Trečiadienį, prieš prasidedant apdovanojimų ceremonijai, kurios metu buvo pasveikinti 95 Klaipėdos regiono medikai, slaugytojos, mobilių patikros punktų, laboratorijų ir kiti darbuotojai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsakė į žurnalistų klausimus apie situaciją šalyje, antrąją pandemijos bangą ir kitas įdomybes.

Vien liepos 15-ąją Lietuvoje per parą patvirtintas 21 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. Po vieną atvejį nustatyta Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse, trys atvejai antradienį registruoti Vilniaus regione. Kaune nustatyta 16 atvejų  – jie susiję su viena transporto įmone, kurioje iš viso jau užfiksuota 18 užsikrėtusiųjų.

– Ministre, ar dėl įvykio Kaune bus griežtinamos sąlygos, pavyzdžiui, grąžintas privalomasis kaukių dėvėjimas?
– Kol kas ne. Pagal tą informaciją, kurią turime, nebūtų pagrindo siūlyti privalomai grąžinti kaukes. Kalbame apie konkrečią įmonę, tai yra lokalizuotas, izoliuotas atvejis. Nebent paaiškėtų, kad žmonės nesilaikė taisyklių, labai daug kur apsilankė. Kol yra atliekamas epidemiologinis vertinimas. Jeigu paaiškėtų, kad žmonės daug kur vaikščiojo, tada gali visko būti.

– Ar vertėtų griežtinti užsienio darbuotojų atvykimą į Lietuvą?
– Ką tikrai padarysime – peržiūrėsime tvarkas. Pasižiūrėsime visą procesą, kaip žmonės atvyko, nes yra tokia galimybė vairuotojams – atvykti ir dirbti. Suprantame, kad šalys negali gyventi be transporto, be prekių pristatymo, be vežimo. Aišku, turi būti ir tvarka, nes iš šios informacijos, kurią turime, kyla klausimų ir abejonių.

– Gal svarstomos galimybės dėl privalomo asmenų testavimo?
– Viską galima padaryti. Logiška būtų testuoti atvykusius iš tam tikrų šalių, kuriose yra didelė rizika. Ir dabar galima testuotis, darbdaviai tą puikiai žino.

– Ar tiesa, kad rugsėjį, spalį ar lapkritį prognozuojamas visuotinis karantinas?
– Gandas. Niekas negali spėlioti apie karantiną, kol mes neturime epidemiologinių duomenų, kad virusas vėl plinta. Virusas nevaldomas. Kada taip gali atsitikti? Bet kada. Atrodo, šalys buvo susitvarkiusios, pavyzdžiui, Izraelis, Kroatija, tačiau vėl fiksuojami dideli skaičiai.

Priminsime, kad nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones (MPP) gauna nemokėdami priemokų. Tai reiškia, kad įsigyjant kompensuojamuosius vaistus nebereikia primokėti.

– Pensininkai tikina, kad jiems reikalingi vaistai yra išimti iš kompensuojamųjų sąrašo, o kai kurie net pabrango…
– Nežinau, apie kokius vaistus, išimtus iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, yra kalbama. Priminsiu, kad kas ketvirtį yra tvirtinamas kainynas. Dalis vaistų firminių pavadinimų, neveiklių medžiagų yra įrašomi, dalis – iškrenta, o tai gali priklausyti nuo daugybės aplinkybių. Pavyzdžiui, gamintojas gali nebetiekti tų vaistų į Lietuvą, reikia pasidomėti, kokio konkretaus vaisto nerandama. Tam, kad žmonės lengviau rastų vaistus ir galėtų įsigyti, būtinųjų vaistų sąrašas buvo išplėstas, dėl kurio iš karto kilo nepasitenkinimas ir pasipiktinimas. Mes irgi girdime, kad žmonės, atėję pirkti vaistų, jų neranda, liepiama važiuoti vos ne į kitą miestą arba laukti, kol bus atvežta, ir panašiai. O žmogui reikia greitai… Tikrai stengiamės padaryti, kad žmonėms būtų patogiau.

– Bet alternatyvių vaistų gauti užtrunka?
–Tam privalomąjį vaistų sąrašą ir plėtėme. Koks nepasitenkinimas kyla iš vaistininkų. Neva bankrutuos, tad ieškome tam tikro aukso vidurio, kad į artimiausią vaistinę atėję pacientai gautų vaistų, o vaistinės neliktų nuskriaustos.

– Ar nėra ministerijos rekomendacijos, kad medikai atostogautų vasarą, jog rudenį galėtų dirbti?
– Be rekomendacijų žmonės paprastai veržiasi atostogų ir būna įstaigoms tam tikras iššūkis sudėlioti darbo grafikus, nes visi nori atostogų vasarą. Tie, kurie vaduoja atostogaujančius, turi ir didesnį darbų krūvį. Be rekomendacijų įstaigos tai daro ir dirbtinai neskatinsime.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.