Ar jungti miesto šventę su Žuvienės virimo čempionatu?

Vos nuošė rugsėjo 7 d. Šilutės senojo turgaus aikštėje surengtas vienuoliktasis tarptautinis Žuvienės virimo čempionatas, kurio čempiono žiedą išsivežė dzūkai, su šventės įspūdžiais pasklido žinia: svarstoma Šilutės miesto šventę ir Žuvienės virimo čempionatą sujungti į vieną renginį. Šilutės miesto šventė rengiama paskutinį gegužės šeštadienį, Žuvienės čempionatas – pirmąjį rugsėjo šeštadienį.

11-ojo žuvienės virimo čempionato žiūrovai ir dalyviai. Petro Skutulo nuotr.

Šįkart varžėsi 55 komandos iš Pamario krašto, atokių Lietuvos vietovių ir užsienio – Turkijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Portugalijos. Išvirta ir nemokamai išdalinta 3330 litrų žuvienės bei žuvies sriubos. Renginyje apsilankė tūkstančiai dalyvių ir žiūrovų. Atvyko būrys svečių. Vyko koncertas, šokiai ir linksmybės truko iki vėlumos.

Anksčiau šis čempionatas vykdavo Šilutės mažųjų laivų uoste. Anot čempionato sumanytojo ir pagrindinio organizatoriaus Marijaus Budraičio, beveik 60 komandų ten jau nebesutelpa. Tad pernai ir šiemet žuvienės katilai kunkuliavo istorinėje Šilutės senojo turgaus aikštėje. Mat aikštės rekonstrukcija dar neprasidėjo, todėl pasinaudota galimybe kurtis erdvioje pievelėje. Čia – miesto centras, tad miestelėnams patogu pėstute atkulniuoti. Net arčiau negu į Šilutės mažųjų laivų uostą.

„Pamariui“ pristatydamas šiųmetį čempionatą, M. Budraitis jau neslėpė – senojo turgaus aikštę tikrai pradės tvarkyti, kitos čempionatui tinkamos erdvės mieste nėra. Gal keltis į Rusnę, kur Atmatos pakrantėje išsitektų visi? Sala – tarsi šio krašto žvejų sostinė. Galbūt kartu būtų galima rengti laivų paradą, svečių komandas ir žiūrovus pakviesti paplaukioti laivais. Kitais metais tikriausiai bus užbaigtas tvarkyti kelias į Rusnę ir jau veiks estakada. Gal net šilutiškius nemokamai į Rusnę nuvežtų ir parvežtų.

Pirmadienį „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį.

– Ar Žuvienės virimo čempionatui jau žvalgomasi kitos vietos?
– Svarstome tai. Mat Senojo turgaus aikštė bus rekonstruojama. Gal teks sugrįžti į Šilutės mažųjų laivų uostą, gal pabandyti centrinėje miesto Lietuvininkų gatvėje? Nieko blogo nebūtų. Laužavietės būna ant specialios dangos. Kas nutyška, išvaloma. Tik uoste mažai vietos. Dvejus metus, kol tvarkys senojo turgaus aikštę, čempionatui reikės kitos vietos.

– O Rusnėje, ant Atmatos upės kranto? Ir istoriškai tinka, nes Rusnė yra žvejų sala, ten jau yra keturi žuvienės virimo čempionai…

– Yra toks variantas. Tuomet gal tektų pasirūpinti nemokamais autobusų maršrutais į Rusnę, kad šilutiškius nuvežtų ir parvežtų. Svarstome ir kitą mintį – galbūt sujungti Šilutės miesto šventę ir Žuvienės virimo čempionatą. Tuomet Rusnė netiktų. Apie tai diskutuosime, domėsimės ir gyventojų nuomone.

Net oficialių svečių, delegacijų iš užsienio dabar jau daugiau atvyksta į Žuvienės čempionatą, o ne į Šilutės miesto šventę. Pirmasis rugsėjo savaitgalis, pasirodo, visiems priimtinesnis laikas svečiuotis. Gegužės paskutinis šeštadienis, kai rengiama Šilutės miesto šventė, niekuo nesusietas su Šilutės istorija. Vasario gale būtų tikroji miesto data, kai Šilutė buvo paminėta istoriniuose šaltiniuose. Tad nieko blogo nebūtų, jeigu Šilutės miesto šventė vyktų pirmąjį rugsėjo savaitgalį kartu su Žuvienės virimo čempionatu. Įdomi būtų visuomenės nuomonė. Žinoma, ir svečių priėmimo kaštai Savivaldybei būtų mažesni. Čempionatas pasitarnautų garsinant ir Šilutės miesto šventę. Dabar Savivaldybė skiria lėšų ir miesto šventei, ir Žuvienės virimo čempionatui. Kaip pasakys gyventojai, taip ir bus. Gal norės dviejų atskirų švenčių? Diskutuoti kviesime ir surengtoje spaudos konferencijoje (ji vyko antradienį – red. pastaba).

