Ateityje mums kavą virs robotai, gal net operuos

Pirmojo Lietuvoje kavos gėrimus verdančio roboto vizualizacija. Šilutės robotikos laboratorijoje tai bus antroji robotinė ranka, kurią E. Maksvytis „mokys“ atlikti baristos pareigas.

Ketvirtadalis Lietuvos dirbančių gyventojų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Vis dėlto kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia – automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką baiminasi tik keli procentai lietuvių. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius.

„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose tėra pavieniai atvejai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų, kaip visiškai realų ateities scenarijų, mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – skelbia „SBA baldų kompanijos“ technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.

Robotai darbo vietose
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. amžiaus asmenų.
Taigi, dauguma tyrimo respondentų įsitikinę, kad technologijų inovacijos pakeis žmones įvairiose profesinėse srityse, tačiau tai tik tolimos ateities vizija. Vyresnių nei 56 metų amžiaus taip manančių gyventojų yra perpus mažiau – jie įsitikinę, kad robotizavimas nepaveiks jų darbo vietos.
Ekspertų nuomone, dauguma technologijų dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo funkcijas, veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros jie dar nėra pajėgūs.

Robotai – ne blogis
„Žiniasklaidoje daug kalbama apie robotus kaip apie blogį“, – „Pamariui“ nuomonę išsakė Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis. Jo manymu, nemažai žmonių demonizuoja robotus, menkinami ir darbuotojai.

Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis.

„Robotai nepakeičia žmonių, bet patobulina jų darbo vietą. Jeigu robotas ir atlieka tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, baristos (kavos gamintojas), tačiau jis sukuria ir dvi naujas darbo vietas. Gal ir nebereikia baristos, tačiau reikia žmogaus, galinčio prižiūrėti robotą, programuotojo ir kitų specialistų. Sukuriamos kokybiškesnės, geresnę vertę kuriančios darbo vietos“, – paaiškino E. Maksvytis.

Vertinant vairuotoją ar autonominį automobilį, palyginus reakciją, greitį, avarijų skaičių, anot E. Maksvyčio, nugali automobilis. „Žmogus dažnai būna pavargęs, jam gal ta diena bloga, rūpesčiai ir kiti veiksniai turi įtakos, užtat robotams blogų dienų nebūna, jis neateis į darbą sergantis ir panašiai“, – kalbėjo šilutiškis pridurdamas, kad tokie veiksniai nulemia ir darbo kokybę.

Lavinami įgūdžiai
Prisiminus, kad XVII amžiuje pirmasis taksi buvo arklio traukiamas vežimas, ponai keliaudavo tik karietomis. Ilgainiui šias transporto priemones pakeitė kitos, o jų tuometiniai žirgų raiteliai ar karietų vairuotojai tapo tiesiog vairuotojais. Šie pavyzdžiai, anot E. Maksvyčio, puikiai iliustruoja pažangos kelią. „Pasikeitė laikai, robotai tampa žmonių darbo įrankiais. Be to, darbas vyksta efektyviau, greičiau, o žmonės gali dirbti kitus, ne tokius monotoniškus ir naudingus darbus“, – atviravo programuotojas.

Nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizavimo tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas.

Tai šešių ašių robotinė ranka. Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis paaiškino, kad, pavyzdžiui, uždėjus griebtuvą, robotinė ranka gali perkelti daiktą iš vienos vietos į kitą. Pagal sukurtą programą ji gali atlikti net chirurginę operaciją. Ši robotinė ranka užprogramuota rašyti tekstus…

A. Maksvytis pateikė įdomų pavyzdį: Lietuvoje kuriamas algoritmas, kuris stebi krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, identifikuoja patologinius pakitimus iš anksto. „Žmogaus akis to neįžvelgia, o algoritmas numato, kad žmogaus organizme jau randasi negerų darinių. Nuostabu, kad tai sukūrė lietuviai“, – sakė kompiuterijos specialistas.

Robotizavimui reikia ruoštis
Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegta 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleista nė vienas darbuotojas. Anot V. Mišeikio, automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizavimas skatina žmones ugdyti kitus įgūdžius. „Robotizavimui reikia ruoštis, bet tai neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastą darbo vietą. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 179

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite