Ateityje mums kavą virs robotai, gal net operuos

Pirmojo Lietuvoje kavos gėrimus verdančio roboto vizualizacija. Šilutės robotikos laboratorijoje tai bus antroji robotinė ranka, kurią E. Maksvytis „mokys“ atlikti baristos pareigas.

Ketvirtadalis Lietuvos dirbančių gyventojų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Vis dėlto kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia – automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką baiminasi tik keli procentai lietuvių. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius.

„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose tėra pavieniai atvejai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų, kaip visiškai realų ateities scenarijų, mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – skelbia „SBA baldų kompanijos“ technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.

Robotai darbo vietose
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. amžiaus asmenų.
Taigi, dauguma tyrimo respondentų įsitikinę, kad technologijų inovacijos pakeis žmones įvairiose profesinėse srityse, tačiau tai tik tolimos ateities vizija. Vyresnių nei 56 metų amžiaus taip manančių gyventojų yra perpus mažiau – jie įsitikinę, kad robotizavimas nepaveiks jų darbo vietos.
Ekspertų nuomone, dauguma technologijų dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo funkcijas, veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros jie dar nėra pajėgūs.

Robotai – ne blogis
„Žiniasklaidoje daug kalbama apie robotus kaip apie blogį“, – „Pamariui“ nuomonę išsakė Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis. Jo manymu, nemažai žmonių demonizuoja robotus, menkinami ir darbuotojai.

Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis.

„Robotai nepakeičia žmonių, bet patobulina jų darbo vietą. Jeigu robotas ir atlieka tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, baristos (kavos gamintojas), tačiau jis sukuria ir dvi naujas darbo vietas. Gal ir nebereikia baristos, tačiau reikia žmogaus, galinčio prižiūrėti robotą, programuotojo ir kitų specialistų. Sukuriamos kokybiškesnės, geresnę vertę kuriančios darbo vietos“, – paaiškino E. Maksvytis.

Vertinant vairuotoją ar autonominį automobilį, palyginus reakciją, greitį, avarijų skaičių, anot E. Maksvyčio, nugali automobilis. „Žmogus dažnai būna pavargęs, jam gal ta diena bloga, rūpesčiai ir kiti veiksniai turi įtakos, užtat robotams blogų dienų nebūna, jis neateis į darbą sergantis ir panašiai“, – kalbėjo šilutiškis pridurdamas, kad tokie veiksniai nulemia ir darbo kokybę.

Lavinami įgūdžiai
Prisiminus, kad XVII amžiuje pirmasis taksi buvo arklio traukiamas vežimas, ponai keliaudavo tik karietomis. Ilgainiui šias transporto priemones pakeitė kitos, o jų tuometiniai žirgų raiteliai ar karietų vairuotojai tapo tiesiog vairuotojais. Šie pavyzdžiai, anot E. Maksvyčio, puikiai iliustruoja pažangos kelią. „Pasikeitė laikai, robotai tampa žmonių darbo įrankiais. Be to, darbas vyksta efektyviau, greičiau, o žmonės gali dirbti kitus, ne tokius monotoniškus ir naudingus darbus“, – atviravo programuotojas.

Nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizavimo tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas.

Tai šešių ašių robotinė ranka. Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis paaiškino, kad, pavyzdžiui, uždėjus griebtuvą, robotinė ranka gali perkelti daiktą iš vienos vietos į kitą. Pagal sukurtą programą ji gali atlikti net chirurginę operaciją. Ši robotinė ranka užprogramuota rašyti tekstus…

A. Maksvytis pateikė įdomų pavyzdį: Lietuvoje kuriamas algoritmas, kuris stebi krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, identifikuoja patologinius pakitimus iš anksto. „Žmogaus akis to neįžvelgia, o algoritmas numato, kad žmogaus organizme jau randasi negerų darinių. Nuostabu, kad tai sukūrė lietuviai“, – sakė kompiuterijos specialistas.

Robotizavimui reikia ruoštis
Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegta 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleista nė vienas darbuotojas. Anot V. Mišeikio, automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizavimas skatina žmones ugdyti kitus įgūdžius. „Robotizavimui reikia ruoštis, bet tai neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastą darbo vietą. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams 300 litrų rankų dezinfekavimo priemonių iš valstybės rezervo

Iš valstybės rezervo medicinos atsargų sandėlio Pagėgių savivaldybę jau pasiekė rankų dezinfekavimo priemonės. Šiandien, kovo 27 d., jos buvo perduotos Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariatui bei seniūnijoms.  Pagėgių savivaldybės tinklalapyje skelbiama, kad Pagėgių savivaldybės seniūnijų seniūnai ir darbuotojai minėtas priemones šiandien perdavė savivaldybės teritorijoje veikiančioms valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, prioritetą teikiant institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tiesiogiai įsitraukusioms į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymą. Priemonės perduotos ir parduotuvėms, tačiau dirbo ne visos. Skelbiama, kad jeigu kovo 27 d.,

Šilutėje rengiamasi atidaryti koronaviruso patikros mobilų punktą

Šiuo metu prie Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ruošiamasi įrengti koronaviruso patikros mobilų punktą. Pasak Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo Viktoro Šileikio, rengiamas veiksmų planas, kaip kuo efektyviau ir saugiau organizuoti darbą – valdyti atvykstančiųjų srautus. Prie patikros punkto bus pastatyta speciali palapinė įvažiuoti automobiliui ir jame bus paimamas gyventojo tepinėlis. Šiandien trys Šilutės ligoninės laboratorijos darbuotojos išvyko į mokymus Visuomenės sveikatos biure Vilniuje, kur bus apmokytos saugaus tepinėlio iš paciento nosiaryklės ir ryklės paėmimo laboratoriniams tyrimams atlikti. Šilutėje koronaviruso patikros

Nuo pirmadienio mokiniai mokysis nuotoliniu būdu

Šalyje plintant koronaviruso infekcijai (COVID-19) sustabdytas visų švietimo įstaigų – darželių, mokyklų, universitetų – darbas. Kol moksleiviai džiaugiasi paankstintomis pavasario atostogomis, mokyklų vadovai ieško būdų, kaip tęsti mokymąsi. Viena iš galimybių – mokymasis nuotoliniu būdu. Atostogos – ruošai Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė „Pamarį“ informavo, kad šiuo metu Šilutės r. švietimo įstaigose ugydmo procesas nevyksta. Iki kovo 27-osios moksleiviai išleisti šv. Velykų atostogų. Per šį laikotarpį pedagogai ruošiasi nuotoliniam mokymui, kurį planuojama pradėti jau šį

Šilutės bibliotekininkų dovana – apsauginiai veido skydeliai

Šilutės viešosios bibliotekos darbuotojai jungiasi prie iniciatyvos padėti su COVID-19 plitimu kovojantiems medikams. Per savaitę jie pagamino keliasdešimt apsauginių veido skydelių, kurie buvo perduoti Šilutės ligoninei, šeimos gydytojų centrui „Puriena“, policijos pareigūnams, Šilutės savivaldybei. Tokia pagalba reikalinga, nes medikams ir kitų tarnybų pareigūnams trūksta apsaugos priemonių – kaukių, respiratorių, akinių, specialių aprangų. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir daugeliu kitų viešųjų bibliotekų nedvejodama prisidėjo prie „Robotikos mokyklos“ iniciatyvos ir 3D spausdintuvu ėmėsi spausdinti