Ateityje mums kavą virs robotai, gal net operuos

Pirmojo Lietuvoje kavos gėrimus verdančio roboto vizualizacija. Šilutės robotikos laboratorijoje tai bus antroji robotinė ranka, kurią E. Maksvytis „mokys“ atlikti baristos pareigas.

Ketvirtadalis Lietuvos dirbančių gyventojų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Vis dėlto kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia – automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką baiminasi tik keli procentai lietuvių. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius.

„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose tėra pavieniai atvejai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų, kaip visiškai realų ateities scenarijų, mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – skelbia „SBA baldų kompanijos“ technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.

Robotai darbo vietose
Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. amžiaus asmenų.
Taigi, dauguma tyrimo respondentų įsitikinę, kad technologijų inovacijos pakeis žmones įvairiose profesinėse srityse, tačiau tai tik tolimos ateities vizija. Vyresnių nei 56 metų amžiaus taip manančių gyventojų yra perpus mažiau – jie įsitikinę, kad robotizavimas nepaveiks jų darbo vietos.
Ekspertų nuomone, dauguma technologijų dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo funkcijas, veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros jie dar nėra pajėgūs.

Robotai – ne blogis
„Žiniasklaidoje daug kalbama apie robotus kaip apie blogį“, – „Pamariui“ nuomonę išsakė Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis. Jo manymu, nemažai žmonių demonizuoja robotus, menkinami ir darbuotojai.

Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis.

„Robotai nepakeičia žmonių, bet patobulina jų darbo vietą. Jeigu robotas ir atlieka tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, baristos (kavos gamintojas), tačiau jis sukuria ir dvi naujas darbo vietas. Gal ir nebereikia baristos, tačiau reikia žmogaus, galinčio prižiūrėti robotą, programuotojo ir kitų specialistų. Sukuriamos kokybiškesnės, geresnę vertę kuriančios darbo vietos“, – paaiškino E. Maksvytis.

Vertinant vairuotoją ar autonominį automobilį, palyginus reakciją, greitį, avarijų skaičių, anot E. Maksvyčio, nugali automobilis. „Žmogus dažnai būna pavargęs, jam gal ta diena bloga, rūpesčiai ir kiti veiksniai turi įtakos, užtat robotams blogų dienų nebūna, jis neateis į darbą sergantis ir panašiai“, – kalbėjo šilutiškis pridurdamas, kad tokie veiksniai nulemia ir darbo kokybę.

Lavinami įgūdžiai
Prisiminus, kad XVII amžiuje pirmasis taksi buvo arklio traukiamas vežimas, ponai keliaudavo tik karietomis. Ilgainiui šias transporto priemones pakeitė kitos, o jų tuometiniai žirgų raiteliai ar karietų vairuotojai tapo tiesiog vairuotojais. Šie pavyzdžiai, anot E. Maksvyčio, puikiai iliustruoja pažangos kelią. „Pasikeitė laikai, robotai tampa žmonių darbo įrankiais. Be to, darbas vyksta efektyviau, greičiau, o žmonės gali dirbti kitus, ne tokius monotoniškus ir naudingus darbus“, – atviravo programuotojas.

Nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizavimo tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas.

Tai šešių ašių robotinė ranka. Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis paaiškino, kad, pavyzdžiui, uždėjus griebtuvą, robotinė ranka gali perkelti daiktą iš vienos vietos į kitą. Pagal sukurtą programą ji gali atlikti net chirurginę operaciją. Ši robotinė ranka užprogramuota rašyti tekstus…

A. Maksvytis pateikė įdomų pavyzdį: Lietuvoje kuriamas algoritmas, kuris stebi krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, identifikuoja patologinius pakitimus iš anksto. „Žmogaus akis to neįžvelgia, o algoritmas numato, kad žmogaus organizme jau randasi negerų darinių. Nuostabu, kad tai sukūrė lietuviai“, – sakė kompiuterijos specialistas.

Robotizavimui reikia ruoštis
Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegta 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleista nė vienas darbuotojas. Anot V. Mišeikio, automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizavimas skatina žmones ugdyti kitus įgūdžius. „Robotizavimui reikia ruoštis, bet tai neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastą darbo vietą. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios