Arabai Žibininkuose?

Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas?

Rimvydas VALATKA

Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties?

Užpelkiuose nuo seno būta 13 ūkių su maždaug 90 žmonių. Kur jie dabar? Jau ir mano karta tik iš nuogirdų žinojo, kur kažkada gyveno Balšaičiai, Simonaičiai, Vainorai, Vilimai, kur būta Giedros jaujos ir Šeško sodybos.Dabar dar baisiau –  kur kiti Užpelkių ir Žibininkų autochtonai: Ramonas, Kerai, Žiliai, Želviai, Skersiai, Liepiai, Valatkos?

Daugumos jų seniai nebėra, o kadangi gamta nemėgsta tuštumos, tai ar ne laikas pagalvoti apie vieno kito pabėgėlio įkurdinimą ten, kur dabar tyrai, o anksčiau ošė seni sodybų medžiai?

Bet nesigąsdinkite. Nesvaikite. Negyvens arabai nei Žibininkuose, nei Užpelkiuose, nei galbūt ir Kretingoje. Išvietintas žmogus negali šiaip sau išdygti ir įsikurti ant plyno lauko kur papuolė Užpelkiuose. O ir patys pabėgėliai nei trokšta, nei svajoja apie naująją tėvynę Lietuvą.

Ką tada turėtume įsikalti į kietas savo galvas ir dar kietesnes širdis?

Tai, kad iš mūsų, lietuvių ir žemaičių, prašoma mažmožio – supratimo, kad pabėgėlius privalome priimti iš principo. Lietuviai, kasmet iš ES gaunantys po 3 mlrd. eurų ir atsisakantys padėti vokiečiams priimti 1000 pabėgėlių, atrodys kaip „latrai“, kurie į Europą atėjo tik paėsti. Be jokių prievolių.

Tokio suvokimo stygius ir yra didžiausia mūsų problema svarstant pabėgėlių, kurių didelė dalis yra tokie pat krikščionys, kaip mes, problemą.

O ar galėtų pabėgėliai iš principo įsikurti Žibininkuose? Kodėl ne? Žemės yra. „HBH Juozo alus“ ir naujame SPA nuolat reikia pigių, darbščių ir negeriančių darbininkų. Nepamirškime: kai patys palikome savo kaimus, pasaulis pasidarė toks mažas.

Rimvydas Valatka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba gyvuoja tris dešimtmečius 

Lygiai prieš 30 metų, birželio 1 d., tuometinės Ekonomikos ministerijos nutarimu buvo įregistruota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Veiklos trisdešimtmečio proga į šios tarnybos Šilutės biurą susirinko šios organizacijos kūrimo iniciatoriai, pirmasis jos vadovas, aktyviausi šių laikų parteriai. Kolektyvą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras. Konsultantų prireikė, kai masiškai kūrėsi privatūs ūkiai VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė priminė biuro kūrimosi istoriją, papasakojo apie dabartinę veiklą. Tuo metu masiškai steigėsi privatūs ūkininkų ūkiai.

Kultūros darbuotojai gilino edukacijų kūrimo žinias

Edukacijos tapo neatsiejamomis kultūros įstaigų veiklos dalimis, skatinančiomis moksleivių ir visuomenės narių kultūrinį sąmoningumą, dvasinį, intelektualinį, emocinį, socialinį tobulėjimą. Edukacinių programų pasiūla išties didžiulė, tačiau ne visų turinys atliepia dalyvių lūkesčius. Todėl norint pasiūlyti kuo įdomesnes, kokybiškesnes edukacijas itin svarbu tinkamai įvaldyti jų kūrimo ir vedimo technikas. Siekiant atnaujinti bei pagilinti edukacinių programų kūrimo įgūdžius gegužės 23-24 d. Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio, Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešųjų bibliotekų bibliotekininkai bei Šilutės rajono kultūros įstaigų darbuotojai dalyvavo mokymuose „Kultūros

Abiturientai verčia naują gyvenimo knygos lapą

Ir Šilutės rajono abiturientams jau nuskambėjo paskutinis skambutis. Gimnazijose vyko smagios šventės. Šilutės pirmoji gimnazija savo interneto svetainėje pasidalijo jaunimo mintimis per paskutinę literatūros pamoką „Kokia norėtum būti knyga?“ (mokiniai galėjo pasirinkti, ar jie pasirašys, ar liks anonimais). Norėčiau būti Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“, kur vykstantys konfliktai būdingi man, nes dar nežinau, ko noriu iš gyvenimo baigusi mokyklą. (Junita Barškietytė) Aš norėčiau būti psichologiniu romanu „Gyvenimas ir aš“. Romano temos: gyvenimo samprata bei savęs analizavimas, meilė sau bei kitiems.

Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai bei kitos daržovės, jiems reikia vis daugiau priežiūros, taip pat – ir pakankamai vandens. Gresiančią nuobodžią laistymo rutiną ir tampomus kibirus su vandeniu galima paversti netgi visai malonia pramoga, rašoma „Fiskars“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau tam reikėtų įsiminti kelias svarbias taisykles, kurių nepaveiks net ir nepastovios oro

Taip pat skaitykite