Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Spalio 23 d. duomenimis, žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis:
– Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet yra kaip yra.
Pastebėjau, kad pavasarį buvome labiau jautresni, įsitempę, o dabar visi ramesni. Kai pirmas atvejis ateina, tada jau supurto. Kai atvejų daugėja, tada susiprantame, kad mes, Švėkšnos seniūnija, – ne išimtis. Atvejų yra ir kitur, net daugiau, tada ramiau…
Vyrauja nuomonė, jog teks su virusu susigyventi. Atsargumas turi būti, bet koronavirusas neišvengiamas. Aišku, yra tokių, kurie įtariai žiūri į kiekvieną kaimyną ar atvykėlį. Jaučiasi atsargesnis žvilgsnis.
Labiausiai bijau vieno dalyko – mirtino atvejo, tada supurtys rimčiau, nes į persirgimus reaguojama ramiau.

Katyčių seniūnė Gražina Kungienė:
– Žmonės gyvena įprastą gyvenimą, tačiau saugosi. Mes taip pat imamės visų apsaugos priemonių, dirbame, nesibūriuojame, laikomės rekomendacijų. Gyvenimas tęsiasi, panikos nėra. Žmonės per daug nei skambina, nei teiraujasi…
Mes neturime konkrečios informacijos, kuris asmuo pas mus serga. Žinome, kad yra vienas žmogus saviizoliacijoje, tačiau jo testas neigiamas. Yra dar mergina, kuri grįžo iš Kauno jau pasveikusi ir dviejų jos testų atsakymai buvo neigiami. Apie atvejus, kad gyventojai jų vengtų, tikrai negirdėjau. Žmonės puikiai saugosi, tuomet ir bijoti nereikia. Jei yra priešingai, tada žmonės per mažai informuoti. Jiems trūksta žinių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogui diagnozuotas COVID-19 liga ir jis yra ūkininkas. Ar jis gali melžti karves, nes iš jo perkamas pienas? Atsakymo į šį klausimą mes nerandame. Jeigu taip atsitiktų ir paklaustų manęs, ką aš turėčiau atsakyti?
Daug klausimų ir dėl COVID-19 skiepų. Kalbama, kad jie apsaugos tik tris mėnesius. Tai kiek kartų per metus tam žmogui reikės skiepytis?
Būtų gerai seniūnijoms gauti apie koronavirusą parengtą konkrečią, galbūt mokslininkų parengtą informaciją. Juk norisi ir žmones pakonsultuoti. Virusas mums pasėtas kaip baubas. Kiti net pasvarsto: „Gal jau persirgome?“.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė:
– Viskas ramu, dirbame savo darbus. Mums gal viskas paprasčiau, nes apie 90 procentų darbų atliekame lauke. Didelių susitelkimo vietų neturime, saugomės, dezinfekuojame visas patalpas, rankenas, duris, paviršius. Problemų neturime, tad greičiausiai susigyvenome. Nuotaika ramesnė negu buvo pavasarį. Prie visko žmogus prisiderini, jeigu nori ramiai gyventi, tad ir pas mus taip.
Mes turime laukinę gamtą, daug vietų, kur galime vaikščioti gryname ore, sportuoti pavieniui. Galbūt didesnis stresas miestuose, kur daug žmonių, jie nori lankytis naktiniuose baruose. Pas mus to nėra ir nereikia. Saugome savo senjorus. Jeigu kam reikalinga saviizoliacija, susiskambiname, padedame apsirūpinti maisto produktais, jeigu nėra artimųjų. Duok Dieve, kad tik tiek problemų tebūtų!

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus:
– Į žmonių širdis neįlįsi, bet pastebiu, kad po truputį žmonės baiminasi dėl koronaviruso. Anksčiau visi jautėsi laisviau, o dabar girdi, kad atvejų vis daugėja… Yra baimės. Žmonės jaučia, kad situacija darosi rimtesnė negu buvo iki šiol. Juk ir renginiai visi uždrausti, kad žmonės nebesiburtų.

Arvydas Stonis, Saugų seniūnas:
– Saugose irgi buvo atvejis, tad nenuostabu, kad gyventojai sukruto. Tačiau, kad žmonės būtų smerkiami ar vadintų juos raupsuotais – negirdėjome. Yra saviizoliacijoje asmenų. Jeigu juos pamatytų gyventojai kažkur vaikštančius, tuomet situacija būtų kitokia. Šiuo metu nėra didelio nerimo ar įtampos. Žinoma, kad, išgirdę apie naujus atvejus rajone, suklūsta. Situacijos, kuri buvo pavasarį, dar nėra. Matyt, visi susigyveno su virusu. Suprantama, kol nepaliečia artimųjų…

Kalbino Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Statistikos departamentas skelbia šalies bendrojo produkto antrąjį įvertį (+video)

Bendrojo vidaus produkto antrasis įvertis   2020 m. trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,2 mlrd. EUR. Palyginti su antruoju 2020 m. ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 3,8 proc. Vertinant gamybos metodu, 2020 m. trečiąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,1 proc. p.), pramonės (0,9 proc. p.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (0,3 proc. p.) įmonių veiklos rezultatai. Vertinant BVP išlaidų metodu, nustatyta, kad

Aukštos kokybės vertimui reikalingos ir redaktorių paslaugos

Daugeliui tenka susidurti su situacijomis, kai prireikia iš vienos kalbos išversti įvairaus pobūdžio tekstus. Priklausomai nuo konkretaus atvejo, variantų gali būti labai daug: nuo kasdienių dokumentų iki informacijos studentams ar specifinės srities darbuotojams. Juk gyvename tokiu laikotarpiu, kai verslas, mokslai bei teikiamos paslaugos neapsiriboja valstybių sienomis. Tiesa, tam tikrais momentais būtina užtikrinti aukštos kokybės vertimą. Tam neretai prireikia papildomos paslaugos – teksto redagavimo. Ką apie tai reikėtų žinoti? Vertėjas nėra redaktorius!  Svarbiausia – suprasti, kad vertimo paslaugas atliekantis asmuo ir

Taip pat skaitykite