Ar atlaidai taps prabanga?

Stasė Skutulienė, „Pamario“ laikraščio žurnalistė

Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų darbo grupė Seimui pateiktose išvadose nurodo, kad Žemaitijoje Šv. Roko atlaidai yra šio regiono, vieno iš penkių Lietuvoje, savitumo ženklas.

Kodėl išskirti Šv. Roko atlaidai? Darbo grupės nuomone, šie atlaidai Žemaitijoje gyvuoja per 70 metų, tradicija gyva ir dabar, atspindi regiono tradicijas ir tebėra išlaikę sakralumą.

Praėjusį sekmadienį, rugpjūčio 16 d., Ylakių kapinėse (Skuodo r.) ir vyko tradiciniai Šv. Roko atlaidai. Nors šios dienos kalendoriuje skelbiama, kad tai – pjūties pabaiga, laukai dar geltonavo svyrančiomis pribrendusių javų varpomis. Ūkininkų laukuose kombainai ūžė ir savaitgalį.

Atvykus į kapines ne visi berado vietos kur arčiau pasistatyti savo transportą, suko lauko keliu ir abipus jo keliomis eilėmis statė savo vežėčias.

Ylakiškiai naujai grįstu šaligatviu traukė būreliais pėsčiomis. Tvarką prižiūrėjo policija. Šalia kapinių pardavinėjo gėles, jų kompozicijas, žvakes, buvo ir per amžius įprastų cukrinių saldumynų, žaislų, veikė loterija, iš kavos aparato varvėjo kava, kurios pirko ir per karščius. Pora žmogelių eidami piktu minėjo alaus pardavėjus – neregėta 4 eurai už bokalą…

Vidurdienį kapinių koplyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už visus čia ramybę radusius.

Kapinės – priminė gėlių jūrą. Vos vienas kitas kapas užmirštas, visi kiti mirgėjo apsodintų ar pamerktų gėlių žiedais…

Panašių atlaidų kapinėse nemačiusiems minios žmonių, gėlių žiedų jūra kelia nuostabą. Kita vertus, labai prasminga giminėms, jaunystės laikų pažįstamiems susitikti čia, kur ilsisi artimieji, kaimynai, draugai. Beveik visos pavardės ant paminklinių lentų girdėtos, kai kurios ir pažįstamos. Ar ne puiki proga pasikalbėti apie išėjusius į Amžinybę ir čia pat tarstelti žodelį kitą seniai matytam gentainiui, kaimynui, kraštiečiui!

Tame krašte gimusi ir užaugusi garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad nuo jos atmenamų laikų į Šv. Roko atlaidus žmonės skubėdavo kas pėsčiomis, kas arkliais kinkytais vežimais. Iškinkydavę arklius, pririšdavę juos prie vežimaičių, padėdavo pašaro į gardžias ir traukdavę į atlaidus, prie artimųjų kapų, į koplyčią. Po pamaldų aplinkines pievas nusėsdavę būreliais: jeigu giminė didesnė, būrys susėda ant kelių atsivežtų patiesalų, susideda atsivežtą valgį, užkandžiauja, kalbasi iki pat vėlyvų pavakarių.

Bene kasmet į Šv. Roko atlaidus vykstantis šilutiškis šįkart stebėjosi nesutikęs giminaičių. Amžinąjį poilsį Gedrimų kalvelėje radusių gentainių su metais vis daugėja, o giminaičių į atlaidus susirenka vis mažiau. Dalis jų dirba, o kai kurie jau ir gyvena užu mūsų valstybės sienų. Lietuvoje likusiems jaunesniems, ko gero, svarbiau darbas, nes verkiant reikia prasimanyti eurų, kitam gal svarbiau atostogos prie jūros gimtinėje ar užsienyje…

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite