Ar atlaidai taps prabanga?

Stasė Skutulienė, „Pamario“ laikraščio žurnalistė

Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų darbo grupė Seimui pateiktose išvadose nurodo, kad Žemaitijoje Šv. Roko atlaidai yra šio regiono, vieno iš penkių Lietuvoje, savitumo ženklas.

Kodėl išskirti Šv. Roko atlaidai? Darbo grupės nuomone, šie atlaidai Žemaitijoje gyvuoja per 70 metų, tradicija gyva ir dabar, atspindi regiono tradicijas ir tebėra išlaikę sakralumą.

Praėjusį sekmadienį, rugpjūčio 16 d., Ylakių kapinėse (Skuodo r.) ir vyko tradiciniai Šv. Roko atlaidai. Nors šios dienos kalendoriuje skelbiama, kad tai – pjūties pabaiga, laukai dar geltonavo svyrančiomis pribrendusių javų varpomis. Ūkininkų laukuose kombainai ūžė ir savaitgalį.

Atvykus į kapines ne visi berado vietos kur arčiau pasistatyti savo transportą, suko lauko keliu ir abipus jo keliomis eilėmis statė savo vežėčias.

Ylakiškiai naujai grįstu šaligatviu traukė būreliais pėsčiomis. Tvarką prižiūrėjo policija. Šalia kapinių pardavinėjo gėles, jų kompozicijas, žvakes, buvo ir per amžius įprastų cukrinių saldumynų, žaislų, veikė loterija, iš kavos aparato varvėjo kava, kurios pirko ir per karščius. Pora žmogelių eidami piktu minėjo alaus pardavėjus – neregėta 4 eurai už bokalą…

Vidurdienį kapinių koplyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už visus čia ramybę radusius.

Kapinės – priminė gėlių jūrą. Vos vienas kitas kapas užmirštas, visi kiti mirgėjo apsodintų ar pamerktų gėlių žiedais…

Panašių atlaidų kapinėse nemačiusiems minios žmonių, gėlių žiedų jūra kelia nuostabą. Kita vertus, labai prasminga giminėms, jaunystės laikų pažįstamiems susitikti čia, kur ilsisi artimieji, kaimynai, draugai. Beveik visos pavardės ant paminklinių lentų girdėtos, kai kurios ir pažįstamos. Ar ne puiki proga pasikalbėti apie išėjusius į Amžinybę ir čia pat tarstelti žodelį kitą seniai matytam gentainiui, kaimynui, kraštiečiui!

Tame krašte gimusi ir užaugusi garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad nuo jos atmenamų laikų į Šv. Roko atlaidus žmonės skubėdavo kas pėsčiomis, kas arkliais kinkytais vežimais. Iškinkydavę arklius, pririšdavę juos prie vežimaičių, padėdavo pašaro į gardžias ir traukdavę į atlaidus, prie artimųjų kapų, į koplyčią. Po pamaldų aplinkines pievas nusėsdavę būreliais: jeigu giminė didesnė, būrys susėda ant kelių atsivežtų patiesalų, susideda atsivežtą valgį, užkandžiauja, kalbasi iki pat vėlyvų pavakarių.

Bene kasmet į Šv. Roko atlaidus vykstantis šilutiškis šįkart stebėjosi nesutikęs giminaičių. Amžinąjį poilsį Gedrimų kalvelėje radusių gentainių su metais vis daugėja, o giminaičių į atlaidus susirenka vis mažiau. Dalis jų dirba, o kai kurie jau ir gyvena užu mūsų valstybės sienų. Lietuvoje likusiems jaunesniems, ko gero, svarbiau darbas, nes verkiant reikia prasimanyti eurų, kitam gal svarbiau atostogos prie jūros gimtinėje ar užsienyje…

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite