Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Spalio 23 d. duomenimis, žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis:
– Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet yra kaip yra.
Pastebėjau, kad pavasarį buvome labiau jautresni, įsitempę, o dabar visi ramesni. Kai pirmas atvejis ateina, tada jau supurto. Kai atvejų daugėja, tada susiprantame, kad mes, Švėkšnos seniūnija, – ne išimtis. Atvejų yra ir kitur, net daugiau, tada ramiau…
Vyrauja nuomonė, jog teks su virusu susigyventi. Atsargumas turi būti, bet koronavirusas neišvengiamas. Aišku, yra tokių, kurie įtariai žiūri į kiekvieną kaimyną ar atvykėlį. Jaučiasi atsargesnis žvilgsnis.
Labiausiai bijau vieno dalyko – mirtino atvejo, tada supurtys rimčiau, nes į persirgimus reaguojama ramiau.

Katyčių seniūnė Gražina Kungienė:
– Žmonės gyvena įprastą gyvenimą, tačiau saugosi. Mes taip pat imamės visų apsaugos priemonių, dirbame, nesibūriuojame, laikomės rekomendacijų. Gyvenimas tęsiasi, panikos nėra. Žmonės per daug nei skambina, nei teiraujasi…
Mes neturime konkrečios informacijos, kuris asmuo pas mus serga. Žinome, kad yra vienas žmogus saviizoliacijoje, tačiau jo testas neigiamas. Yra dar mergina, kuri grįžo iš Kauno jau pasveikusi ir dviejų jos testų atsakymai buvo neigiami. Apie atvejus, kad gyventojai jų vengtų, tikrai negirdėjau. Žmonės puikiai saugosi, tuomet ir bijoti nereikia. Jei yra priešingai, tada žmonės per mažai informuoti. Jiems trūksta žinių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogui diagnozuotas COVID-19 liga ir jis yra ūkininkas. Ar jis gali melžti karves, nes iš jo perkamas pienas? Atsakymo į šį klausimą mes nerandame. Jeigu taip atsitiktų ir paklaustų manęs, ką aš turėčiau atsakyti?
Daug klausimų ir dėl COVID-19 skiepų. Kalbama, kad jie apsaugos tik tris mėnesius. Tai kiek kartų per metus tam žmogui reikės skiepytis?
Būtų gerai seniūnijoms gauti apie koronavirusą parengtą konkrečią, galbūt mokslininkų parengtą informaciją. Juk norisi ir žmones pakonsultuoti. Virusas mums pasėtas kaip baubas. Kiti net pasvarsto: „Gal jau persirgome?“.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė:
– Viskas ramu, dirbame savo darbus. Mums gal viskas paprasčiau, nes apie 90 procentų darbų atliekame lauke. Didelių susitelkimo vietų neturime, saugomės, dezinfekuojame visas patalpas, rankenas, duris, paviršius. Problemų neturime, tad greičiausiai susigyvenome. Nuotaika ramesnė negu buvo pavasarį. Prie visko žmogus prisiderini, jeigu nori ramiai gyventi, tad ir pas mus taip.
Mes turime laukinę gamtą, daug vietų, kur galime vaikščioti gryname ore, sportuoti pavieniui. Galbūt didesnis stresas miestuose, kur daug žmonių, jie nori lankytis naktiniuose baruose. Pas mus to nėra ir nereikia. Saugome savo senjorus. Jeigu kam reikalinga saviizoliacija, susiskambiname, padedame apsirūpinti maisto produktais, jeigu nėra artimųjų. Duok Dieve, kad tik tiek problemų tebūtų!

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus:
– Į žmonių širdis neįlįsi, bet pastebiu, kad po truputį žmonės baiminasi dėl koronaviruso. Anksčiau visi jautėsi laisviau, o dabar girdi, kad atvejų vis daugėja… Yra baimės. Žmonės jaučia, kad situacija darosi rimtesnė negu buvo iki šiol. Juk ir renginiai visi uždrausti, kad žmonės nebesiburtų.

Arvydas Stonis, Saugų seniūnas:
– Saugose irgi buvo atvejis, tad nenuostabu, kad gyventojai sukruto. Tačiau, kad žmonės būtų smerkiami ar vadintų juos raupsuotais – negirdėjome. Yra saviizoliacijoje asmenų. Jeigu juos pamatytų gyventojai kažkur vaikštančius, tuomet situacija būtų kitokia. Šiuo metu nėra didelio nerimo ar įtampos. Žinoma, kad, išgirdę apie naujus atvejus rajone, suklūsta. Situacijos, kuri buvo pavasarį, dar nėra. Matyt, visi susigyveno su virusu. Suprantama, kol nepaliečia artimųjų…

Kalbino Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite