Ateityje mums kavą virs robotai, gal net operuos

Pirmojo Lietuvoje kavos gėrimus verdančio roboto vizualizacija. Šilutės robotikos laboratorijoje tai bus antroji robotinė ranka, kurią E. Maksvytis „mokys“ atlikti baristos pareigas.

Ketvirtadalis Lietuvos dirbančių gyventojų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Vis dėlto kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia – automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką baiminasi tik keli procentai lietuvių. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius.

„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose tėra pavieniai atvejai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų, kaip visiškai realų ateities scenarijų, mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – skelbia „SBA baldų kompanijos“ technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.

Robotai darbo vietose
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. amžiaus asmenų.
Taigi, dauguma tyrimo respondentų įsitikinę, kad technologijų inovacijos pakeis žmones įvairiose profesinėse srityse, tačiau tai tik tolimos ateities vizija. Vyresnių nei 56 metų amžiaus taip manančių gyventojų yra perpus mažiau – jie įsitikinę, kad robotizavimas nepaveiks jų darbo vietos.
Ekspertų nuomone, dauguma technologijų dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo funkcijas, veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros jie dar nėra pajėgūs.

Robotai – ne blogis
„Žiniasklaidoje daug kalbama apie robotus kaip apie blogį“, – „Pamariui“ nuomonę išsakė Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis. Jo manymu, nemažai žmonių demonizuoja robotus, menkinami ir darbuotojai.

Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis.

„Robotai nepakeičia žmonių, bet patobulina jų darbo vietą. Jeigu robotas ir atlieka tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, baristos (kavos gamintojas), tačiau jis sukuria ir dvi naujas darbo vietas. Gal ir nebereikia baristos, tačiau reikia žmogaus, galinčio prižiūrėti robotą, programuotojo ir kitų specialistų. Sukuriamos kokybiškesnės, geresnę vertę kuriančios darbo vietos“, – paaiškino E. Maksvytis.

Vertinant vairuotoją ar autonominį automobilį, palyginus reakciją, greitį, avarijų skaičių, anot E. Maksvyčio, nugali automobilis. „Žmogus dažnai būna pavargęs, jam gal ta diena bloga, rūpesčiai ir kiti veiksniai turi įtakos, užtat robotams blogų dienų nebūna, jis neateis į darbą sergantis ir panašiai“, – kalbėjo šilutiškis pridurdamas, kad tokie veiksniai nulemia ir darbo kokybę.

Lavinami įgūdžiai
Prisiminus, kad XVII amžiuje pirmasis taksi buvo arklio traukiamas vežimas, ponai keliaudavo tik karietomis. Ilgainiui šias transporto priemones pakeitė kitos, o jų tuometiniai žirgų raiteliai ar karietų vairuotojai tapo tiesiog vairuotojais. Šie pavyzdžiai, anot E. Maksvyčio, puikiai iliustruoja pažangos kelią. „Pasikeitė laikai, robotai tampa žmonių darbo įrankiais. Be to, darbas vyksta efektyviau, greičiau, o žmonės gali dirbti kitus, ne tokius monotoniškus ir naudingus darbus“, – atviravo programuotojas.

Nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizavimo tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas.

Tai šešių ašių robotinė ranka. Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis paaiškino, kad, pavyzdžiui, uždėjus griebtuvą, robotinė ranka gali perkelti daiktą iš vienos vietos į kitą. Pagal sukurtą programą ji gali atlikti net chirurginę operaciją. Ši robotinė ranka užprogramuota rašyti tekstus…

A. Maksvytis pateikė įdomų pavyzdį: Lietuvoje kuriamas algoritmas, kuris stebi krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, identifikuoja patologinius pakitimus iš anksto. „Žmogaus akis to neįžvelgia, o algoritmas numato, kad žmogaus organizme jau randasi negerų darinių. Nuostabu, kad tai sukūrė lietuviai“, – sakė kompiuterijos specialistas.

Robotizavimui reikia ruoštis
Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegta 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleista nė vienas darbuotojas. Anot V. Mišeikio, automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizavimas skatina žmones ugdyti kitus įgūdžius. „Robotizavimui reikia ruoštis, bet tai neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastą darbo vietą. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite