Aurelijus Veryga apie situaciją Kaune, vaistų kainas ir karantino grąžinimą

Trečiadienį, prieš prasidedant apdovanojimų ceremonijai, kurios metu buvo pasveikinti 95 Klaipėdos regiono medikai, slaugytojos, mobilių patikros punktų, laboratorijų ir kiti darbuotojai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsakė į žurnalistų klausimus apie situaciją šalyje, antrąją pandemijos bangą ir kitas įdomybes.

Vien liepos 15-ąją Lietuvoje per parą patvirtintas 21 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. Po vieną atvejį nustatyta Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse, trys atvejai antradienį registruoti Vilniaus regione. Kaune nustatyta 16 atvejų  – jie susiję su viena transporto įmone, kurioje iš viso jau užfiksuota 18 užsikrėtusiųjų.

– Ministre, ar dėl įvykio Kaune bus griežtinamos sąlygos, pavyzdžiui, grąžintas privalomasis kaukių dėvėjimas?
– Kol kas ne. Pagal tą informaciją, kurią turime, nebūtų pagrindo siūlyti privalomai grąžinti kaukes. Kalbame apie konkrečią įmonę, tai yra lokalizuotas, izoliuotas atvejis. Nebent paaiškėtų, kad žmonės nesilaikė taisyklių, labai daug kur apsilankė. Kol yra atliekamas epidemiologinis vertinimas. Jeigu paaiškėtų, kad žmonės daug kur vaikščiojo, tada gali visko būti.

– Ar vertėtų griežtinti užsienio darbuotojų atvykimą į Lietuvą?
– Ką tikrai padarysime – peržiūrėsime tvarkas. Pasižiūrėsime visą procesą, kaip žmonės atvyko, nes yra tokia galimybė vairuotojams – atvykti ir dirbti. Suprantame, kad šalys negali gyventi be transporto, be prekių pristatymo, be vežimo. Aišku, turi būti ir tvarka, nes iš šios informacijos, kurią turime, kyla klausimų ir abejonių.

– Gal svarstomos galimybės dėl privalomo asmenų testavimo?
– Viską galima padaryti. Logiška būtų testuoti atvykusius iš tam tikrų šalių, kuriose yra didelė rizika. Ir dabar galima testuotis, darbdaviai tą puikiai žino.

– Ar tiesa, kad rugsėjį, spalį ar lapkritį prognozuojamas visuotinis karantinas?
– Gandas. Niekas negali spėlioti apie karantiną, kol mes neturime epidemiologinių duomenų, kad virusas vėl plinta. Virusas nevaldomas. Kada taip gali atsitikti? Bet kada. Atrodo, šalys buvo susitvarkiusios, pavyzdžiui, Izraelis, Kroatija, tačiau vėl fiksuojami dideli skaičiai.

Priminsime, kad nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones (MPP) gauna nemokėdami priemokų. Tai reiškia, kad įsigyjant kompensuojamuosius vaistus nebereikia primokėti.

– Pensininkai tikina, kad jiems reikalingi vaistai yra išimti iš kompensuojamųjų sąrašo, o kai kurie net pabrango…
– Nežinau, apie kokius vaistus, išimtus iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, yra kalbama. Priminsiu, kad kas ketvirtį yra tvirtinamas kainynas. Dalis vaistų firminių pavadinimų, neveiklių medžiagų yra įrašomi, dalis – iškrenta, o tai gali priklausyti nuo daugybės aplinkybių. Pavyzdžiui, gamintojas gali nebetiekti tų vaistų į Lietuvą, reikia pasidomėti, kokio konkretaus vaisto nerandama. Tam, kad žmonės lengviau rastų vaistus ir galėtų įsigyti, būtinųjų vaistų sąrašas buvo išplėstas, dėl kurio iš karto kilo nepasitenkinimas ir pasipiktinimas. Mes irgi girdime, kad žmonės, atėję pirkti vaistų, jų neranda, liepiama važiuoti vos ne į kitą miestą arba laukti, kol bus atvežta, ir panašiai. O žmogui reikia greitai… Tikrai stengiamės padaryti, kad žmonėms būtų patogiau.

– Bet alternatyvių vaistų gauti užtrunka?
–Tam privalomąjį vaistų sąrašą ir plėtėme. Koks nepasitenkinimas kyla iš vaistininkų. Neva bankrutuos, tad ieškome tam tikro aukso vidurio, kad į artimiausią vaistinę atėję pacientai gautų vaistų, o vaistinės neliktų nuskriaustos.

– Ar nėra ministerijos rekomendacijos, kad medikai atostogautų vasarą, jog rudenį galėtų dirbti?
– Be rekomendacijų žmonės paprastai veržiasi atostogų ir būna įstaigoms tam tikras iššūkis sudėlioti darbo grafikus, nes visi nori atostogų vasarą. Tie, kurie vaduoja atostogaujančius, turi ir didesnį darbų krūvį. Be rekomendacijų įstaigos tai daro ir dirbtinai neskatinsime.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Hits: 140

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Paraginti skiepytis nuo COVID-19 turėtų artimieji“

Taip sakė Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė ir prisiminė pokalbį su garbaus amžiaus senjoru: nei jis, nei jo žmona neketina skiepytis… „Nežinau, ar man pavyko jį įtikinti, kaip yra svarbu pasiskiepyti… Manau, kad naudingesni būtų vaikų, artimųjų, giminaičių paraginimai ir patarimai“, – sakė seniūnė ir pridūrė, kad jos garbaus amžiaus mama jau gavo pirmąjį skiepą, buvo nusiteikusi tam ir įkalbinėti neprireikė. „Žmonės linkę klausyti savo vaikų, anūkų, giminaičių, jais pasitiki labiau negu kuo kitu. Be to, kaimo žmonės žiūri televizijos laidas,

Puikios kokybės manikiūro priemonės

Įvairios manikiūro priemonės padės mėgautis gražia nagų išvaizda, kuri išliks nepakitusi ilgą laiką. Skaitydami šį straipsnį sužinosite apie įvairiems poreikiams pritaikytą manikiūro asortimentą ir galėsite įsigyti aukštos kokybės manikiūro įrankių pagal individualius poreikius. Tiek pradedantieji, tiek pažengusieji manikiūro meistrai ras daug naudingos informacijos ir sau tinkamų priemonių asortimentą.    Įvairus manikiūro priemonių asortimentas Sunku būtų įsivaizduoti manikiūrą ar pedikiūrą be reikalingų geros kokybės priemonių. Patikimi tiekėjai bendradarbiauja su profesionaliais manikiūro priemonių gamintojais, todėl gali pasiūlyti patikimų ir kokybiškų gaminių už

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Taip pat skaitykite