Arabai Žibininkuose?

Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas?

Rimvydas VALATKA

Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties?

Užpelkiuose nuo seno būta 13 ūkių su maždaug 90 žmonių. Kur jie dabar? Jau ir mano karta tik iš nuogirdų žinojo, kur kažkada gyveno Balšaičiai, Simonaičiai, Vainorai, Vilimai, kur būta Giedros jaujos ir Šeško sodybos.Dabar dar baisiau –  kur kiti Užpelkių ir Žibininkų autochtonai: Ramonas, Kerai, Žiliai, Želviai, Skersiai, Liepiai, Valatkos?

Daugumos jų seniai nebėra, o kadangi gamta nemėgsta tuštumos, tai ar ne laikas pagalvoti apie vieno kito pabėgėlio įkurdinimą ten, kur dabar tyrai, o anksčiau ošė seni sodybų medžiai?

Bet nesigąsdinkite. Nesvaikite. Negyvens arabai nei Žibininkuose, nei Užpelkiuose, nei galbūt ir Kretingoje. Išvietintas žmogus negali šiaip sau išdygti ir įsikurti ant plyno lauko kur papuolė Užpelkiuose. O ir patys pabėgėliai nei trokšta, nei svajoja apie naująją tėvynę Lietuvą.

Ką tada turėtume įsikalti į kietas savo galvas ir dar kietesnes širdis?

Tai, kad iš mūsų, lietuvių ir žemaičių, prašoma mažmožio – supratimo, kad pabėgėlius privalome priimti iš principo. Lietuviai, kasmet iš ES gaunantys po 3 mlrd. eurų ir atsisakantys padėti vokiečiams priimti 1000 pabėgėlių, atrodys kaip „latrai“, kurie į Europą atėjo tik paėsti. Be jokių prievolių.

Tokio suvokimo stygius ir yra didžiausia mūsų problema svarstant pabėgėlių, kurių didelė dalis yra tokie pat krikščionys, kaip mes, problemą.

O ar galėtų pabėgėliai iš principo įsikurti Žibininkuose? Kodėl ne? Žemės yra. „HBH Juozo alus“ ir naujame SPA nuolat reikia pigių, darbščių ir negeriančių darbininkų. Nepamirškime: kai patys palikome savo kaimus, pasaulis pasidarė toks mažas.

Rimvydas Valatka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Taip pat skaitykite