Nepritaria
„Pamarys“ pasidomėjo tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą sumaniusio ir jau vienuolika metų pagrindiniu organizatoriumi esančio M. Budraičio nuomone. „Tai dvi skirtingos šventės, netikslinga jas sujungti“, – sakė M. Budraitis ir atvirai svarstė, ar Savivaldybė turi teisę svarstyti čempionato reikalus. „Savivaldybė gali remti čempionatą arba ne“, – telefonu kalbėjo M. Budraitis, priminęs, kad čempionatas yra Savivaldybės tarybos patvirtiname rajono strateginių renginių sąraše kaip vienas iš kraštą garsinančių renginių.

Verta priminti, kad kraštą garsinantys renginiai yra: Rusnės festivalis, Lietuvos kultūros kelias „Vėtrungių kelias“, Švėkšnos moliūgų žibintų šventė „Mes už šviesą“ bei Žuvienės virimo čempionatas. Iš viso yra 33 strateginiai renginiai. Tai valstybinės šventės ir minėtinos datos, tradiciniai renginiai (visų vienuolikos seniūnijų šventės), taip pat Žemaičių Naumiestyje rengiama Ūkininkų šventė kartu su vietos bendruomenių renginiu, dar Joninės Vainute bei Bikavėnuose, Vainuto sen., rengiama liaudiškos muzikos šventė „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Profesionalaus meno renginiai – keturi: muzikos festivaliai Saugose ir Kintuose, taip pat Kintuose rengiama meno laboratorija „Pamario ženklai“ ir Rusnėje vykstantis tarptautinis dailės pleneras.

Čempionato „šefas“ Marijus Budraitis.

Savivaldybė finansiškai remia po vieną pagrindinę seniūnijų šventę, o jų surengiama gerokai daugiau ir ne tik seniūnijų centruose: Traksėdžiuose, Vilkyčiuose, Inkakliuose ir kt.

Anot M. Budraičio, Savivaldybei tenka apgyvendinti, maitinti ir į Šilutės miesto šventę, ir į Žuvienės virimo čempionatą vis gausiau atvykstančias užsienio šalių delegacijas. Tenka pagloboti ir svečius iš Seimo, Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių. Kainuoja ir transportas. Niekas neneigia, kad išlaidų susidaro daug, tik jos neviešinamos. Tačiau užsienio delegacijų atvykimas į Šilutę prisideda ir garsinant miestą, rajoną. Į užsienio valstybes, su kuriomis bendradarbiauja Savivaldybė, nuolat vyksta ir Šilutės rajono delegacijų: ne tik oficialių Savivaldybės, bet ir įstaigų, organizacijų ir kt. Tai suprasdamas M. Budraitis nuomonės nekeitė: „Nei aš čempionatą į pavasarį kelsiu, nei jie Šilutės miesto šventės – į rudenį… Šilutės uoste jau čempionato komandos nesutilptų. O kurtis kur stadione? Kam būtų įdomu? Žuvienės virimo čempionatui svarbi ir vieta: istorinė senojo turgaus aikštė tiko, bet bus tvarkoma. Rusnė – labai gerai, jau turiu planų…“

M. Budraitis buvo netikėtai atviras: „Tačiau šitos diskusijos man nepatinka. Savivaldybė šiemet čempionatą parėmė dešimčia tūkstančių eurų, tai nėra pagrindinė visų išlaidų suma. Privatūs rėmėjai skiria daug. O kiek gaunu kvietimų čempionatą perkelti į kaimynines savivaldybes? Esu šio čempionato sumanytojas ir pagrindinis organizatorius. Tą jau žino daugelyje Lietuvos savivaldybių bei užsienyje. Man irgi svarbu garsinti šį kraštą, prie to prisidedu ir nenoriu nieko keisti.

Gal galima pajuokauti, pavyzdžiui, Kalėdas sujungti su Velykomis. Mažiau vaišių, išlaidų – pigiau būtų… Atvirai pasakysiu: šios diskusijos vėl įplieks įvairių kalbų, būsiu minimas ir įtarinėjamas. Kaip norime išleisti žuvienės virimo čempionatų nuotraukų albumą. Reikia jo ar ne? Kita vertus, jeigu jau kalbame apie pinigus, dera pasigilinti, ką už tą pačią sumą galima buvo padaryti prieš 5-10 metų, o ką – dabar? Prekės ir paslaugos tiesiog akyse brangsta“.

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.