Auga susidomėjimas augintinių ženklinimu

Nuo gegužės įsigaliojus šunų, kačių ir šeškų ženklinimo tvarkai, taip vadinamam  „čipavimui“, žmonės, pasak veterinarijos gydytojų, dažniau ėmė teirautis dėl šios procedūros.

Anot veterinarijos klinikos „Pet City“ Vilniuje atstovės, augintinių, atvežamų ženklinimo procedūrai, padaugėjo kelias savaites dar prieš Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų įsigaliojimą.

Su savo devynerių metų dobermano ir vilkšunio mišrūne Ara veterinarijos klinikoje apsilankė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pasak ministro, padėčiai keisti vien įstatymo nepakanka, todėl tai – tik pradžia.

„Pastebime, kad keičiasi žmonių požiūris į gyvūnų gerovę. Sveikintina, kad vis daugiau dėmesio skiriame ir rūpinamės augintiniais. Tikiu, kad neteks ilgai laukti lūžio, kai beglobių gyvūnų prieglaudos bus nebereikalingos. Augintiniais rūpinsis jų savininkai, kaip tai yra Vakarų šalyse. Tam pagrindas yra, matau visuomenės nusiteikimą“, – teigė ministras.

Viešosios įstaigos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė palankiai vertina privalomą gyvūnų ženklinimą mikroschemomis ir surašymą Gyvūnų augintinių registre (GAR). Šiuo metu į gyvūnų globos įstaigą patekęs šuo ar katė dažniausiai neturi jokių atpažinimo ženklų, tad rasti jo šeimininkus beveik neįmanoma.  „Tikimės, kad žmonių sąmoningumas ir atsakomybė didės, todėl išmetamų ir paliekamų likimo valiai gyvūnų bus mažiau.“, – teigia prieglaudos direktorė. Į prieglaudą patekę gyvūnai ženklinami jau nuo 2016-ųjų. Tai daroma iš suaukotų lėšų.

Nauda ir gyvūnui, ir jo šeimininkui

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingų specialistų, augintinio ženklinimas ir jo bei savininko duomenų registravimas vieningame GAR, naudingas ir dėl pasimetusių gyvūnų šeimininkų paieškos,  ir ligų prevencijai, stebėsenai bei kontrolei. Taip pat pervežant gyvūnus į kitas šalis.

Kaip vyksta ženklinimo procedūra?

Pasak veterinarijos specialistų, ženklinimo procedūra greita ir nesudėtinga – mažytė mikroschema po oda įterpiama specialia injekcine adata ir išlieka visam laikui. Implantacijos vietoje reakcijos nesukeliama, gyvūnas nieko nejaučia.

Paženklinto gyvūno tapatybė nustatoma, prie ženklinimo vietos priartinus specialų skaitytuvą. Jo ekrane rodomas unikalus mikroschemos numeris, identifikuojantis gyvūno šeimininką.

Ką reikia žinoti?

Iki šių metų gegužės 1-osios gimusius šunis, kates, šeškus privaloma paženklinti ir užregistruoti GAR per vienerius metus, bet ne vėliau iki gyvūnas perduodamas kitam savininkui.

Po gegužės 1-osios gimusius gyvūnus privaloma suženklinti ir užregistruoti GAR per 4 mėnesius, bet ne vėliau iki augintinis perduodamas kitam laikytojui. Veisimui naudojamus augintinius privaloma paženklinti ir užregistruoti GAR iki šių metų rugsėjo 1 dienos.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, iš viso šalyje registruoti 149 183 gyvūnai: šunų – 45 553, kačių – 103 252, šeškų – 378. Manoma, kad iš viso jų galėtų būti apie 1,5 mln.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite