Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Spalio 23 d. duomenimis, žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis:
– Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet yra kaip yra.
Pastebėjau, kad pavasarį buvome labiau jautresni, įsitempę, o dabar visi ramesni. Kai pirmas atvejis ateina, tada jau supurto. Kai atvejų daugėja, tada susiprantame, kad mes, Švėkšnos seniūnija, – ne išimtis. Atvejų yra ir kitur, net daugiau, tada ramiau…
Vyrauja nuomonė, jog teks su virusu susigyventi. Atsargumas turi būti, bet koronavirusas neišvengiamas. Aišku, yra tokių, kurie įtariai žiūri į kiekvieną kaimyną ar atvykėlį. Jaučiasi atsargesnis žvilgsnis.
Labiausiai bijau vieno dalyko – mirtino atvejo, tada supurtys rimčiau, nes į persirgimus reaguojama ramiau.

Katyčių seniūnė Gražina Kungienė:
– Žmonės gyvena įprastą gyvenimą, tačiau saugosi. Mes taip pat imamės visų apsaugos priemonių, dirbame, nesibūriuojame, laikomės rekomendacijų. Gyvenimas tęsiasi, panikos nėra. Žmonės per daug nei skambina, nei teiraujasi…
Mes neturime konkrečios informacijos, kuris asmuo pas mus serga. Žinome, kad yra vienas žmogus saviizoliacijoje, tačiau jo testas neigiamas. Yra dar mergina, kuri grįžo iš Kauno jau pasveikusi ir dviejų jos testų atsakymai buvo neigiami. Apie atvejus, kad gyventojai jų vengtų, tikrai negirdėjau. Žmonės puikiai saugosi, tuomet ir bijoti nereikia. Jei yra priešingai, tada žmonės per mažai informuoti. Jiems trūksta žinių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogui diagnozuotas COVID-19 liga ir jis yra ūkininkas. Ar jis gali melžti karves, nes iš jo perkamas pienas? Atsakymo į šį klausimą mes nerandame. Jeigu taip atsitiktų ir paklaustų manęs, ką aš turėčiau atsakyti?
Daug klausimų ir dėl COVID-19 skiepų. Kalbama, kad jie apsaugos tik tris mėnesius. Tai kiek kartų per metus tam žmogui reikės skiepytis?
Būtų gerai seniūnijoms gauti apie koronavirusą parengtą konkrečią, galbūt mokslininkų parengtą informaciją. Juk norisi ir žmones pakonsultuoti. Virusas mums pasėtas kaip baubas. Kiti net pasvarsto: „Gal jau persirgome?“.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė:
– Viskas ramu, dirbame savo darbus. Mums gal viskas paprasčiau, nes apie 90 procentų darbų atliekame lauke. Didelių susitelkimo vietų neturime, saugomės, dezinfekuojame visas patalpas, rankenas, duris, paviršius. Problemų neturime, tad greičiausiai susigyvenome. Nuotaika ramesnė negu buvo pavasarį. Prie visko žmogus prisiderini, jeigu nori ramiai gyventi, tad ir pas mus taip.
Mes turime laukinę gamtą, daug vietų, kur galime vaikščioti gryname ore, sportuoti pavieniui. Galbūt didesnis stresas miestuose, kur daug žmonių, jie nori lankytis naktiniuose baruose. Pas mus to nėra ir nereikia. Saugome savo senjorus. Jeigu kam reikalinga saviizoliacija, susiskambiname, padedame apsirūpinti maisto produktais, jeigu nėra artimųjų. Duok Dieve, kad tik tiek problemų tebūtų!

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus:
– Į žmonių širdis neįlįsi, bet pastebiu, kad po truputį žmonės baiminasi dėl koronaviruso. Anksčiau visi jautėsi laisviau, o dabar girdi, kad atvejų vis daugėja… Yra baimės. Žmonės jaučia, kad situacija darosi rimtesnė negu buvo iki šiol. Juk ir renginiai visi uždrausti, kad žmonės nebesiburtų.

Arvydas Stonis, Saugų seniūnas:
– Saugose irgi buvo atvejis, tad nenuostabu, kad gyventojai sukruto. Tačiau, kad žmonės būtų smerkiami ar vadintų juos raupsuotais – negirdėjome. Yra saviizoliacijoje asmenų. Jeigu juos pamatytų gyventojai kažkur vaikštančius, tuomet situacija būtų kitokia. Šiuo metu nėra didelio nerimo ar įtampos. Žinoma, kad, išgirdę apie naujus atvejus rajone, suklūsta. Situacijos, kuri buvo pavasarį, dar nėra. Matyt, visi susigyveno su virusu. Suprantama, kol nepaliečia artimųjų…

Kalbino Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite