Atlikti darbai džiugina, bet padaryta dar mažai

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį dėl Šilutės miesto daugiabučių namų kiemų renovacijos.

Sutvarkyto Jaunimo al. 7 ir 9 namų kiemo gali pavydėti daugumos Šilutės daugiabučių gyventojai.

Pasak komiteto pirmininko Tomo Budrikio, tai pirmasis Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis. Tokių posėdžių tvarkaraštis aptartas iš anksto. Dabar rajono politikai nori apžiūrėti jau sutvarkytus daugiabučių kiemus ir tuos, kurie dar laukia tvarkymo.
„Vėliau, kai paspaus šaltukas, vyksime apžiūrėti renovuotų ir renovuojamų daugiabučių. Domėsimės, kaip sekasi jų gyventojams, ar nepaliko statybininkai broko. Ir šiandien norėjome blogesnio oro, kad būtų šlapia. Tuomet geriau matytųsi nelygumai, telkšančios vandens balos“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Tomas Budrikis.
Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavo 3 iš 6 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai. Kartu vyko savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vyriausiasis specialistas Mindaugas Oželis, Tarybos sekretoriato atstovai

Išvažiuojamojo Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžio dalyviai (iš kairės): Vidmantas Gečas, Alfredas Nausėda, Tomas Budrikis, Andrius Jurkus ir Mindaugas Oželis apžiūrėjo daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus.

Tarybos nariai pirmiausiai apsilankė prie daugiabučių renovuojamoje Dariaus ir Girėno gatvėje. T. Budrikis pastebėjo, kad bent jau ties gatve esančių gyvenamųjų namų kiemų ir šaligatvių būklė tikrai nėra blogiausia Šilutėje. Pasak M. Oželio, nepaisant to, kiemai vis vien bus renovuojami iki pat laiptų ties įėjimais, nes šie darbai numatyti gatvės tvarkymo projekte.
Vėliau komiteto nariai nuvyko į Jaunimo alėjos 7 ir 9 namų kiemą. Šio kiemo būklė jau daugelį metų kėlė gyventojams pasipiktinimą. Kieme netilpo automobiliai, senoji asfalto danga susidėvėjo ir tapo duobėta. Renovacijos kiemas yra toks, kokio turbūt norėtų visų Šilutės daugiabučių gyventojai. Stovėjimo aikštelės gerokai padidintos, todėl dabar ne tik atsirado papildomų vietų automobiliams statyti, bet ir erdvės jiems patogiau manevruoti.
Norėdami palyginti, komiteto nariai užsuko į netvarkytą netoliese esančio Jaunimo al. 10 namo aikštelę. Skirtumas akivaizdus.

Hugo Šojaus gatvės gyventojų kiemus žadama sutvarkyti kitais metais.

Liūdną vaizdą Tarybos nariai išvydo ir Hugo Šojaus gatvėje. Jeigu kitur dar likę buvusio, nors ir duobėto asfalto, tai kiemai H. Šojaus gatvėje, ties buvusiais bendrabučiais, niekada nebuvo asfaltuoti. Savivaldybės atstovas M. Oželis paaiškino, kad sutvarkyti šiuos kiemus planuojama kitąmet.
Komiteto narys Vidmantas Gečas pasiūlė apsilankyti Melioratorių alėjos kiemuose. Kaip ir daugelyje sovietiniais metais įrengtų daugiabučių mikrorajonų kiemų, čia labai trūksta vietos automobiliams. Gyventojai bando išsisukti iš padėties juos statydami ne aikštelėje, kur dažnai trūksta vietos, o ant šaligatvio. Pasak V. Gečo, policijos pareigūnai puikiai žino apie tokį pažeidimą ir kartą jau skyrė visiems pažeidėjams baudas. Deja, žmonės neturi kur dingti, tad statyti savo automobilius už stovėjimo aikštelės ribų yra priversti.
Skirtingai nei H. Šojaus gatvės daugiabučių namų gyventojams, gyvenantiems Melioratorių alėjoje M. Oželis gerų naujienų neturėjo. Pasak jo, nei ateinančiais, nei dar kitais metais tvarkyti Melioratorių alėjos daugiabučių kiemus nenumatyta.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • Cha, Cha

    avinu kompanija pasivadinusi kaimo reikalu komitetu trinasi Siluteje. Varykites i kaima, pamatysit ko nemate. Ten zmones po pusmeti guminiu nenusiauna……

    • as

      kazi kaip reikaia su keliu silute ramuciai gardamas kur tie milijonai dingo kiek zmones dar tures tuo avyrkeliu vazinetis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Kelių priežiūra“ skelbia metinius veiklos rezultatus: numatytos naujovės

„Kelių priežiūros“ pajamos pernai augo beveik 11 proc., rodo metiniai veiklos rezultatai. Skelbiama, kad nors bendrovė metus užbaigė pelningai, tačiau veikla per praėjusius kelerius metus vis dar išlieka nuostolinga. Skaičiuojama, kad ir toliau taikant kompleksinius veiklos sprendimus bei laikantis strateginio veiklos plano, bendrovei jau kitąmet turėtų pavykti panaikinti sukauptą praeities nuostolį ir išmokėti dividendus valstybei. Pasak generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, bendrovei praėję metai buvo tikri iššūkių, kadangi valstybinės reikšmės kelių dangos reikalauja vis daugiau remonto darbų šiltuoju sezonu, o

Vainuto gimnazistai – „Lietuviško žodžio šviesoje“

Vainuto gimnazija paviešino gerą žinią apie gimnazistų sėkmingą pasirodymą konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“. Kas jame išgarsino Vainuto kraštą? Paskaitykime. Gegužės 7 dieną  Vainuto gimnazijos mokiniai  Luka Šimanskaitė, 2 kl., ir  Arnas Šimanskas, 6 kl., dalyvavo Klaipėdos dramos teatre vykusiame tradiciniame respublikiniame meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkurse „Lietuviško žodžio šviesoje“, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.  Už artistiškai ir kūrybiškai perskaitytą Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Auksinė skruzdėlė“ Luka Šimanskaitė pelnė didįjį prizą, o Arnas Šimanskas už artistiškumą ir kūrybiškumą

Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione balandį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai nustatė 49 naujas smegduobes. Tiek daug jų nebuvo užfiksuota seniai. Šįkart didžiausios smegduobės skersmuo – 6 metrai, gylis – 3 metrai. „Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau. Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį

Gegužę yra buvę net ir šalčio

Meteo.lt skelbia, kad gegužė yra vėlyvojo pavasario mėnuo, kai vyksta perėjimas į meteorologinę vasarą. Nors šį mėnesį šalnų dirvos paviršiuje būna gana dažnai, didesnių šalčių įprastai nepasitaiko, bet… Štai prieš 29 ir 59 metus Varėnoje buvo išmatuota pati žemiausia gegužės mėn. oro temperatūra Lietuvoje, tuomet atšalo iki -6,8°C.  Tokią žemą oro temperatūrą lėmė ne tik atslinkusi šalta oro masė, bet ir toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie naktimis greitai atvėsta ir oro temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Žiemą ar kovo mėnesį

Taip pat skaitykite