net nulemti ne visiškai tobulą jo skonį. Kokia informacija neverta tikėti? Mėsos ir kaitinimo temperatūrą galima nusakyti virš grilio laikant rankas Tai – labai gajus mitas, kuriuo kartais tiki net ir labai talentingi virėjai. Reikėtų paminėti faktą, jog kiekvieno iš mūsų