Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Spalio 23 d. duomenimis, žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis:
– Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet yra kaip yra.
Pastebėjau, kad pavasarį buvome labiau jautresni, įsitempę, o dabar visi ramesni. Kai pirmas atvejis ateina, tada jau supurto. Kai atvejų daugėja, tada susiprantame, kad mes, Švėkšnos seniūnija, – ne išimtis. Atvejų yra ir kitur, net daugiau, tada ramiau…
Vyrauja nuomonė, jog teks su virusu susigyventi. Atsargumas turi būti, bet koronavirusas neišvengiamas. Aišku, yra tokių, kurie įtariai žiūri į kiekvieną kaimyną ar atvykėlį. Jaučiasi atsargesnis žvilgsnis.
Labiausiai bijau vieno dalyko – mirtino atvejo, tada supurtys rimčiau, nes į persirgimus reaguojama ramiau.

Katyčių seniūnė Gražina Kungienė:
– Žmonės gyvena įprastą gyvenimą, tačiau saugosi. Mes taip pat imamės visų apsaugos priemonių, dirbame, nesibūriuojame, laikomės rekomendacijų. Gyvenimas tęsiasi, panikos nėra. Žmonės per daug nei skambina, nei teiraujasi…
Mes neturime konkrečios informacijos, kuris asmuo pas mus serga. Žinome, kad yra vienas žmogus saviizoliacijoje, tačiau jo testas neigiamas. Yra dar mergina, kuri grįžo iš Kauno jau pasveikusi ir dviejų jos testų atsakymai buvo neigiami. Apie atvejus, kad gyventojai jų vengtų, tikrai negirdėjau. Žmonės puikiai saugosi, tuomet ir bijoti nereikia. Jei yra priešingai, tada žmonės per mažai informuoti. Jiems trūksta žinių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogui diagnozuotas COVID-19 liga ir jis yra ūkininkas. Ar jis gali melžti karves, nes iš jo perkamas pienas? Atsakymo į šį klausimą mes nerandame. Jeigu taip atsitiktų ir paklaustų manęs, ką aš turėčiau atsakyti?
Daug klausimų ir dėl COVID-19 skiepų. Kalbama, kad jie apsaugos tik tris mėnesius. Tai kiek kartų per metus tam žmogui reikės skiepytis?
Būtų gerai seniūnijoms gauti apie koronavirusą parengtą konkrečią, galbūt mokslininkų parengtą informaciją. Juk norisi ir žmones pakonsultuoti. Virusas mums pasėtas kaip baubas. Kiti net pasvarsto: „Gal jau persirgome?“.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė:
– Viskas ramu, dirbame savo darbus. Mums gal viskas paprasčiau, nes apie 90 procentų darbų atliekame lauke. Didelių susitelkimo vietų neturime, saugomės, dezinfekuojame visas patalpas, rankenas, duris, paviršius. Problemų neturime, tad greičiausiai susigyvenome. Nuotaika ramesnė negu buvo pavasarį. Prie visko žmogus prisiderini, jeigu nori ramiai gyventi, tad ir pas mus taip.
Mes turime laukinę gamtą, daug vietų, kur galime vaikščioti gryname ore, sportuoti pavieniui. Galbūt didesnis stresas miestuose, kur daug žmonių, jie nori lankytis naktiniuose baruose. Pas mus to nėra ir nereikia. Saugome savo senjorus. Jeigu kam reikalinga saviizoliacija, susiskambiname, padedame apsirūpinti maisto produktais, jeigu nėra artimųjų. Duok Dieve, kad tik tiek problemų tebūtų!

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus:
– Į žmonių širdis neįlįsi, bet pastebiu, kad po truputį žmonės baiminasi dėl koronaviruso. Anksčiau visi jautėsi laisviau, o dabar girdi, kad atvejų vis daugėja… Yra baimės. Žmonės jaučia, kad situacija darosi rimtesnė negu buvo iki šiol. Juk ir renginiai visi uždrausti, kad žmonės nebesiburtų.

Arvydas Stonis, Saugų seniūnas:
– Saugose irgi buvo atvejis, tad nenuostabu, kad gyventojai sukruto. Tačiau, kad žmonės būtų smerkiami ar vadintų juos raupsuotais – negirdėjome. Yra saviizoliacijoje asmenų. Jeigu juos pamatytų gyventojai kažkur vaikštančius, tuomet situacija būtų kitokia. Šiuo metu nėra didelio nerimo ar įtampos. Žinoma, kad, išgirdę apie naujus atvejus rajone, suklūsta. Situacijos, kuri buvo pavasarį, dar nėra. Matyt, visi susigyveno su virusu. Suprantama, kol nepaliečia artimųjų…

Kalbino Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite