Tautodailininkės Birutės Servienės popieriaus karpinių parodoje „Ieškojimai“ ne kartą skambėjo mintis, kad žmogaus gyvenimas – tarsi didžiulė drobė, kurioje kiekvienas paliekame savo spalvas. Birutės Servienės kūryboje viešpatauja solidžios – juoda ir balta spalvos, jos karpiniai primena grafikos darbus.

Parodos autorę Birutę Servienę sveikina Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja

Senųjų tradicijų puoselėtoja
Lietuvininkai nuo seno savo gyvenamąją aplinką puošė popieriaus karpiniais. Jais dabindavo indaujas, lempų gaubtus, karpiniai atstodavo langų užuolaidėles. Apie originalius lietuvininkų karpinius žinome iš istorinių šaltinių, Mažosios Lietuvos krašto senųjų gyventojų pasakojimų.
Apie lietuvininkų mėgtus karpinius daug gali papasakoti krašto istorijos ir papročių žinovė, tautodailininkė Birutė Servienė. Ir ne tik papasakoti, Birutė edukaciniuose užsiėmimuose pamoko ir kitus karpyti.
20 kūrybos metų
Supažindinti su parodos autore susirinkusių nereikėjo. Pasidžiaugti Birutės Servienės darbais į Šilutės muziejų atskubėjo gausus būrys šilutiškių, rusniškių, buvusių ir esamų B. Servienės bendradarbių ir artimųjų. Atidarydama parodą Šilutės muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė prisiminė, kad Birutė Servienė buvo jos muziejinio darbo mokytoja. Simboliška, kad ir pirmoji Birutės Servienės paroda buvo eksponuota muziejuje. Per tą laiką įgudusios Birutės rankos iškarpė daugybę darbelių.
Dauguma karpinių padovanota artimiesiems, draugams, karpiniais iliustruotos knygos, Pamario kraštą reprezentuojantis karpinys puikuojasi Žemės ūkio ministerijoje. Parodoje „Ieškojimai“ greta naujausių B. Servienės darbų buvo galima pamatyti ir atkeliavusių iš autorės namiškių ir draugų namų.

Birutės Servienės karpinių atvirukai.

Vaikystės pomėgio paviliota
Birutė karpyti pradėjo dar vaikystėje. Pirmieji darbeliai buvo tiesiog iš laikraščio lapų. Birutės gyvenime netrūko ieškojimų, taigi ne atsitiktinai 1980-aisiais nuvyko į plenerą, kuriame popieriaus karpymo mokė garsi lietuvių popieriaus karpytoja Julija Daniliauskienė. Popieriaus karpymas užbūrė. Tik laiko burti žirklutėmis iš popieriaus ne visada likdavo. Prie karpinių palinkdavo tik šeimynai sumigus.

Birutės Servienės karpiniuose atsispindi tai, kas neatsiejama nuo jos prigimties: Pamario krašto gamta, prūsiški ženklai, svarbiausi Visatos dėsniai.  Ryškiausias jos darbas – „Protėvių krikštai“–puikuojasi Lietuvos karpinių kataloge.

Išlaisvinusi ranką, mintis ir jausmus
Birutė Servienė prisipažįsta turinti neramią sielą, praėjusi vieną gyvenimo kryžkelę skuba į kitą, o pasiektas tikslas dažnai yra jau naujų sumanymų užuomazga. Šios parodos pavadinimas „Ieškojimai“ puikiai atskleidžia Birutės vidinę būseną, o trapiausi karpiniai atveria vartus į ažūrinį Birutės kūrybos pasaulį. Birutė džiaugiasi, kad Dievo duotą dovaną pavyksta realizuoti savo kūryboje.
Prie naujausių ieškojimų priskiriami veidų profiliai. Žmogaus profilį iškarpyti nėra tas pat, kas jį nupiešti. Nereikalingą pieštuko brūkštelėjimą galima nutrinti, o peiliuku ar žirklutėmis iškirpto nebepanaikinsi.
Birutė atviravo, kad profilius pradėjo karpyti ieškodama, ką šiame gausos amžiuje padovanoti šeimą kuriantiems vaikams. Bendraudama su žmonėmis Birutė pastebi charakteringiausią veido bruožą. Keli brūkštelėjimai pieštuku ant popieriaus ir netrukus įgudusiais judesiais peiliuku ar žirklutėmis kuria karpinį. Jei nepasiseka, bando dar ir dar kartą. Užsispyrimo netrūksta, tačiau visi jos darbai spinduliuoja gerąją energetiką.
Autorė atvirauja, kad kūryboje labai svarbu išlaisvinti ne tik ranką, bet ir mintis bei jausmus. Kurdamas žmogus jaučiasi laisvas. Betarpiškai bendraudama su susirinkusiais, B. Servienė atviravo esanti šios parodos prezidentė. Tokio jausmo palinkėjo kiekvienam.
Karpiniai – kaukolės
Naujausi Birutės ieškojimai – iškarpytos kaukolės. Ne visi parodos dalyviai skubėjo prie šių darbelių. Atidžiau juos stebėjusieji buvo sužavėti parodos autorės gebėjimu karpinyje sujungti gyvenimą ir anapusinį pasaulį, tam pasirenkant šviesias, gyvenimo pilnatvę spinduliuojančias mintis. Visi darbai sukurti šiemet, o vienas jų – parodos išvakarėse. „Aš jas, kaukoles, prisijaukinau“.
Įkvėpimas – iš gimtinės
Kada kuria? Birutė sako negalinti sėdėti be veiklos net važiuodama automobiliu…
Stebėdama pro langą pralekiančius gamtovaizdžius, neretai pakerėta įspūdingo medžio sustoja, pasidaro jo eskizą. O kai pritrūksta įkvėpimo, mintimis sugrįžta į savo gimtinę. Iš ten semiasi kūrybinių syvų, gimsta darbai, įprasminantys Gimtinės spalvas, Mažosios Lietuvos krašto istoriją, tradicijas.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parodų lankytojos.

Veidai ir karpinys.