Tag Archives: darbo rinka

Darbo rinka senėja

2023 metais šalies darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos. Vis dėlto kai kurie požymiai liudija visuomenės ir darbo rinkos senėjimą – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 216 eurų (11,7 proc.) ir

Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai pernai sumokėjo 40 mln. eurų mokesčių

Lietuvoje šiandien dirba daugiau kaip 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Nuo karo Ukrainoje pradžios iki 2022 m. pabaigos ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų.   Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra apie 68 tūkst. ukrainiečių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių. Nuo karo pradžios apie 11,5 tūkst. ukrainiečių

Darbdaviui svarbu sukaupta patirtis, atsakingumas ir lojalumas. To kartais trūksta jaunimui.

Vyresnių žmonių nedarbas ir iki darbo rinką gerokai pakeitusios pandemijos buvo nemaža problema. Tai pastebi ir karjeros specialistai, ir įdarbinimu besirūpinantys profesionalai. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepą visoje šalyje buvo užregistruota  89,1 tūkst. darbo neturinčių 50 metų ir vyresnių asmenų, iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruoto nedarbo lygis 50 metų ir vyresnio amžiaus grupėje siekia 15,9 proc. – 3 proc. didesnis nei bendras registruotas nedarbo lygis šalyje (12,9 proc.). Pasak Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų

  Kaip išsilaikyti konkurencingiems šiandienos darbo rinkoje?

Dariaus Burdaičio, „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo komentaras   Pasaulinė COVID-19 pandemija per metus gerokai pakeitė biuro darbuotojų profesinį gyvenimą. Pirmuosius iššūkius įveikėme sėkmingai: išbandėme naujus darbo organizavimo principus, įvaldėme vaizdo skambučius „Zoom“ ir „Teams“ platformose (nepaisant kelių garsiai nuskambėjusių kuriozinių situacijų) ir išmokome produktyviai dirbti iš savo namų svetainės ar miegamojo. Dabar net stebimės, kodėl anksčiau, užuot dirbę nuotoliniu būdu, stumdydavomės rytinėse spūstyse ir skubėdavome į biurą. Šie pokyčiai anksčiau ar vėliau būtų atėję, pandemija juos tiesiog

Ateityje mums kavą virs robotai, gal net operuos

Ketvirtadalis Lietuvos dirbančių gyventojų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Vis dėlto kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia – automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką baiminasi tik keli procentai lietuvių. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius. „Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės